Vilniaus projektai

[veikejas]

Pimoj fotkej truputi pripainiojai su adresu. Statybos vyksta tarp Laisves, Rygos ir Justiniskiu g. (privaziavimas bus nuo Rygos g.) Iki pabaigos dar toli grazu, bet kaledoms jau turetu but pastatyta.

Ups, per klaida ne ta link'a idėjau. Ištaisyta.

Ačiū už pastabą.

[pablonis]

Veikėjau, projektam neturintiem savo temos yra skirta atskira tema - "Mažesni projektai Vilniuje"

[Svecias]

Veikėjau, projektam neturintiem savo temos yra skirta atskira tema - "Mažesni projektai Vilniuje"

Kaip atskirti, ar dėti informaciją į projektų temą ar į mažesnių projektų temą? Kokie kriterijai lemia?

[pablonis]

Ši tema kaip suprantu yra skirta bendrai informacijai, straipsniam ir t.t., tuo tarpu statybų update'ams yra skirta "Mažesnių projektų Vilniuje" tema

[deep'as]

pablonis visiškai teisus. Objektam kurie neturi atskirų temų yra bendros temos.
1. Nauji daugiabučiai namai - daugiabučiams.
2. Mažesni projektai - administraciniams biurų.
3. Pramoniniai/gamybiniai.

[Svecias]

Tinkamesnės temo neradau...

Vilniuje dar daugiau vertingų pastatų ir teritorijų bus paskelbti saugomais Savivaldybės
2007-07-30


Siekdamas išsaugoti miesto savitumą ir vertingą paveldą, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius inicijuoja pastato Gedimino pr. 64 įrašymą į Kultūros vertybių registrą bei šio pastato ir urbanistiniu požiūriu vertingos Šnipiškių teritorijos dalies paskelbimą saugomais Savivaldybės.

Gyvenamasis namas Gedimino pr. 64 pastatytas 1953 m., jį suprojektavo žymus architektas Antanas Spelskis (1918–1987). Šis pastatas yra vertingas tarybinio istorizmo stiliaus architektūros pavyzdys. Jį numatoma saugoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nutartimi.

Savivaldybės saugoma turėtų tapti ir Šnipiškių teritorijos dalis, ribojama Kalvarijų, Krokuvos, Lvovo ir Daugėliškio gatvėmis. Ši teritorija priklauso 1994 m. Vietinės reikšmės urbanistikos paminklu UV70 paskelbtai Vilniaus miesto centrinės dalies teritorijai, apimančiai Naujamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių, Paupio ir Antakalnio istorinių urbanistinių struktūrų fragmentus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu urbanistinė situacija minėtose teritorijose, ypač Šnipiškėse, yra pasikeitusi, šio urbanistikos paminklo teritorijos ribos yra peržiūrimos ir iš naujo įvertinamos. Taip pat priimami sprendimai dėl atskirų šios teritorijos dalių paskelbimo saugomomis.

[Svecias]

Sovietų trypto Renesanso šedevro Lietuva neatsiprašo (foto)
Mindaugas Jackevičius, DELFI.lt
2007 rugpjūčio mėn. 1 d.



Jau 13 metų vėlyvojo Renesanso šedevras – Vilniaus Švento Stepono bažnyčia – kratosi bendrovės „Gatvių statyba“ kaimynystės. Vilniaus arkivyskupija kovoja, kad šalia esanti bendrovė būtų iškeldinta ir pagaliau įteisinti žemės dokumentai. Tik tada būtų įmanoma bažnyčios, kurios palangėje, kaip manoma, ilsisi architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, renovacija.

Pastoliais aplipdyta Šv. Stepono bažnyčia stūkso už Vilniaus geležinkelio stoties. Šalia jos – bendrovės „Gatvių statyba“ pastatai, pro šventovės langus darda bendrovės kelių tiesimo technika. Sunkiasvorė technika važiuoja pro pat apleistą architekto kapą, kuris, kaip manoma, palaidotas pastatais užstatytose kapinėse.


Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos darbuotojas Rimantas Dalgėda DELFI aiškino, kad problema sprendžiama jau keliolika metų. Pasak jo, didžiausia bėda, kad „Gatvių statybos“ iš teritorijos neįmanoma iškraustyti.

Arkivyskupija Vilniaus savivaldybės prašo sutvarkyti valstybei priklausančio žemės sklypo, ant kurio stovi ir bažnyčia, ir bendrovės pastatai, dokumentus. Tik tada būtų galima gauti statybos leidimus ir rekonstruoti bažnyčią. „Nuo durų reikia nukasti pusantro metro žemės, sutvarkyti nuolydį, tačiau šiandien ir to daryti negalime“, - teigė R. Dalgėda.


