Na, žinoma, gal pastatytų išvaizdžius, tačiau labai abejoju...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Vilniaus projektai
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Paskutiniu metu tiek Zuokas su Brazausku, tiek architektai, tiek dar kažkas pradėjo kalbėti apie "tautos namų" projekto atgaivinimą (t.y. apie išpirkimą tų rūmų). Netaip ir seniai buvo straipsnis sostinėj, apie visa tai ir buvo įdėta kažkokia vizualizacija (kiek spėju sena - dar tų laikų kai planavo statyti tuos tautos namus, nors galiu ir klysti). Ten buvo toks "stiklinis kalno paaukštinimas", su liftais po stiklu, per visą kalno ilgį. Be to, lygtais kartu su Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projektu ir didesnei teritorijai (įskaitant ir Tauro kalną) kažkoks konkursas rengiamas (kažkur kažką girdėjau, bet nesu tuo 100% įsitikinęs ).
Comment
-
Kiek atsimenu is www.vilnius.lt straipsnio apie ta visa Lukiskiu a. bizi buvo uzsiminta apie didesnius planus, pratesti i Tauro kalno puse, tai manau kad tikrai kazkas vyksta Edd .
Comment
-
Vilniaus miesto savivaldybė savo tinklapyje informuoja, kad:
Patvirtintas Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžoje esančio sklypo detalusis planas
Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžoje esančio sklypo, priklausančio UAB „Vilniaus Akropolis“, detalųjį planą bei infrastruktūros sutartį. Ruošiant šį detalųjį planą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus Akropolis“ vyko intensyvios derybos, kurių metu buvo išspręsti probleminiai plano aspektai. Abipusiu sutarimu nutarta, jog greta prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ negali būti statomos degalinė, plovykla ir kiti panašūs pastatai.
Šiuo sprendimu išspręsti ir kiti su šiuo objektu susiję ir visuomenėje plačiai nuskambėję klausimai. Sutartyje numatyta, kad UAB „Vilniaus Akropolis“ per mėnesį nuo sutarties pasirašymo perduos Savivaldybės nuosavybėn 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto automobilių stovėjimo aikštelę, prieš pusmetį registruotą UAB „Vilniaus Akropolis“ vardu. Kartu buvo patvirtinti UAB „Vilniaus Akropolis“ įsipareigojimai įrengti viaduką virš Ozo gatvės dalinai finansuoti dviejų lygių pėsčiųjų ir dviračių takų bei lietaus kanalizacijos įrengimą, atlikti kitus papildomus aplinkos tvarkymo darbus. Visi įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė UAB „Vilniaus Akropolis“, bus užtvirtinti bankine garantija.
Daugiau informacijos:
Administracijos direktorius Valdas Klimantavičius, 211 2616.Parašas :)
Comment
-
Nežinau, ar į reikiamą temą dedu, bet gal kas pakoreguos
Vilniaus miesto savivaldybė savo tinklapyje informuoja, kad:
Vilniuje bus pastatytas paminklas lietuvybės puoselėtojams broliams Vileišiams
Vilniuje bus įamžintas garsių lietuvybės puoselėtojų brolių Petro, Antano ir Jono Vileišių atminimas – 2010 metais skvere T. Kosciuškos gatvėje iškils jiems skirtas paminklas. Šiandien Vilniaus miesto taryba patvirtino sostinės Savivaldybės ir viešosios įstaigos „Vileišių kolegija“, ketinančios statyti paminklą, sutartį.
Sutartyje numatoma, kad „Vileišių kolegija“ rūpinsis rėmėjų lėšų rinkimu, paminklo sukūrimo konkursu ir pastatymo darbais, kurie kainuos apie 800 tūkst. litų. Savivaldybė įsipareigoja organizuoti teritorijos prie paminklo sutvarkymo darbus, kurių numatoma vertė yra 1,1 mln. litų.
