Vilniaus projektai

[mamamia]

aičiū už operatyvius atsakymus. gal ten ir kolegija jau, man tas pastatas žinomas senuoju pavadinimu o kad ten gaisrinė bus, tai tikrai naujiena

[spitfire]

Gariunuose iskase didziule duobe ir pastate bokstini krana. Gal kas zino, ka ten stato?

[skunk]

Gariunuose iskase didziule duobe ir pastate bokstini krana. Gal kas zino, ka ten stato?

Stato kiek žinau prekybos pavilijonus... "ale" turgaus rekonstrukcija... bus kažkas panašaus į "Halės" turgų...

[mag]

Stato kiek žinau prekybos pavilijonus... "ale" turgaus rekonstrukcija... bus kažkas panašaus į "Halės" turgų...

Teko girdėt, kad ne vieno aukšto bus tas pavilijonas

[Kitas]

Jau daugiau kaip 2 mėnesius Santariškėse dirba ekskavatoriai, buldozeriai ir kt. technika. Pradėtas statyti dar vienas Santariškių klinikų korpusas kur įsikurs ar ne 7 klinikos/centrai. Dėl to panaikinta klinikų darbuotojų mašinų stovėjimo aikštelė, dabar draugingai užkišinėjami šalimais esančių namu kiemai ir gatvelės. Niekas neužsimena čia apie tai ar kur kitoj temoj apie tai diskusija?

[spitfire]

Teko girdėt, kad ne vieno aukšto bus tas pavilijonas

man vienas Gariunu darbuotojas is vis sake, kad tenai netgi pozemine stovejimo aisktele bus.. nezinau tiesa tai ar ne..

[praetor]

man vienas Gariunu darbuotojas is vis sake, kad tenai netgi pozemine stovejimo aisktele bus.. nezinau tiesa tai ar ne..

Ne itin logiškas sprendimas būtų kai tokie laukai aplinkui.
Nebent "banginiam" mersam statyt, juk tokiom mašinom "glavniausi" važinėja ir tikrina savo prekijus

[mamamia]

įlindau i vilnius.lt statybos registrus.. ir ka aš matau?
"MiestasTable 'statybosleidimai.pagrindine' doesn't exist "..

[JlL]

man vienas Gariunu darbuotojas is vis sake, kad tenai netgi pozemine stovejimo aisktele bus.. nezinau tiesa tai ar ne..

nebus, bus ant stogo ir salia

[Analitikas PlėtRa]

Lipimas į viršų ir ypač lindimas į žemę būtų nesąmonė tokio koncepto reikalui, nes tai labai smarkiai didina kaštus, viskas turi likt ant žemės, kad būtų kuo pigiau - metalo ir skardų box'as ir daugiau nieko.

[[sp]]

Lipimas į viršų ir ypač lindimas į žemę būtų nesąmonė tokio koncepto reikalui, nes tai labai smarkiai didina kaštus, viskas turi likt ant žemės, kad būtų kuo pigiau - metalo ir skardų box'as ir daugiau nieko.

jo, neįsivaizduoju tokioj vietoj tokiame projekte požeminio parkingo, maksimum ką čia matau - pastogės tipo aikšteles, ir tai jos turėtų sudaryti mažesnę dalį, o ne 100%.

[Vidma]

Modernaus Vilniaus vizija dešiniajame Neries krante
Inga Saukienė, www.DELFI.lt
2009 spalio mėn. 15 d. 13:32


© D.Tunkūno nuotr.

Prieš keletą metų dešiniajame Neries krante išdygę pirmieji sostinės dangoraižiai sukėlė karštas diskusijas tiek tarp specialistų, tiek pačioje visuomenėje. Jie buvo kaltinami subjauroję unikalaus sostinės senamiesčio panoramą. Šiandien čia formuojasi ištisas modernių pastatų rajonas. Kaip jis atrodys dar po keleto ar keliolikos metų? Ar bus išsaugota vilniečių pamėgta žalioji veja prie Baltojo tilto? Apie tai bei kitus iššūkius, kaip šią teritoriją paversti moderniu, niekada neištuštėjančiu miesto centru su skaitytojais DELFI konferencijoje diskutavo Vilniaus architektai.