Vyskupija nori, kad XVII a. bažnyčia būtų atgaivinta, nes toje Vilniaus vietoje nė vienos bažnyčios nėra. „Gatvių statyba“ įsitikinusi, kad kiek jie paprašys, savivaldybė mokės, o miestas tiek, kiek jie nori, mokėti negali“, - kalbėjo kurijos darbuotojas.

Šįmet bažnyčios fasado tvarkymui skirta pusė milijono litų. Bažnyčios skliautai – avarinės būklės, jie turėtų būti tvarkomi artimiausiu metu. „Bet toliau mes tikrai nieko nedarysime, jeigu ten nebus bažnyčios teritorija. Mes tikrai nemesime pinigų į balą, jei žinosime, kad čia bažnyčios nebus“, - aiškino R. Dalgėda.

Ieško kitos vietos bendrovei

Šv. Stepono bažnyčia
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
„Ginčas tęsiasi 100 metų“, - situaciją apibūdino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas. Jis DELFI aiškino, kad bažnyčia ir bendrovė įsikūrusios bendrame žemės sklype, o sklypų ribos nesuformuotos.

„Ginčas kyla, kur nustatyti tą ribą, nes „Gatvių statybos“ sunkiajam transportui reikia pravažiavimo, o bažnyčia sako dėl transporto negalinti vykdyti rekonstrukcijos, kasybos darbų, nes atsiranda vibracija ir kitos problemos“, - teigė G. Paluckas.

Ekonomo tarnyba savivaldybei pateikė prašymą suformuoti sklypo ribas. Kadangi „Gatvių statyba“ teritorijoje turi registruoto turto – pastatų - jos „išvyti“ negalima. Todėl, anot G. Palucko, reikia surasti kompromisą – rasti vietą, kur bendrovę iškelti. Įstatymas neleidžia vykdyti teritorijos mainų.

Šv. Stepono bažnyčia

„Situacija pakankamai sudėtinga, bet turime tam tikrų sprendimo būdų, projektų jau prisidėlioję ir mėginsime spręsti“, - tikino valdininkas. Pasak jo, savivaldybė planuoja bendrovei pasiūlyti sklypą miesto pakraštyje. Bendrovė esą reaguojanti teigiamai ir sutinkanti išsikelti jei bus pasiūlytas kitas ją tenkinantis sklypas. Jei bendrovė išsikeltų, suformuotas sklypas su nustatytomis ribomis atitektų bažnyčiai.

"Per savaitę ar mėnesį klausimas neišsispręs – klausimas turėtų būti sprendžiamas apie pusmetį“, - teigė G. Paluckas. Teritorijos tvirtinimui ir bendrovės kėlimui į kitą vietą turėtų pritarti sostinės taryba.

Išsikelti sutiktų


Bendrovės „Gatvių statyba“ direktorius Juozas Valiukonis teigė, kad bendrovė jau kelinti metai sutinkanti išsikelti, jei jai būtų pasiūlyta kita vieta. „Derybos buvo, bet ir taip ir nesibaigė“, - aiškino bendrovės vadovas. Pasak jo, derybos su nauja miesto valdžia tik prasideda. Jis sakė sutiksiantis išsikelti į „panašią teritoriją kaip dabartinė su panašiais pastatais“.

J. Valiukonio teigimu, šalia bažnyčios stovintys mechanizmai ir transportas statybos darbams netrukdo. „Nei mes atsiradome nei iš niekur, nei jie – gyvenimas suvedė“, - bažnyčios kaimynystę apibūdino J. Valiukonis.

Šventovę bjaurojo sovietai


Architektūros istorikų teigimu, Šv. Stepono bažnyčia – vienas žymiausių vėlyvojo Renesanso sakralinių pastatų sostinėje. Vienanavė bažnyčia pastatyta į pietus nuo Senamiesčio. Pirmieji statybos metai – 1600-1612 m. Pasak Vilniaus arkivyskupijos kurijos menotyrininkės Sigitos Maslauskaitės, bažnyčios fundatorius, iniciatorius ir lėšų rinkėjas buvo kunigas jėzuitas Simonas Visockis, jam talkino Šv. Lozoriaus ligoninė.

Dar nespėjus bažnyčios įrengti, 1604 m. Vilniuje vyko didžiulės Šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės, kurių metu didžiulė teatralizuota eisena prasidėjo nuo Šv. Stepono bažnyčios. Po Mišių eisena patraukė Katedros link – pasak S. Maslauskaitės, bažnyčia buvo tarsi miesto vartai.