Paminklui sukurti bus skelbiamas konkursas, kurio vertinimo komisijoje dalyvaus Savivaldybės ir „Vileišių kolegijos“ atstovai. Konkurso nugalėtoją numatoma paskelbti po dvejų metų, o paminklą pastatyti – po ketverių metų nuo sutarties pasirašymo.
Broliai Vileišiai yra neatskiriamai susiję su Lietuvos ir jos sostinės atgimimu. Vileišių paminklas primins jų kovą dėl lietuvių kalbos teisių, mokslo, kultūros, švietimo įstaigų ir draugijų steigimą ir veiklą, Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo darbus.
Petras Vileišis (1851–1926) buvo įžymus kelių inžinierius, geležinkelių ir tiltų statytojas, verslininkas ir verslininkystės ideologas, lietuvių tautos atgimimo žadintojas. Jis turėjo aiškų planą, kaip savo kapitalą panaudoti tautiniam kultūriniam darbui Vilniuje, ir jį įgyvendino. 1901 m. įkūrė geležies dirbinių gamyklą, 1904 m. – spaustuvę, turėjusią naujausius to meto įrengimus. Kultūros židiniu Vilniuje tapo P. Vileišio rūmai, pastatyti 1904–1906 m. Dar spaudos draudimo metais P. Vileišis rašė, rengė ir savo lėšomis leido mokslo žinių populiarinimo knygas, įsteigė, redagavo ir leido pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Dienraštis parengė dirvą Didžiajam Vilniaus Seimui. P. Vileišis buvo dosnus tautinei kultūrai ir švietimui, jo mecenavimas tapo tvirtu materialiniu ir dvasiniu pamatu XX a. pradžioje besikuriančiai nepriklausomai Lietuvai.
Brolio pradėtos Vilniaus sulietuvinimo akcijos talkininku tapo daktaras Antanas Vileišis (1856–1919), pirmosios po spaudos draudimo lietuviškos mokyklos – Vilniaus lietuvių dviklasės mokyklos steigėjas, lietuvių kultūros draugijų organizatorius ir vadovas, lietuviškų knygų medicinos bei higienos žinioms populiarinti autorius ir leidėjas.
Teisininkas Jonas Vileišis (1872–1942) žinomas kaip nuoseklus Vinco Kudirkos bendramintis, demokratinių idėjų puoselėtojas, aktyvus Vilniaus kultūrinio sąjūdžio dalyvis, Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto bendraautorius ir signataras, pirmųjų Lietuvos vyriausybių narys, laikraščių, tarp jų ir „Lietuvos žinių“, steigėjas ir leidėjas, publicistas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros ir meno mecenatas.
Daugiau informacijos: Miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis, tel. 211 2528Parašas :)
Comment
-
Vilniaus miesto savivaldybė savo tinklapyje informuoja, kad:
Kūrybinės dirbtuvės „Vilniaus centro plėtra“ sulaukė teigiamo visuomenės ir specialistų apžvalgos grupės vertinimo
Šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko baigiamasis kūrybinių dirbtuvių „Vilniaus centro plėtra“ renginys. Beveik mėnesį trukusio projekto rezultatus bei architektų pateiktas idėjas, sulaukusias didelio visuomenės susidomėjimo, apibendrino ir įvertino Vilniaus Bendrojo plano kūrėjai ir kūrybinių dirbtuvių apžvalgos grupės nariai.
„Džiugu, kad kūrybinės dirbtuvės subūrė tiek daug dalyvių, skirtingų savo amžiumi, kūrybinėmis nuostatomis ir ideologija. Būtent šis unikalumas leido kiekvienai grupei pažvelgti į miesto raidą ir iš įvairių pusių ir pateikti originalių, tarpusavyje labai skirtingų, o kartu ir viena kitą papildančių idėjų“, – sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Jo teigimu, kūrybinių dirbtuvių metu išsakytos architektūrinės – urbanistinės Vilniaus centro kompozicijos idėjos bus labai naudingos tolimesniems Bendrojo plano kūrimo darbams.