Aukštesnių pastatų nebus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorės dr. Dalios Bardauskienės teigimu, pastarųjų metų ekonomikos augimas gerokai pakeitė miesto veidą. Ar tie pasikeitimai buvo darnūs – jau kitas klausimas. Mat nėra tikslios šio aspekto vertinimo sistemos. Kita vertus, šiandien jau akivaizdu, kad Neries dešiniojo kranto plėtra šiandien neatsiejama nuo naujo Vilniaus įvaizdžio.

„Šis pasikeitimas yra ne atsitiktinis. Buvo išgeneruota aiški vizija, sąlyginai pavadinta „urbanistine kalva“. Be to, projektas, kuris dar tik įpusėjęs, nebuvo atiduotas vien rinkos jėgoms. Tai buvo pirmas privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas Vilniuje“, - teigė konferencijos viešnia.

Anot jos, dažnai mūsų aukštybiniai pastatai nieko mums nereiškia ir nesukelia jokių emocijų. Tačiau „Europos“ administracinis pastatas turi simbolinę reikšmę. Tai aukščiausias pastatas Vilniaus mieste, atsiradęs kaip tik Lietuvai įstojus į ES. Šį projektą galima būtų prilyginti Laisvės prospekto atsiradimui Kaune tarpukario laikotarpiu. Vis dėlto specialistė sutiko, kad ateityje reikėtų vengti klaidų kuriant miesto panoramas, atidžiau jas parinkti.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas doc. Gintautas Bražiūnas pastebi, kad diskusijos, ar šie pastatai gadina senamiesčio panoramą, vis dar vyksta. Kita vertus, 2007 m. atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad aukštybinių pastatų buvimui dešiniajame Neries krante pritaria 55-60 proc. gyventojų, nepritaria – tik apie 18-20 proc.

„Vaikai drąsiai paišo aukštybinius pastatus Neries pakrantėje, o vyresniems – tai dar ir požiūrio klausimas, kurį pakeisti dažnai nebūna lengva“, - teigė architektas.

Anot jo, miestas yra gyvas organizmas. Jis nuolat keičiasi ir kiekvienas laikmetis turi palikti savo pėdsaką, todėl reikia saugoti ne tik Senamiestį, bet ir kitų laikotarpių vertingus „krislus“. Stilių įvairovė yra vienas iš miesto savitumo požymių.

„Skirtingi stiliai atspindi skirtingus laikmečius. Iš visų naujų pastatų dešiniajame Neries krante tik du buvo pastatyti konkurso būdu. Tai miesto savivaldybės ir „Swedbanko“ pastatai. Jie buvo derinami tarpusavyje ir prie aplinkos. Visi kiti pastatai buvo pastatyti užsakovui pasirenkant konkretų architektą ir atspindi daugiau užsakovo bei autoriaus tarpusavio raišką. Tai turi neigiamos įtakos bendram šios miesto dalies vaizdui. Užsakovai turėtų rengti konkursus tokių pastatų statybai“, - įsitikinęs G. Bražiūnas.

UAB „Urbanistika“ direktoriaus pavaduotojas doc. Linas Naujokaitis pastebi, kad Vilniuje vykstantys procesai labai panašūs į tuos, kurie vyksta tiek Taline, tiek Vokietijoje, tiek Suomijoje, tiek Italijoje. „Aukštybiniai pastatai yra jautrus klausimas visose Europos šalyse. Aš manau, kad Vilnius, pastatęs aukštybinius pastatus, pasielgė teisingai. Visi užsienio ekspertai vertina Vilniaus pavyzdį kaip labai teigiamą, kai vienoje vietoje sukoncentruoti nauji aukštybiniai pastatai, išlaikyti saugūs atstumai nuo žalių šlaitų ir Senamiesčio. Rygoje ir Taline tai išlaikyta daug prasčiau“, - teigė architektas.

