Vokiečių gatvės atkūrimo planai

[Tfmachine]

Jeigu kažkam labai rūpi atstatyti sinagoga kodėl nesigirdi Izraelio ir JAV žydų, jie pinigų tiek susikrovę stumia visokias aferas o jau tokiai mažai sinagogai tikrai nepagailėtų lėšų o gal jiems tai visai nerūpi kad Vilnius buvo „Šiaurės Jeruzalė“.

Šiaip tai ta sinagoga ne jiems reikalinga, o gal labiau mums patiems.

[laimutis]

Nepritariu tokiam projektui kad būtų tik atstatomi senieji gatvės fasadai paliekant tuos stalininius namus. Jei norima atkurti tai tūri būti pašalinti visi po 1950 m. atsiradę namai, atstatytos visos gatvės ir kvartalai su kiemais ir žydų sinagoga. Jei ne tai paliekam kai yra ateities kartoms.
Geriau pinigus investuoti į tuos plotus kur galima atstatyti pvz: Rūdninkų, Pilies gatvėse.

[Romas]

Ištrinta 40 pranešimų ne į temą.

[nomad]

Mano galva visos sitos diskusijos apie stalininiu pastatu griovima yra grynai teorines. Neuzmirskite, be to, dar Dominikonu 10 namo - gan neblogo architekturiskai bauhaus'inio darinio, kuri tada teoriskai irgi reiktu griauti, jeigu jau uz autentiska zydu geto senove kovojam? Nebus tie visi pastatai nugriauti niekad, ir tas aisku - teisiniu/finansiniu problemu butu per daug ... Bet aisku tuos stalininius fasadus kukliau (o ne ruzavai/geltonai, kaip dabar) perdazyti galima, stogus sutvarkyti su vienodom cerpem, o taip pat satelitines antenas visas nulupinet nuo ju. Butu nebloga pradzia, nedaug kainuojanti, bet pastebima rezultata duodanti.

[nomad]

"Bauhausinio"?
Turbūt juokauji?

Svara ir funkcionalumas, horizontalios gelezines balkonu pertvareles - kodel gi ne. Nu gal tik 70 metu sovietines adaptacijos variantas, bet vis tiek, filosofija ta pati. Vienas originalesniu pokario metu pastatu tame rajone, tai jau tikrai, aisku jeigu paskutiniu 20 metu 'pasidaryk pats' adaptacijos butu pasalintos:

[nomad]

'autentiska zydu geto senove' skamba panašiai kaip ir 'Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimas', o tas asfalto spalvos komiblokas su Bauhaus'u turi tik tiek bendro, kiek ir du kvadratai, t.y. abu yra stačių kampų. Be to jis stovi buvusio Pijorų vienuolyno vietoje, kuris su 'autentiska zydu geto senove' irgi niekuo nesusijęs, gal tik tiek kad pro jį nutiestu (Vingrių) vandentiekiu iš tekėjo vanduo į sinagogos kiemo šulinį.

Nezinau ar buvo pastebeta, bet apie 'kova uz autentiska senove' as kalbejau su sarkazmu

[nomad]

Haha, nu manau sutikim nesutikti. Atrestauravus balkonus vienodai, idejus vienodus (aliuminio spalvos) langus, islupus satelitines antenas, panaikinus visa neskoninga logo/reklama ir nudazius viska vienoda spalva butu is viso super pastatas:



Manau, tai nepalyginamai originalesnis pastatas uz is kaires stukstancius stalininio pseudo-klasicizmo murus.

Beje, jei jau kalbam tikslia kalba - nezinau jo statybos metu, bet labai nustebciau, jei jis butu 'chrusciovinis'. Sakyciau pastatytas kokias 1973 anksciausiai ...

[nomad]

Nu cia jau ziuri per daug is siandieniniu urbanistiniu poziciju su tuo 'derinimu prie barokiniu baznyciu'. 1950-1970-aisiais metais apie tai buvo mazai mastoma - ir ne tik komunistineje erdveje, bet ir Vakaru Europoje, atstatant per kara isgriautus rajonus. Dauguma Vokietijos miestu butu tam puikus pavyzdys, kur panasus dariniai stovi salia (tiesa, dazniausiai gotikiniu, ne barokiniu) baznyciu ...

