Vokiečių gatvės atkūrimo planai

[abruo]

Žvaigždė yra popkultūros reiškinys, todėl vieni yra įžymus, nusipelnę žmonės, bet nėra žvaigždės. Vadinamos Lietuvos žvaigždės gali būti ir niekuo nenusipelnę, kaip pvz. Agnė Jegelavičiūtė ar Monika Šalčiūtė.

Labai modernus jūsų požiūris. Senais laikais žvaigždė simbolizuodavo nepasiekiamą tobulybę, su kuria buvo lyginami tik labai išskirtiniai (dažniausiai - savo išmintimi) žmonės...

[Eisinas]

Labai modernus jūsų požiūris. Senais laikais žvaigždė simbolizuodavo nepasiekiamą tobulybę, su kuria buvo lyginami tik labai išskirtiniai (dažniausiai - savo išmintimi) žmonės...

Sutinku, sąvoka nuvertinta. Todėl žvaigždžių alėjos tikrai nereikia, o įžymūs, nusipelnę žmonės galėtų būti.

[Gnoss]

Todėl geriausia sukurti Lietuvai nusipelnusių žmonių alėją (jeigu išvis kurti).

Bet su tokia idėja yra Vingio parko skulptūra (100 nusipelniusių žmonių) - tada irgi buvo diskusijų, kodėl būtent šitoks šimtas, o ne kitoks. Tokie atrinkimai apskritai yra labai vienareikšmiški ir kontraversiški, nes jokio objektyvaus kriterijaus nėra.

[Romas]

Šiandienos "Sostinėje" yra straipsnelis apie ŠMC pastatą, tuo pačiu pasakojama apie Vokiečių gatvės "atstatymą" po karo, ir to meto architektų planus nutiesti magistralę skersai senamiesčio. Yra užsimenama ir apie "stalininius" pastatus Vilniuje.

Muziejaus (Vokiečių) ir Rūdninkų gatvės kampas iki Dailės parodų rūmų (dab. ŠMC) pastatymo. Toje vietoje rūmai pastatyti apie 1967 m. pagal B.Čekanausko projektą

Iš Albumo "Vilnius" V., 1960. Sudarytojas A.Medonis

Stalino ir kiek vėlesniais laikais planuota, kad ir priešinga Muziejaus (dab. Vokiečių) gatvės pusė bus apstatyta masyviais pastatais.

Muziejaus gatvės užstatymo projektas, perspektyva, 1953
Žurnalas "Švyturys", 1953, Nr. 21


Muziejaus ir Rūdninkų gatvių sankryžos sutvarkymo projektinis pasiūlymas, archit. J. Kvašys, I. Bugailiškis, „Lietprojektas“, neįgyvendintas, 1957


Šaltinis: Socialistinės urbanizacijos poveikis istoriniams miestams
http://www.mmcentras.lt/kulturos-ist...banistika/7654

[AntanasV]

Šios temos pirmoj žinutėj buvo nuotrauka:
Atvaizdas

Kaip matote, dabartiniai sovietiniai pastatai liktų, tiesiog būtų užstatyti.
Šiaip, remontuojant senus pastatus, realios ekonominės naudos savininkai negauna, todėl taip lėtai jie ir atnaujinami, o pastačius naujus - juos parduoda ir uždirba. Aišku, čia būtų didelis plotas, kaip miestas rašė, ir 100tūkst.kv.m. Realiai atkuriama būtų tik išorė, vidaus išplanavimai būtų nauji, pagal poreikius. Geras pavyzdys - Mėsinių g. 3A esančių pastatų atstatymas. Nerandu senų nuotraukų, bet spėju ten tikrai stovėjo kažkas panašaus.

