Prof. Vytautas Landsbergis: "Kaunas yra lietuviškiausias miestas, tačiau įvairiais būdais jį bandoma sužlugdyti. Viskas koncentruojama sostinėje. Lietuva tampa vieno miesto valstybe"
Dėkui už kitokias nuotraukas. Virš stadiono vos ne kiekveiną vakarą gali pamatyti oro balionų. Iš viršaus matosi, kad gelžbetonių pamatų jau visai normose buvo padaryta, dabar baiginėja betonuoti vakarinėje pusėje. Tiesa, vakara pastatė dar vieną kraną pilnai, kitą pradėjo.
Nors nacionalinio stadiono statybos vėl atnaujintos, tačiau statybų aikštelėje optimistinių nuotaikų maža. Objekto statytojai nedrįsta prognozuoti, kada stadionas bus baigtas statyti.
Jau keletą savaičių ant Šeškinės kalvų šurmuliuoja statybininkai. Po ilgų diskusijų ir teisminių procedūrų nacionalinio stadiono statybų darbai vėl buvo atnaujinti.
Tiesa, kiek ilgai čia užsibus statybininkai, niekas prognozuoti nesiryžta.
Objektą statantys subrangovai puse lūpų užsimena, jog turimų pinigų vos užteks šiemet numatytiems darbams. Apie tai, jog stadiono statybų darbai bus vykdomi ir kitąmet niekas net nesitiki.
Pirmiausia grąžino skolas
„Jei turėtume pinigų, galėtume daug daugiau padaryti. O dabar su turimais 100 milijonų litų nelabai ką ypatingo ir galime padaryti.
Atsiskaitėme su rangovais, tie – su subrangovais. Vėl buvo pradėti darbai. Tiek tų skirtų pinigų ir liks“, – guodėsi statybų bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ direktorius Albertas Vitėnas.
Pasak direktoriaus, didžiausias galvos skausmas buvę įsiskolinimai už atliktus darbus rangovams.
Kad toliau būtų pratęstos statybos, reikėjo kuo greičiau grąžinti skolas statytojams.
Šiuo metu „Vilniaus kapitalinė statyba“ jau niekam nebeskolinga, o numatyti darbai vyksta pagal grafiką.
Ateities neprognozuoja
Šiuo metu nacionalinio stadiono teritorijoje vėl atnaujinti statybų darbai.
Statybininkai atlieka monolitinius darbus, po truputį kyla stadiono kontūrai.
Iki metų pabaigos bus pastatyti stadiono kontūrai, potribūninės patalpos su perdangomis.Bus pastatytos ir tribūnų konstrukcijos, tačiau jos bus be perdangų.
Šie darbai atidėti jau kitiems metams.
„Galėtume šiemet ir tribūnas jau įrenginėti, tačiau tokiems darbams nepakaks lėšų. Tad teks pasitenkinti tik stadiono karkasu.
Kaip toliau klostysis stadiono statybų darbai, net nedrįstu prognozuoti. Tiek daug ko žadėta, kalbėta, tačiau darbai nejuda į priekį taip sparčiai, kaip norisi.
Net negaliu tvirtai pasakyti, jog užteks lėšų šiemet numatytiems darbams. Apie kitus metus išvis nekalbu“, – optimizmu netryško A.Vitėnas.
Darbus baigs iki 2010
Jei stadiono statybai bus skirta lėšų, kitais metais turėtų būti sukonstruotas ir stadiono stogas, arka.
Pagal numatytus darbus viso stadiono statyboms kitais metais reikėtų net 185 milijonų litų.
Stadioną statančios bendrovės „Veikmė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius patikino, jog visi darbai vykdomi laiku.
„Šiuo metu nematau nei finansinių, nei techninių kliūčių stadiono statyboms. Teritorijoje dirba daugiau nei 400 darbininkų, visi darbai sparčiai juda į priekį.
Esame pasirašę sutartį, jog stadiono statybos bus baigtos iki 2010 metų. Tad net nėra kalbos, jog stadionas nebus statomas“, – kalbėjo valdybos pirmininkas.
Už dyką dirbti neketina
Pasak K.Masimavičiaus, vienintelė priežastis, kuri galėtų sustabdyti stadiono statybas – lėšų trūkumas.
Jeigu Vyriausybė neskirs pinigų tolimesniems darbams, statybininkai vėl nutrauks visus darbus.
„Mes privalome atsiskaityti su darbuotojais, niekas už dyką nenori dirbti. Jei nebus pinigų, nebus ir statybų. Tai vienintelė priežastis, kuri gali atitolinti stadiono pridavimą“, – teigė K.Maksimavičius.
Nu vat ir pradeda aiškėti, kad netokie jau ir pigūs tie konstrukciniai sprendimai. Plius, susidariusios skolos per statybų sustabdymą nemažai nurėžė. Nebūtų delsus vyriausybė, tyrimas greičiau jūdėtų, būtų išvengta skolų didelių. Na, bet tiek, kiek užmatau, darbai vyksta gan neblogai, kai kur jau subetonuotos konstrukcijos į viršų, juda pamtiniai darbai...
Kaip suprantu, pusė sumos iš gautų 100 milijonų buvo skirta skoloms už jau atliktus darbus padengti, o juk pradžioj darbai taip pat buvo kažkiek finansuojami, ir ką gi mes Lietuvoj už 50 su virš milijonų galim pastatyti? O gi štai ką!
Sakykit vyrai ką norit, bet mano galvoj tokie dalykai netelpa niekaip Esu visapusiškai už stadioną, bet kiek gi jis mums kainuos? Ar tikrai jis vertas tokių pinigų?