Anot architektų, šių pastatų dėka prasiplėtė centro teritorija, sumažėjo kamščiai ant tiltų. Taip pat labai naudinga, kad miesto centras plėtojamas neišsikeliant į tolimesnes miesto zonas, todėl jis neištuštėjo.

Medines Šnipiškes ketinama išsaugoti

DELFI konferencijos svečiai patikino, kad aukštesni pastatai už esamus čia neiškils. 2007 m. bendrajame plane nustatytos pastatų aukščio ir tankio ribos, taigi didelių deformacijų nebegali įvykti.

Anot architektų, projekte numatytos ir poilsio zonos, ir medinės architektūros parkas šalia Giedraičių gatvės. Šios miesto dalies plėtros idėja – apimti visas miesto funkcijas – ir gyvenamąją, ir verslo, ir pramogų, kad ji nebūtų apmirusi nei dieną, nei naktį. Taip pat numatyta, kad į šią teritoriją galėtų išsikelti vyriausybinės įstaigos.

SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, šiuo metu kaip tik rengiamas planas, kaip išsaugoti ir sutvarkyti medinio paveldo rajoną Šnipiškėse. „Kaimiškoji medinė architektūra miesto centre yra unikalus dalykas, kurį būtina išsaugoti. Tačiau šie išsaugojimo dalykai Lietuvoje yra dar embrioninėje stadijoje, šioje srityje mus lenkia Ryga. Iš jų ketiname mokytis, kaip tą paveldą išsaugoti“, - teigė architektas.

Šiuo metu taip pat vyksta konkursas dėl vizijos, kas turėtų atsirasti šalia Lietuvos vaikų ir jaunimo centro stūksančių nebaigtų statyti monstrų. Vietoj jų turėtų iškilti nauji pastatai. „Man tik nerimą kelia, kad jei anksčiau Vilniaus savivaldybės pirmajame aukšte buvo miesto maketas, su kuriuo gyventojai galėjo susipažinti ir matyti savo perspektyvą, dabar jo neliko. Viešumo šiuo metu visuomenei tikrai trūksta“, - teigė D. Bardauskienė.

Žalioji veja prie upės išliks

Ne vienas skaitytojas DELFI konferencijos svečių teiravosi, kas bus daroma su Neries krantine. Vilniečiai norėtų ją matyti kaip gražiai sutvarkytą poilsio zoną. Neries pakrančių vizija pradėta kurti dar 2006 m. Buvo galvojama, kad čia reikėtų įkurti ekologinį parką ar ką nors panašaus, tačiau iki šiol Neries pakrantės nėra pritaikytos gyventojų poilsiui.

Anot D. Bardauskienės, pasiteisino paplūdimio idėja prie Baltojo tilto. Paplūdimys sukėlė diskusijas, pritraukė žmonių dėmesį ir dabar tapo mėgstama vieta.

„Nuo 2002 m. yra strateginis projektas, kuriuo numatyta atgaivinti laivybą, kartu sutvarkant pakrantę, įrengiant kavines, paplūdimius ir pan. Tačiau dėl Aplinkos ministerijoje vyraujančio gamtosauginio absoliutizmo, kai prioritetas yra atiduodamas kurkliams, lašišų nerštavietėms, gyventojų rekreaciniai poreikiai ir laivyba yra ribojami, neleidžiant nei formuoti pakrančių, nei gilinti upės vagos. Kita vertus, visuomenė skirtingai supranta Neries krantinės viziją. Vieniems tai yra natūralus gamtos krantas, kitiems – krantinė su paplūdimiais, poilsio vietomis“, - teigė architektė.

Žaliąją teritoriją prie Baltojo tilto, kurią šią vasarą labai pamėgo vilniečiai, ketinama išsaugoti. Ji nebus užstatyta, o tik dar labiau pritaikyta miestiečių poreikiams. Anot L. Naujokaičio, net jei toje vietoje atsiras Gugenheimo muziejus, jis neįsivaizduojamas be parko. „Nacionalinė galerija ir Gugenheimo muziejus sudarys puikų muziejų derinį vienoje vietoje. Jie puikiai vienas kitą papildytų ir sutrauktų daug lankytojų“, - teigė specialistas.