Puiki rekonstrukcija. Lyginau su Bulhako nuotraukomis. Atitinka ir aukštų skaičius ir namų fasadai. Gal būt, kas nors žino, kas jos autorius ar iš kur paimta?
Tarp kitko, pamirškime mitą, kad Vokiečių gatvė sugriauta karo metu. Pagrindinė dalis buvo griaunama penkto deš. pab., "Europos" viešbutis iki 1960. Karo metu, 1944 m. liepos 11 d. ji tik gražiai sudegė, bet namų dėžutės liko.

[Bartas1]

Apie vienokį ar kitokį istorinio Vokiečių gatvės užstatymo atkūrimą kalbėta dar sovietmečiu. Tuomet, anot A. Gučo, toks noras neatrodė ypač sunkiai įgyvendinamas – pakako ikonografinės medžiagos, buvo išlikę autentiški rūsiai, sovietmečiu statyti namai, atkūrus gatvės užstatymą, būtų paslėpti kiemuose. Svarbiausia, pritarus valdžiai, buvo galima statyti nepaisant greta gyvenančių žmonių nuomonės.
1998–1992 metais, rengiant Senamiesčio regeneravimo projekto korektūrą, padėtis dar nebuvo pasikeitusi. Tačiau 1998-aisiais Vokiečių gatvėje įrengus patogią pėsčiųjų alėją ir automobilių statymo juostą, šioje vietoje ėmė rinktis žmonės. Pirmuose namų aukštuose įkurtose parduotuvėse suaktyvėjo prekyba, ėmė kurtis nauji restoranai, alinės, kavinės, tad prasmės ir net galimybės atkurti istorinės gatvės rytinės dalies buvusį užstatymą, A. Gučo vertinimu, nebeliko.
„Praėjus beveik šešiasdešimčiai metų nuo brutalaus sovietinio stalinistinio urbanistinio sumanymo įgyvendinimo, naujai įprasmintas jis pats savaime tapo įdomus ir savaip vertingas“, – konstatavo pašnekovas.
Architektas pabrėžė, kad pats būtų linkęs grįžti nebent prie greta Šiuolaikinio meno centro (ŠMC, anksčiau – Dailės parodų rūmai) istorinio kvartalo likusios dalies užstatymo atkūrimo. Tai atgaivintų prarastas Mėsinių, Dysnos, Rūdninkų gatvių dalies erdves.

http://sa.lt/senamiescio-ateities-sc...ti-ar-sukurti/

[Creatium]

Vilniaus Vokiečių gatvės ateitis: mažiau mašinų, daugiau vietos pėstiesiems ir istorijos ženklų

[Depeche]

Geriau jau rastų investuotoją, sujungiant verslą ir visuomenės poreikius būtų galima pilnai atkurti gatvę valstybei neišleidžiant didelių pinigų.

[Creatium]

/\ O man tai atrodo geras sprendimas neatstatyti. Paliekama galimybė automobilių eismui - svarbi susisiekimo arterija tarp šiaurinės dalies ir Rotušės. Vieną gatvę paliekant istorine, t.y. pėsčiųjų eismui - manau labai geras sprendimas. Išryškinant pastatų kontūrus, vietomis rodant pamatus, pastatant stendus su informacija, lentelėmis - tai galėtų būti visai neblogas turas po senovinį Vilnių.

Atstačius gatvė arba būtų skirta automobilių eismui arba pėsčiųjų. Pirmuoju atveju būtų maži šaligatviai pėstiesiems. Antruoju - dingsta galimybė nuvykti iki Rotušės, gaunasi didelį lanką daryti (Pylimo g. važiuoti negalima).

[DeSadas]

Senamiestyje neturi but masinu!

[evaldas22]

Labiau patiktų atstatyti senieji Vokiečių g. ir kiti per karą ir sovietmetį sunaiki senamiesčio pastatai, o sovietų baisuokliai nugriauti.

[donatasa]

Kitų metų rudenį Vokiečių gatvėje atsiras „Lietuvos žvaigždžių kelias“

http://www.ivilnius.lt/suzinok/aktua...69643d32383438

[Creatium]

Puikios žinios! Pagaliau bus sutvarkyta Vokiečių g.