Vilniaus miesto savivaldybės ir Architektų sąjungos inicijuotame kūrybinių dirbtuvių „Vilniaus centro plėtra“ projekte dalyvavo 11 kūrybinių grupių: „513“, „Architektūros linija“, „W01“, A. Nasvyčio vadovaujama kūrybinė grupė, „Renova“, architektas H. Šilgalis, „VDA&CO“, „VGTU“, Vilniaus Architektūros studija, „Punktas“ ir „Žemyn upe“. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai pagal pateiktas užduotis analizavo vieną arba kelis Bendrojo Vilniaus miesto plano koncepcijoje įvardintus probleminius ruožus ir ieškojo tolimesnių miesto centro bei periferijos raidos variantų.
Finaliniame kūrybinių dirbtuvių renginyje dalyvių darbus apžvelgę Bendrojo plano kūrėjai kaip ir, visi projekto dalyviai akcentavo tai, kad Vilniaus mieste, taip pat kaip ir visoje Europoje, keičiasi centro samprata. „Vilnius tampa policentrišku. Nauji centrai atsiranda buvusių apleistų teritorijų ar pramonės įmonių vietose – centrais tampa parkai, kultūros objektai ir netgi miesto periferijoje esančios gyvenvietės. Neveltui, kalbėdami apie bendrąsias miesto centro ar centrų raidos tendencijas, dalyviai akcentavo ir decentralizacijos ir koncentracijos balanso, periferinių centrų svarbą“, – sakė SĮ „Vilniaus planas“ vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis.
Pasak jo, pagirtina tai, kad visų kūrybinių dirbtuvių dalyvių projektuose kaip būtina sąlyga nurodytas žaliojo prado išsaugojimas ir išryškinimas mieste. „Daugelis kūrėjų siūlė idėjas kaip išsaugoti upę – miesto dalis jungiantį elementą, ir kaip atskirose miesto dalyse sukurti didmiesčiui būdingas upės krantines. Taip pat pateikta vertingų minčių apie ryškiausių miesto gamtinės struktūros elementų – Tauro kalno ir Šeškinės šlaitų išsaugojimą“, – teigė M. Pakalnis.
Bendrojo plano kūrėjai taip pat teigiamai įvertino dalyvių pasiūlymus dėl pramoninės Savanorių pr. zonos konversijos, prarastų senamiesčio erdvių ir objektų atkūrimo bei kitų miesto centro vystymo alternatyvų. Vertintojų dėmesio sulaukė ir tos kūrybinės grupės, kurios vystė susisiekimo infrastruktūros, viešojo transporto sistemos tobulinimo bei tramvajaus integravimo miesto centrinėje dalyje idėjas.
Projekto „Vilniaus centro plėtra“ dalyvių idėjas taip pat apžvelgė kompetentinga nepriklausomų specialistų grupė, kurios nariai - kūrybinių dirbtuvių darbų apžvalgos grupės vadovas architektas L. Vaitys, VGTU architektūros fakulteto dekanas R. Buivydas, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas R. Dargis, Kultūros paveldo centro atstovė M. Drėmaitė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė R. Baškytė ir Lietuvos istorijos instituto direktorius A. Nikžentaitis.
Apžvalgos grupės narė R. Baškytė džiaugėsi kūrybinių grupių iniciatyva išsaugoti miesto žaliuosius plotus bei sukurti naujus. „Džiugina tai, kad tokiame intensyviame urbanizacijos laikmetyje, kūrėjai saugo vertybes, susijusias su gamta ir aplinkos apsauga – tai liudija jų vidinę brandą“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė. Apžvalgos grupės vadovo L. Vaičio teigimu, suderinus žaliųjų miesto plotų ir intensyvios urbanizacijos idėjas būtų galima sukurti įspūdingą darinį, atveriantį naujas kūrybines bei ekonomines valstybės galimybes.
Sveikindami kūrybinių dirbtuvių „Vilniaus centro plėtra“ organizavimo idėją, apžvalgos grupės nariai išreiškė nuomonę, kad toks projektas galėtų tapti tradiciniu renginiu, o vertingas kūrėjų indėlis ir toliau turi būti integruojamas į Vilniaus miesto Bendrojo plano kūrimo darbus.