Beje, tie laiptais isdestyti blokeliai ir sviesesnes spalvos remai aplink kiekviena atskira blokeli ir yra pats sito projekto cinkelis, mano nuomone.

[shimon]

Gavau į mailą, turi būti įdomu

Kovo 13 d. 18 val.
galerijoje Šofar
Mėsinių g. 3a/5, Vilnius

bus pristatoma ekspozicija „Pasivaikščiojimas Vokiečių gatve XIX amžiuje:
kur ir ką pirko Vilniaus miestiečiai“.

Ekspozicija parengta pagal Lietuvos mokslo tarybos vykdomą programos
„Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ projektą:
Vartotojiškos visuomenės užuomazgos Lietuvoje XIX a. antroji pusė–XX a.
pradžia (Aelita Ambrulevičiūtė).

Ekspozicijos tikslas – paminėti 2014 m. ateinantį 20-metį, kai Vilniaus
miesto istorinis centras 541-uoju numeriu buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio
paveldo sąrašą ir pristatyti plačiajai visuomenei projekto tyrimo metu
gautus rezultatus, pasidalinti naujais, neskelbtais duomenimis.
Ekspozicijos lankytojai turės galimybę susipažinti su Vokiečių gatvės
vaizdais, neišlikusių pastatų brėžiniais, pasinerti į XIX a. apsipirkimo
šurmulį, susipažinti su buvusių parduotuvių prekių asortimentu, pamatyti
originalius XIX a. prekių reklaminius skelbimus, tarp kurių bus galima
pamatyti ir mums pažįstamus prekinius ženklus.

Paroda veiks iki balandžio 3 d.

[Macas]

(c) kryžium (o gal tiksliau reiketu sakyti - menora) gultis uz žydiškos maldyklos atstatyma tame senamiesčio gabale, kuris iki 1670-ųjų išvis nieko bendro neturėjo su jokiais žydais, ir jau daugiau kaip 0,5 amžiaus nebeturi.
.

Geriau jau patylėti, nei šitaip nusišnekėti. Žydai Vilniuje tame kvartale gyveno jau XVI a., o antroje šimtečio pusėje Vilniaus žydų bendruomenė jau gavo privilegiją, leidžiančią gyventi sostinėje. XVII a. Vilnius buvo viena iš penkių didžiausių šventųjų žydų bendruomenių visoje LDK greta Brastos, Gardino, Slucko ir Pinsko. Tad nereikia savo neišmanymo čia kitiems skleisti.

Aš esu už sinagogos atstatymą dėl kelių priežasčių.
a) puikiai išlikusi ikonografinė ir dokumentinė medžiaga, kas leistų sėkmingai atkurti statinį.
b) tai būtų turbūt pats geriausias Holokausto atminimo paminklas visiems tiems žydams, kurie žuvo Vilniaus gete ir už jo ribų. Kažkokiems fragmentams, kaip siūloma, neverta gaišti laiko.

[Al1]

Ir kas kad gyveno? Jų jau nebėra tiek, kiek buvo. Likusiems užtenka ir esamos sinagogos, tuo labiau, kad nemaža dalis žydų yra netikintys. Holokausto atminimui paminklų pakanka. Nauji laikai, naujos realijos. Ne tik sinagogos, bet ir Vokiečių gatvės atkūrinėti nėra nei reikalo, nei prasmės. Tai užverstas Lietuvos ir Vilniaus istorijos puslapis. Kas neatlaikė laiko bandymų, tas nevertas atkūrimo.

[shimon]

hmm

[Macas]

Ir kas kad gyveno? Jų jau nebėra tiek, kiek buvo. Likusiems užtenka ir esamos sinagogos, tuo labiau, kad nemaža dalis žydų yra netikintys. Holokausto atminimui paminklų pakanka. Nauji laikai, naujos realijos. Ne tik sinagogos, bet ir Vokiečių gatvės atkūrinėti nėra nei reikalo, nei prasmės. Tai užverstas Lietuvos ir Vilniaus istorijos puslapis. Kas neatlaikė laiko bandymų, tas nevertas atkūrimo.