[Macas]

Remigijus Šimašius:

Apie Vokiečių gatvės rekonstrukciją jau kurį laiką sklando įvairios kalbos ir legendos. Natūralu, juk tai viena istoriškai turtingiausių, o ir dabar labai mėgiamų Vilniaus gatvių.
Kviečiu ryt 11 val. ateiti į VU TSPMI (Vokiečių g. 10, 402 aud.), kur kartu su architektais, Senamiesčio bendruomene ir visais kitais besidominčiais aptarsime Vokiečių gatvės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus.

Kas turėjo pasiūlymų dėl žydų kvartalo (geto) įamžinimo?
Ar ir toliau turistai eis į parkavimosi aikštelę ir žiūrės į sudaužytą stendą?

[index]

Remigijus Šimašius:

Apie Vokiečių gatvės rekonstrukciją jau kurį laiką sklando įvairios kalbos ir legendos. Natūralu, juk tai viena istoriškai turtingiausių, o ir dabar labai mėgiamų Vilniaus gatvių.
Kviečiu ryt 11 val. ateiti į VU TSPMI (Vokiečių g. 10, 402 aud.), kur kartu su architektais, Senamiesčio bendruomene ir visais kitais besidominčiais aptarsime Vokiečių gatvės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus.

Kas turėjo pasiūlymų dėl žydų kvartalo (geto) įamžinimo?
Ar ir toliau turistai eis į parkavimosi aikštelę ir žiūrės į sudaužytą stendą?

Girdėjau kažkokių kalbų apie žydų kvartalo su didžiąja sinagoga paminklą/maketą Vokiečių g. Nors šiaip geriausiai būtų nugriauti tą neveikiantį darželį ir atstatyti Didžiąją sinagogą (jei nėra poreikio religiniam pastatui, gal Lietuvos žydų muziejaus ar kitos kultūrinės institucijos įrengimas nebūtų labai didelis nusižengimas), Strašuno biblioteką ir dar kiek telpa pastatų kiemuose.

Tai kainuotų nemažai, bet nemanau, kad Senamiestyje yra labai didelis nekilnojamojo turto perteklius.

[Macas]

Girdėjau kažkokių kalbų apie žydų kvartalo su didžiąja sinagoga paminklą/maketą Vokiečių g. Nors šiaip geriausiai būtų nugriauti tą neveikiantį darželį ir atstatyti Didžiąją sinagogą (jei nėra poreikio religiniam pastatui, gal Lietuvos žydų muziejaus ar kitos kultūrinės institucijos įrengimas nebūtų labai didelis nusižengimas), Strašuno biblioteką ir dar kiek telpa pastatų kiemuose.

Tai kainuotų nemažai, bet nemanau, kad Senamiestyje yra labai didelis nekilnojamojo turto perteklius.

Užtektų nedidelio kvartalo maketo. Sinagogos ir aplinkinių pastatų neverta atstatinėti, nes tai kainuotų per brangiai, o naudos faktiškai neduotų jokios, nebent estetinę. Geriau tuos pinigus skirtų istorikams, kurie parašytų Vilniaus žydų istoriją.

[Eidvis]

Būtų labai šaunu, jeigu didžioji sinagoga būtų atstatyta, tačiau turint omeny kiek tai kainuotų, tai labiau tikėtina, kad pirmiau reikėtų sulaukti Radvilų rūmų atstatymo. Mano supratimu tuo metu, kai valstybė žydams skyrė be galo dideles sumas kompensavimui dėl pokarinio turto nusavinimo, viena iš sąlygų turėjo būti, kad iš tų pinigų būtų atstatyta didžioji sinagoga.

[TIME]

Būtų labai šaunu, jeigu didžioji sinagoga būtų atstatyta, tačiau turint omeny kiek tai kainuotų, tai labiau tikėtina, kad pirmiau reikėtų sulaukti Radvilų rūmų atstatymo. Mano supratimu tuo metu, kai valstybė žydams skyrė be galo dideles sumas kompensavimui dėl pokarinio turto nusavinimo, viena iš sąlygų turėjo būti, kad iš tų pinigų būtų atstatyta didžioji sinagoga.