Kūrybinių dirbtuvių projektas sulaukė ne tik specialistų ar tiesiogiai prie Vilniaus miesto bendrojo plano kūrimo dirbančių žmonių dėmesio, bet ir buvo įdomus miesto gyventojams. „Aktyvus miestiečių dalyvavimas parodė, kad Vilniaus gyventojai neabejingi miesto ateities raidai ir leido sužinoti jų nuomonę, į kurią tikrai bus atsižvelgta“, – sakė A. Zuokas.
Parodoje dalyvavusių miestiečių apklausa parodė, kad dauguma miesto gyventojų mano, jog Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos iniciatyva organizuoti tokio pobūdžio projektą yra pagirtina, o kūrėjų pateiktos idėjos išties originalios ir vertingos. Daugumos Vilniaus gyventojų nuomone, kūrybinių dirbtuvių „Vilniaus centro plėtra“ paroda pateikė daugybę puikių sprendimų, kurie gali būti sėkmingai įgyvendinti. Būta ir tokių nuomonių, kad kai kurios idėjos išsiskiria originalumu, tačiau vargu ar gali būti įgyvendintos realybėje ir neatitinka Bendrojo plano apibrėžtų plėtros kontūrų. Itin daug komplimentų sulaukė architekto Henriko Šilgalio projektas, kuriame siūloma šiuolaikiškai atstatyti A. Vivulskio bažnyčią, gyventojai jį vertino kaip patraukliausią turizmui. Daugelis savo anketose teigiamai vertino ir šio architekto idėjas apie metro – tramvajaus linijų integravimą mieste. Teigiamų vertinimų susilaukė ir idėjos, skiriančios ypatingą dėmesį istorinio paveldo išsaugojimui – sostinės reprezentacinio centro kūrimo, Tauro kalno sutvarkymo projektai.
Kūrybinės dirbtuvės pasiekė savo pagrindinį tikslą – įtraukė kūrybinį potencialą į Bendrojo miesto plano kūrimo darbus ir sugeneravo idėjų, kurios bus naudingos, siekiant toliau sėkmingai vykdyti subalansuotą miesto vidinę bei išorinę plėtrą ir pagerinti gyvenimo Vilniaus mieste kokybę. Paroda, kurioje buvo pateikti projekto dalyvių projektai tolimesnei Vilniaus miesto plėtrai, sulaukė didžiulio specialistų dėmesio ir buvo teigiamai įvertinta Vilniaus miesto gyventojų.
Daugiau informacijos: Mindaugas Pakalnis, SĮ “Vilniaus planas” vyriausiasis architektas, tel. 211 2194.Parašas :)
Comment
-
Visgi „Velgos“ projektas dar nemiręs. Info iš atnaujintos www.akropolis.lt svetainės:
Bendras prekybos centro plotas 103.000 kv.m.
Bendras biurų pastatų plotas 29.000 kv.m.
Bendras butų plotas 100.000 kv.m.
Bendras daugiaaukštės stovėjimo aikštelės plotas 69.000 kv.m.
Bendras požeminės stovėjimo aikštelės plotas 103.000 kv.m.
Bendras parkavimo vietų skaičius 5.700 vnt.
http://www.akropolis.lt/lt/akropolis...ojects/vilniusMano galerija Flickr'yje
Comment
-
"Akropolis", "Panorama", "Ozas" ir dabar dar Velgos prekybcentris, jau nekalbant apie mažesnius po 20-30 tūkst. prekybcentrius - negi ne per daug?
Beje, toj vizualizacijoj atrodo kaip tipinis angaras, negi iki šiol jie nei kiek nepažengė į priekį ir vėl statys surūdyjusią dėžę? (Aišku ten turbūt tik šiaip bendras planelis)Paskutinis taisė Edd; 2006.06.14, 23:48.