Architektai teigiamai vertina ir Neries pakrantėje atsiradusias skulptūras, pavyzdžiui, įvairių diskusijų sukėlusį aprūdijusį Vamzdį. „Vertinu kaip labai gerą provokaciją, sukūrusią viešas diskusijas apie meną ir jo išliekamąją vertę. Manyčiau, kad šios skulptūros sukėlė daugiau diskusijų nei pasipiktinimo. Būtent diskusijose galima susitarti dėl vertybių. Šios skulptūros ir skirtos tam, kad išgrynintų vertybes. Tai laikini meniniai projektai, o jų išliekamoji vertė paaiškės laiko tėkmėje“, - svarstė D. Bardauskienė.

„DELFI“

[music]

http://uzupis.eu/

Užupio bendruomenė Užupio, Polocko ir Krivių gatvių sankirtoje esančiame skvere ketina įamžinti visų buvusių, esamų ir būsimų mokytojų atminimą, sukurdami jame kompoziciją “Mano mokytojui”.

[orangen]

Tinkama vieta centrinei metro stočiai – dešinysis Neries krantas

Žinomi Lietuvos architektai, DELFI konferencijoje apie Vilniaus miesto plėtrą, atsakydami į skaitytojų klausimus, užsiminė labiau palaikantys tramvajaus nei metro idėją. Anot jų, Vilnius pagal gyventojų tankį ir struktūrą nėra tas miestas, kuriame galėtų atsipirkti metro projektas. Tačiau jie sutinka, kad jeigu toks projektas visgi būtų įgyvendinamas, „Vilniaus metro sąjūdžio“ pasiūlyta vieta centrinei metro stočiai dešiniajame Neries krante, šalia Nacionalines dailės galerijos, būtų tinkama.

Vilniečiai turi daugiau automobilių už niujorkiečius

„Miesto viešojo transporto sistemą verkiant reikia sutvarkyti. Atsakymas, kokią transporto priemonę mums pasirinkti, buvo įvardintas dar prieš 8 metus. Tuomet buvo minimas modernus lengvas tramvajus. Ar tikrai mums reikalingas metro, dar reikia įrodyti mokslinėmis studijomis, o ne kalbomis. Pradėjus spekuliacines kalbas apie metro, buvo sustabdytas pradėtas įgyvendinti modernaus tramvajaus projektas ir miestas nublokštas 10-mečiu atgal“, - savo nuomonę apie viešojo transporto viziją išdėstė UAB „Urbanistika“ direktoriaus pavaduotojas doc. Linas Naujokaitis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė, urbanistikos specialistė dr. Dalia Bardauskienė taip pat sutinka, kad Vilniaus miesto viešojo transporto plėtros klausimą reikia spręsti kuo greičiau, nes pagal automobilių skaičių vienam gyventojui esame pralenkę net Niujorką.
„Jeigu Seimo nariui vietoj teisės išsipirkti nuosavą automobilį, būtų suteikta galimybė turėti nemokamą viešojo transporto bilietą, tada visi reikalai pajudėtų ir spręstųsi greičiau“, - pusiau juokais, pusiau rimtai svarstė architektė.
Tuo tarpu Vilniaus savivaldybė iki šiol neapsisprendusi, kurį projektą – metro ar tramvajų – pasirinkti. Esą ir metro, ir tramvajus turi savo privalumų ir trūkumų.