„Net eidami į Aušros vartų atlaidus tikintieji iš tos Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pusės pirmiausia sustodavo Šv. Stepono bažnyčioje pasimelsti, išklausyti rytinių Mišių, ir tik po to eidavo iki Aušros vartų“, - teigė menotyrininkė. Bažnyčios išorėje išlikę reti dekoro elementai, polichromija. Viduje altorių vietose matyti XVIII a. pabaigos iliuzinė tapyba. Čia pat buvo kapinės, kurios vėliau užstatytos. Manoma, kad čia 1798 m. palaidotas profesionaliosios architektūros pradininkas, Vilniaus katedros statytojas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Ant bažnyčios fasado pritvirtinta tai žyminti memorialinė lenta, šalia stovintis medinis kryžius žymi architekto kapą.

Per 1794 m. sukilimą bažnyčia buvo apgriauta, o1801-1806 m. suremontuota pagal architekto Pjero de Rosio projektą. Po II pasaulinio karo sovietai, kaip ir daugelį Lietuvos bažnyčių, Šv. Stepono bažnyčią uždarė ir pavertė cemento sandėliu. Pro didžiules duris įvažiuodavo ir išvažiuodavo sunkvežimiai, o bažnyčios viduryje maišytas cementas. Sovietai nulaužė kryžius, aplink pristatė pastatų.

„Dėl to bažnyčia atsidūrė netoli Vilniaus geležinkelio stoties, pramoninių įmonių kieme“, - aiškino S. Maslauskaitė. Pasak jos, dar neatgavus nepriklausomybės dėl bažnyčios architektai pradėjo bruzdėti iš pagarbos Laurynui Stuokai-Gucevičiui.

[Kema]

Kas cia bus? Praklausiau, gal galit kas trumpai apsviesti?



*© Foto skolinta

[deep'as]

Kas cia bus? Praklausiau, gal galit kas trumpai apsviesti?

Oho ho. Jau griauna.

Teko girdėti kad bus prekybcentris su daugiabučiu ant viršaus.

[Barabasas]

Kas cia bus? Praklausiau, gal galit kas trumpai apsviesti?


*© Foto skolinta

Kas cia per vieta is viso? Seskine???

[deep'as]

Kas cia per vieta is viso? Seskine???

Žirmūnai. Tuskulėnų gatvė.

Kolkas leidimas išduotas tik griovimui.


Statinio kadastrinis numeris 1097-9010-0011
Statinio kadastrinis numeris 1097-9010-0022
Sklypo statinio kadastrinis numeris 010100330710
Sklypo statinio registravimo kadastre data 2001-06-29
Informacija apie leidimą statyti
Leidimo registracijos numeris IT/397/06-0632
Leidimo išdavimo data 2006-06-19
Iki kada galioja leidimas 2016-06-19
Pažymima ar leidimas anuliuotas, ar pratęstas
Kas išdavė leidimą Kęstutis Ramonaitis; Direktoriaus pavaduotojas
Komisijos, kurios metu buvo pritarta, protokolo numeris ir data 43, 2006-05-17
Kokiu tikslu išduotas leidimas (kas bus daroma) Inžinerinių tinklų rekonstrukcija ir esamo pastato griovimas
Informacija apie statomo objeto vietą
Statybos vietos seniūnija Žirmūnai
Statybos vietos vietovės pavadinimas Vilniaus m.
Statybos vietos gatvė Tuskulėnų g.
Statybos vietos adreso numeris 66
Statybos vietos kampinė gatvė
Statybos vietos adreso kampinis numeris
Statybos vietos pastabos
Informacija apie statomą objektą
Statybos tipas Inžineriniai statiniai
Sienų medžiaga (konstrukcinis sprendimas) Plytų mūras
Statinio bendras plotas, kv. m. 3590,32
Statinio naudingas plotas, kv. m.
Statinio tūris, kub. m.
Gyvenamasis plotas, kv. m.
Statinio aukštų skaičius 2
Butų skaičius statomame pastate
Negyvenamojo pastato talpa
Informacija apie vadovus
Projektą parengė ir projekto vadovas 'Jungtinės architektų dirbtuvės'UAB, (a.nr./gal.dat. 0879/2009.02.20); pr.vad.- Tumas Mazūras, (a.nr./gal.dat. 10526/2006.06.01)
Rangovas ir statybos vadovas
Statybos techninės priežiūros vadovas Adelija Ona Burokienė, (a.nr./gal.dat. 9932/2005.12.15)
Statybos projekto vykdymo (autorinė sutartis) priežiūros vadovas
Informacija apie inžineriją
Inžinerinių tinklų bendras ilgis
Inžinerinių tinklų skersmuo
Statytojo pavadinimas ir adresas 'Mano turtas'UAB; Laisvės pr. 61; bt.51, Vilniaus m.