Comment
-
Beje, negi Rygos projektas taip sumažėjo ir suprastėjo?
http://www.akropolis.lt/lt/akropolis/new_projects/ryga
Comment
-
Gerai pabusiu Zuoko PR
Viduramžiais sostinę juosusi Gynybinė siena taps vėl atpažįstama
Iki 2009 metų Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai galės vėl atpažinti viduramžiais sostinę juosusią Gynybinę sieną. Vilniaus miesto savivaldybės specialistai parengė ir merui Artūrui Zuokui pristatė sostinės Gynybinės sienos paveldotvarkos programą iki 2009 metų.
Šia programa siekiama išsaugoti ir atskleisti miesto Gynybinės sienos kultūrinę vertę. Programoje numatoma išryškinti gynybinius įrenginius: sutvarkyti išlikusius fragmentus ir juos eksponuoti, išryškinti gynybinės sienos trasą, sudaryti apžvalgos sąlygas, sukurti sąlyginių ženklų sistemos koncepciją, gynybinius įrenginius išryškinti šviesa.
Specialistų siūlymu galėtų būti atkurta Subačiaus vartų ir Bastėjos komplekso istorinė aplinka, pertvarkyta teritorija prieš Medininkų vartus, numatant buvusio Vandens bokšto – Rurmuso – liekanų lokalizavimą ir eksponavimą, pažymėta Išganytojo vartų – Bernardinų vienuolyno atkarpa, iš dalies rekonstruota Išganytojo bokšto aplinka bei skveras, visu buvusiu aukščiu eksponuojama Rūdninkų vartų pietrytinės dalies ir sienos atkarpa, įrengta Vilijos vartų archeologinė ekspozicija po dabartiniu žemės paviršiumi.
Informacija apie Gynybinės sienos dalis, kurios galės būti lankomos miestiečių ir turistų, bus integruota į miesto rodyklių sistemą, bus organizuojami turistiniai maršrutai, rengiamos edukacinės programos, informaciją apie Gynybinės sienos istoriją ir kultūrinę vertę bus galima rasti leidiniuose.
Gynybine siena Vilniaus miestas buvo apjuostas 1503-1522 m. Jos ilgis siekė apie 3,2 km, šiaurės pusėje siena jungėsi su pilių gynybine sistema. Gynybinė siena turėjo 9 vartus ir 3 artilerijos bokštus. Iki šių dienų išliko Aušros vartai, vienas iš bokštų XVII a. viduryje ar antroje pusėje buvo rekonstruotas į Bastėją. Vilniaus miesto gynybinė siena – vėlyvosios gotikos statinys, turintis renesanso bruožų.
Šiuo metu Vilniaus miesto gynybinių įtvirtinimų liekanos žymi viduramžių miesto ribą, juosia Vilniaus senamiestį, drauge yra kvartalų užstatymo sudėtinė dalis. 35 proc. Vilniaus miesto gynybinės trasos jau yra nebeatsekama, 15 proc. išlikę dabar esančių statinių tūriuose arba yra jų sklypų kontūrų riba, 15 proc. formuoja gatvių raudonąją liniją, 35 proc. išlikimo laipsnį patikrintų tyrimai.
Daugiau informacijos: Kultūros paveldo skyriaus vedėja Giedrė Filipavičienė, 211 2803.
Viešųjų ryšių tarnybos vyr. specialistė Rūta Diržanauskaitė
Konstitucijos pr. 3, Vilnius
Tel.: (8 5) 211 2326, 8 ~ 680 61 326
El. paštas ruta.dirzanauskaite@vilnius.lt"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USA
Comment
-
Edd> Tikrai, juk buvo planuotos apie 120 000 m2 PC statybos. Matyt tuos kvadratus perkelė į biuro ir gyvenamąsias patalpas
Kad per daug Vilniuje nepasakyčiau, ypač dabartinėmis ūkio augimo sąlygomis. Be to, Vilniaus pietinėje dalyje beveik nėra didelių PC, taigi su šiuo padėtis būtų kiek pataisyta. Pritariu dėl išvaizdos.Mano galerija Flickr'yje
Comment
Comment