Kaip taip apskritai galima kalbėti, "kas neatlaikė laiko išbandymų, tas nevertas atkūrimo". Įdomu, kokiu būdu buvo galima atlaikyti, jeigu Hitleris paskelbė visuotinį žydų tautos naikinimo įsakymą ir lietuviams buvo atrištos rankos patenkinti savo nepilnavertiškumo kompleksus kartu su naciais?
Ir ko čia visi taip akcentuoja, kad žydų nėra, tai ir atstatyti nereikia? Taigi čia ne žydams statoma, sinagoga čia tik kabutėse. Prahoje irgi stovi sena gotikinė sinagoga ir ten jau seniai žydų nėra ir ji nenaudojama judaizmo religinėms apeigoms, tačiau pritaikyta kultūrinei ir edukacinei veiklai. Vilnius turėjo vieną didžiausių žydų bendruomenių visoje Vidurio ir Rytų Europoje, puikią Talmudo studijų tradiciją, todėl tikrai būtų ką prisiminti ir papasakoti Senosios sinagogos vietoje atkurtame Lietuvos žydų istorijos ir kultūros centre. Buvo siūlymų pinigus veikiau skirti mokslininkams, kad prikeptų straipsnių ir publikacijų, bet kad ir kokios jos genialios būtų, neatliktų tokios funkcijos, kokia galima atstatytoje sinagogos erdvėje. Ji būtų skirta visų pirma lietuviams - kad nerašytų tokių nesąmonių apie "neatlaikytus išbandymus", užverstus istorijos puslapius ir t.t. Tai apskritai tuomet uždarykime visus Lietuvos istorinius muziejus, nes tai yra "užverstas istorijos puslapis". Panaikinkime istorijos fakultetus, institutą, uždrauskime istorinę literatūrą ir ištremkime istorikus. Taip reikėtų pagal šią logiką elgtis?

[nomad]

Kas neatlaikė laiko bandymų, tas nevertas atkūrimo.

turi omeny rusų pogromus ar Hitlerio dujų kameras?

[Creatium]

Netikėtos naujienos netikėtame kontekste:

„Vokiečių gatvė bus atnaujinta, greičiausiai bus pakeistas grindinys, išspręstas konfliktas dėl dviračių tako. Mes tikimės, kad jau kitą pavasarį Vokiečių gatvėje mes galėsime išvysti bent kelias tas „plytas“, – jam antrino ir T.Augulis.

Kalba eina apie kitą pavasarį.

Andrius Mamontovas ir Tomas Augulis pristatė idėją – „Lietuvos žvaigždžių kelią“ Vilniuje

[Gnoss]

Netikėtos naujienos netikėtame kontekste:


Kalba eina apie kitą pavasarį.

Andrius Mamontovas ir Tomas Augulis pristatė idėją – „Lietuvos žvaigždžių kelią“ Vilniuje

Kažkaip nesitiki iš tokio padoraus žmogaus tokio kičo, atsiprašant... Ir tuo labiau išprievartautoje Vokiečių gatvėje.

[Creatium]

Na, nebūtinai tai turi būti kičas. Man ta idėja atrodo visai nieko, su sąlyga, kad bus įamžintos tikrai to vertos žvaigždės (šis žodis gal nelabai tinka). Kalbu ne apie Mią ar pan., kalbu apie mūsų estrados ir galbūt net operos korifėjus.

[abruo]

Manau, kad reikėtų uždrausti eismą akmenimis grįsta Vokiečių g. dalimi, leisti naudotis tik tų kiemų gyventojams – t.y. pritaikyti Pilies g. sprendimą. Manau, pilnai užtenka dvipusės asfaltuotos Vkiečių g. dalies. Ta pusė galėtų tapti labai gražia pėščiųjų alėja, o tada galima būtų pradėti iš lėto atstatinėti centrinėje jos dalyje buvusius pastatus, pradedant nuo Europos viešbučio. Bet čia tik po kitų savivaldybių rinkimų, matyt...

[Arunasx]

Apriboti eismą pritariu, bet ne pastatų statymui. Kam to reikia? Į siaurą akmenuotą netilps žmonės.
Atstatytas tai ne originalus, kokia viso to prasmė? Yra erdvė, suoliukai, fontanas. Nežinau tik ar jis veikia.

[Creatium]

Fontanas sutvarkytas.

Aš irgi pritariu, kad būtų uždraustas eismas akmenuota puse. Tačiau pastatai, jeigu neklystu, anksčiau stovėjo būtent ten, kur dabar yra dvipusis asfaltuotas kelias, t.y. visai priešingoje pusėje, negu akmenuotas vienpusis dabar.