Man atrodo ,kad kol meru bus Šimašius iš vis jokių atstatymų ar didesnių negu sutrupėjusių plytelių pakeitimas naujomis rekonstrukcijų nebus, nes reikia ,,optimizuoti išlaidas''.Ir apskritai, gi Vilniui nereikia jokių ,,kosminių laivų", tie didesni projektai yra tik Zuokulos finansinės mahinacijos - vagystės !

[Eidvis]

Man atrodo ,kad kol meru bus Šimašius iš vis jokių atstatymų ar didesnių negu sutrupėjusių plytelių pakeitimas naujomis rekonstrukcijų nebus, nes reikia ,,optimizuoti išlaidas''.Ir apskritai, gi Vilniui nereikia jokių ,,kosminių laivų", tie didesni projektai yra tik Zuokulos finansinės mahinacijos - vagystės !

Tai, kad dabar savivaldybėje lėšų užtenka tik sutrupėjusių plytelių pakeitimui, nutiko dėl to, kad prieš tai buvo gyvenama ne pagal pajamas. Tie, kurie teigia, kad reikia gyventi skolintų lėšų sąskaita kažkaip visuomet pamiršta, kad tą skolą ankščiau ar vėliau reikia gražinti ir dar palūkanas pridėti. Jeigu praskolintos Vilniaus savivaldybės pavyzdys netinka, tai užtenka pažiūrėti į Graikiją, kuri naudojo tokį patį modelį. Pasiėmus greitąjį kreditą tu gal ir gali pašvęsti, bet dvigubai kentėsi kai jį reikės atiduoti. Labai tikiuosi, kad nuo tokio požiūrio Šimašius laikysis kuo toliau. Sutvarkius Vilniaus biudžetą, atsikračius visokių utopinių projektų, kurie surydavo didžiąją dalį naujiems projektams skiriamų lėšų, prasidės ir nauji projektai. Tik kiemas buvo stipriai pridergtas, jį išluoti prireiks laiko.

[TIME]

Tai, kad dabar savivaldybėje lėšų užtenka tik sutrupėjusių plytelių pakeitimui, nutiko dėl to, kad prieš tai buvo gyvenama ne pagal pajamas. Tie, kurie teigia, kad reikia gyventi skolintų lėšų sąskaita kažkaip visuomet pamiršta, kad tą skolą ankščiau ar vėliau reikia gražinti ir dar palūkanas pridėti. Jeigu praskolintos Vilniaus savivaldybės pavyzdys netinka, tai užtenka pažiūrėti į Graikiją, kuri naudojo tokį patį modelį. Pasiėmus greitąjį kreditą tu gal ir gali pašvęsti, bet dvigubai kentėsi kai jį reikės atiduoti. Labai tikiuosi, kad nuo tokio požiūrio Šimašius laikysis kuo toliau. Sutvarkius Vilniaus biudžetą, atsikračius visokių utopinių projektų, kurie surydavo didžiąją dalį naujiems projektams skiriamų lėšų, prasidės ir nauji projektai. Tik kiemas buvo stipriai pridergtas, jį išluoti prireiks laiko.

O paprasčiau yra stengtis daryti, gerinti padėtį ir ieškoti būdų kaip sprendimus įgyvendinti (derybos dėl GPM padidinimo su vyriausybe, ES lėšos, vieša-privati partnerystė, investicijos, reklamos plotų suteikimas ir kiti variantai) , ar nieko nedaryti ir ieškoti pateisinimų savo neveiklumui (,,nėra pinigų", ,,Zuokula", ,,vagei", ,,lėšų optimizavimas" , ,,paprastam žmogui jokių kosminių laivų nereikia" ir panašiai) ?