Kaip suprantu, pusė sumos iš gautų 100 milijonų buvo skirta skoloms už jau atliktus darbus padengti, o juk pradžioj darbai taip pat buvo kažkiek finansuojami, ir ką gi mes Lietuvoj už 50 su virš milijonų galim pastatyti? O gi štai ką!
Sakykit vyrai ką norit, bet mano galvoj tokie dalykai netelpa niekaip Esu visapusiškai už stadioną, bet kiek gi jis mums kainuos? Ar tikrai jis vertas tokių pinigų?
Nu arba tu nesupranti pusės dalykų, arba esi iš tų, kurie nesuinteresuoti šito objiekto pastatymu. Pirma reikėtų paminėti, kad skolos buvo susidariusios už kasdienines prastovas sustabdžius statybas vasario mėn iki finansavimo atnaujinimo. O gavosi nemaža sumelė. Antra, nepamiršk (dar kartą kartosiu), kad lėšos, tai nevien betonas, armatūra ir kitos medžiagos, o tai ir technikos nuoma, teritorijos darbai, laikinos infrastuktūros įrengimas, atlyginimai ne tik statybininkams, bet ir apsaugininkams, vairuotojams ir t.t., kurie dirba čia. Iki vasario darbų buvo atlikta už ~50mln. lt, bet darbų pradžią reikėtų laikyti 2007-07mėn pabaigą, kai buvo pradėti senų konstrukcijų atkasinėjimo darbai. Tai paskaičiuokim gal? Vistik iki STOP'o darbai vyko 8mėn. Žodžiu, tamstai, reikėtų labaiu pasidomėti ir sekti situaciją ir tik tada kažką komentuoti.
P.S. Jei jau pradedat manyti, kad kažkas netaip su sumom, tai duosiu pvz. UAB "Mažoji satyba" satčiusi "Fabijoniškių ložę", nusprendė griaučius parduoti už 26mln lt. Nors pagal viską ten betono ir armatūros sunaudota kur kas mažiau nei stadiono pamatinėms konstrukcijoms, nors iš pradžių atrodo klaidingai
P.S. Jei jau pradedat manyti, kad kažkas netaip su sumom, tai duosiu pvz. UAB "Mažoji satyba" satčiusi "Fabijoniškių ložę", nusprendė griaučius parduoti už 26mln lt. Nors pagal viską ten betono ir armatūros sunaudota kur kas mažiau nei stadiono pamatinėms konstrukcijoms, nors iš pradžių atrodo klaidingai
Truputi OT, bet jie parduoda griaučius be žemės sklypo ? Ar čia kaina su sklypu.
Nu arba tu nesupranti pusės dalykų, arba esi iš tų, kurie nesuinteresuoti šito objiekto pastatymu. Pirma reikėtų paminėti, kad skolos buvo susidariusios už kasdienines prastovas sustabdžius statybas vasario mėn iki finansavimo atnaujinimo. O gavosi nemaža sumelė. Antra, nepamiršk (dar kartą kartosiu), kad lėšos, tai nevien betonas, armatūra ir kitos medžiagos, o tai ir technikos nuoma, teritorijos darbai, laikinos infrastuktūros įrengimas, atlyginimai ne tik statybininkams, bet ir apsaugininkams, vairuotojams ir t.t., kurie dirba čia. Iki vasario darbų buvo atlikta už ~50mln. lt, bet darbų pradžią reikėtų laikyti 2007-07mėn pabaigą, kai buvo pradėti senų konstrukcijų atkasinėjimo darbai. Tai paskaičiuokim gal? Vistik iki STOP'o darbai vyko 8mėn. Žodžiu, tamstai, reikėtų labaiu pasidomėti ir sekti situaciją ir tik tada kažką komentuoti.
P.S. Jei jau pradedat manyti, kad kažkas netaip su sumom, tai duosiu pvz. UAB "Mažoji satyba" satčiusi "Fabijoniškių ložę", nusprendė griaučius parduoti už 26mln lt. Nors pagal viską ten betono ir armatūros sunaudota kur kas mažiau nei stadiono pamatinėms konstrukcijoms, nors iš pradžių atrodo klaidingai
Nelabai mane supratai. Ir aš pasikartosiu, kad esu tik už nacionalinį stadioną ir nesulaukiu tos dienos, kai jis bus pagaliau pastatytas! Stadiono reikalais ir statybom domiuosi ne mažiau už patį, bet man susidaro toks įspūdis kad nuo tų visų kalbų apie šimtus milijonų žmonės pradeda galvoti, kad tokia suma kaip 50 milijonų yra lašas jūroj. Esu visu 100% įsitikinęs, kad jeigu stadionas nuo pat pradžių būtų statomas ne už mokesčių mokėtojų pinigus ir be valdžios institucijų kišimosi (kas beabejo yra visiška utopija) jo kaina niekaip nepasiektų tų 449 apie kuriuos dabar kalbama. Anyway, kai kalbu apie jau išleistus 50 ir tai, kad už juos kolkas sugebėta pastatyti tik požeminius griaučius, aš turiu omeny santykį tarp sumokėtų pinigų ir pasiekto rezultato, o tai, kad didelė dalis iš tų 50 buvo sumokėta už orą, kuris ten stovėjo pusę metų, kai statybos buvo sustabdytos tai yra dar didesnė tragedija ir mūsų valdžios bukumo pasekmė.
P.S. Kažkaip drįstu manyti, kad tavo pateiktame pavydzdyje didesnį vaidmenį suvaidino ne fabijoniškių ložės griaučiai, o žemė ant kurios jie stovi.
Comment