Metro ar tramvajaus maršrutai skirtųsi

DELFI primena, kad planuojamos tramvajaus linijos maršrutas prasidėtų sostinės Stoties rajone. Kad pasiektų galutinį tašką – Santariškes – tramvajus turėtų kirsti Vilniaus senamiestį, Pylimo, Jogailos ir Vilniaus gatves.
Tačiau kultūros paveldo ekspertai nuogąstauja, kad statant tramvajaus bėgius būtų sunaikintas dar mažai tyrinėtas vertingas archeologinis paveldas, esantis po dabartine Pylimo gatve, o į siauras senamiesčio gatves talpinamas tramvajus gali kelti grėsmę pėsčiųjų saugumui. Taip pat baiminamasi, kad tramvajaus keliama vibracija pakenktų senamiesčio pastatams, kurių sienos trūkinėja ir nuo automobilių.
Tiesa, kituose Europos miestuose jau galima pamatyti autotramvajų, kuriems nereikia bėgių. Jie pakankamai manevringi ir gali važiuoti nevairuojami – pagal specialiais magnetais pažymėtą maršrutą.
Tuo tarpu metro entuziastai siūlo Vilniuje nutiesti tris metro linijas. Dvi iš jų susikirstų miesto centre, Konstitucijos prospekte. Tarp Baltojo ir Geležinio vilko tiltų siūloma statyti dar vieną – metro traukiniui skirtą tiltą.
Pirmąją metro liniją siūloma statyti nuo Viršuliškių iki Mindaugo tilto. Antroji linija driektųsi iš Šeškinės iki Geležinkelio stoties. Pirmiausia siūloma įrengti atkarpą nuo būsimos Šiaurinės gatvės iki Gedimino prospekto. Ši linija susikirstų su trečiąja, einančia Šiaurine gatve ir jungiančia vakarinį apvažiavimą su Saulėtekio kompleksu Antakalnyje, bei su pirmąja linija ties Kernavės tiltu.
Entuziastai teigia, kad metro įsirengė daugiau nei 20 Europos miestų, mažesnių nei Vilnius, be to, vidutinis metro greitis yra du kartus didesnis negu tramvajaus, o pervežtų keleivių skaičius per tą patį laikotarpį — keturis kartus didesnis. Kita vertus, kai kurie ekspertai nuogąstauja, kad netgi tramvajus Vilniuje vežiotų orą. Viešasis transportas, nepaisant didėjančių spūsčių, sostinėje nėra populiarus.

Delfi.lt

[felar]

Dalia Bardauskienė taip pat sutinka, kad Vilniaus miesto viešojo transporto plėtros klausimą reikia spręsti kuo greičiau, nes pagal automobilių skaičių vienam gyventojui esame pralenkę net Niujorką.

Nors sutinku suo tuo, kad Vilniuje automobilių perdaug, bet labai jau keistas pavyzdys parinktas. Mano žiniomis New York City yra mažiausiai automobilizuotas miestas JAV.

[Sinouku]

Iš tiesų, labai sunku suprasti miesto savivaldybę, ką jie iš vis galvoja šiuo klausimu. Turbūt ne šioje temoje reikia tai rašyti be trumpai. Mano nuomone, pakolkas nereikia šokti ligi dausų ir išradinėti metro, kuriam dabar truktų lėšų ir tas pats būtų kaip ir su stadionu. Galima nutiesti dvi pagrindines tramvajaus linijas. Kituose maršrutuose lengviau būtų nutiesti A juostas, kuriomis tiek torleibusai, tiek autobusai galėtų greitai ir patogiai vežti keleivius.

[veikejas]

Nemačiau temos(gal reikėtų sukurti?), tai rašysiu čia, važiuodamas pro gariūnus pastebėjau kad jau kyla gariūnų "verslo parkas", įmetu keletą foto:




apie patį projektą info neturiu, gal kas mestelkit linką paskaityti

[Zorro]

http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=8492

[Raptor]

Iš tiesų, labai sunku suprasti miesto savivaldybę, ką jie iš vis galvoja šiuo klausimu. Turbūt ne šioje temoje reikia tai rašyti be trumpai. Mano nuomone, pakolkas nereikia šokti ligi dausų ir išradinėti metro, kuriam dabar truktų lėšų ir tas pats būtų kaip ir su stadionu. Galima nutiesti dvi pagrindines tramvajaus linijas. Kituose maršrutuose lengviau būtų nutiesti A juostas, kuriomis tiek torleibusai, tiek autobusai galėtų greitai ir patogiai vežti keleivius.

zinau kad pirma Tramvajaus Linija butu Stotis - Santariskes, o kokia butu antra linija tada?

[Sinouku]

Čia jau ne aš turiu spręsti šį klausimą. Bet siūlyčiau Pašilaičiai - Stotis.