[Pupsis]

Kas cia per vieta is viso? Seskine???

Ne ne ne, cia ne Seskine, tikrai. Pagal viska, cia buvusi Zalgirio EKO parduotuve, senokai uzdaryta buvo.

[Barabasas]

aaa, ok, supratau... ten juk nuotraukos kampe PST pastato gabaliukas matosi...
kazkaip keista pasirode, kad seskine griautu...

[Classicc]

aaa, ok, supratau... ten juk nuotraukos kampe PST pastato gabaliukas matosi...
kazkaip keista pasirode, kad seskine griautu...

Buvusios Šeškinės EKO ir Žalgirio EKO pastatai identiški

[vytauc]

Žirmūnai. Tuskulėnų gatvė.

Kolkas leidimas išduotas tik griovimui.


Statinio kadastrinis numeris 1097-9010-0011
Statinio kadastrinis numeris 1097-9010-0022
Sklypo statinio kadastrinis numeris 010100330710
Sklypo statinio registravimo kadastre data 2001-06-29
Informacija apie leidimą statyti
Leidimo registracijos numeris IT/397/06-0632
Leidimo išdavimo data 2006-06-19
Iki kada galioja leidimas 2016-06-19
Pažymima ar leidimas anuliuotas, ar pratęstas
Kas išdavė leidimą Kęstutis Ramonaitis; Direktoriaus pavaduotojas
Komisijos, kurios metu buvo pritarta, protokolo numeris ir data 43, 2006-05-17
Kokiu tikslu išduotas leidimas (kas bus daroma) Inžinerinių tinklų rekonstrukcija ir esamo pastato griovimas
Informacija apie statomo objeto vietą
Statybos vietos seniūnija Žirmūnai
Statybos vietos vietovės pavadinimas Vilniaus m.
Statybos vietos gatvė Tuskulėnų g.
Statybos vietos adreso numeris 66
Statybos vietos kampinė gatvė
Statybos vietos adreso kampinis numeris
Statybos vietos pastabos
Informacija apie statomą objektą
Statybos tipas Inžineriniai statiniai
Sienų medžiaga (konstrukcinis sprendimas) Plytų mūras
Statinio bendras plotas, kv. m. 3590,32
Statinio naudingas plotas, kv. m.
Statinio tūris, kub. m.
Gyvenamasis plotas, kv. m.
Statinio aukštų skaičius 2
Butų skaičius statomame pastate
Negyvenamojo pastato talpa
Informacija apie vadovus
Projektą parengė ir projekto vadovas 'Jungtinės architektų dirbtuvės'UAB, (a.nr./gal.dat. 0879/2009.02.20); pr.vad.- Tumas Mazūras, (a.nr./gal.dat. 10526/2006.06.01)
Rangovas ir statybos vadovas
Statybos techninės priežiūros vadovas Adelija Ona Burokienė, (a.nr./gal.dat. 9932/2005.12.15)
Statybos projekto vykdymo (autorinė sutartis) priežiūros vadovas
Informacija apie inžineriją
Inžinerinių tinklų bendras ilgis
Inžinerinių tinklų skersmuo
Statytojo pavadinimas ir adresas 'Mano turtas'UAB; Laisvės pr. 61; bt.51, Vilniaus m.

Iš kito rakurso

[Kema]

2007 08 02





© Foto skolintos

[waidz]

ломать - не строить! Kaip greitai viskas vyksta

[ACC]

aaa, ok, supratau... ten juk nuotraukos kampe PST pastato gabaliukas matosi...
kazkaip keista pasirode, kad seskine griautu...

Šeškinėje griauna buvusį 'Širvintos' prekybos centrą (vėliau Norfa) prie LNK.

[Barabasas]

Na va... ir seskine pasirodo griauna.
Tai cia ta, kur kitoj ukmerges gatves pusej nuo buvusio EKO?
Seniai tose vietose lankiausi...
Ir gerai, ten tie monstrai, tarybines architekturos paziba, jau seniai ekskavatoriu prasesi...

[waidz]

Jo, ten kazkada buvo planuotas super sovietinis prekybcentris - Seskines centras, su visomis buitiniu paslaugu imonemis, poliklinika ir t.t., kurios turejo buti skirtos Seskines mikrorajonui aptarnauti.
Teko ten daznai lankytis, kai buvo prasidejusi tos vietos stagnacija - puse prekybos vietu buvo uzdaryta (kokiais 1996 m; po to atsirado Norfa), nevyko jokie remonto darbai - dar labai kvepejo sovietmeciu