Laisvės 58

[manometras]

Tai kad tie sovietiniai komerciniai centrai buvo praktiškai tokie pat kaip Skandinavijoj, o palyginus su tuo urbanistiniu šūdu, kokį dažniausiai stato dabar statant vietinius rajonų (prekybos) centrus, jie išvis yra supreme lygio...

Ne, nes sovietmečiu nebuvo komercijos, nebuvo net pakankamai prekių parduotuvėse, ir žmonės neturėjo supratimo, nesiekė, kad parduotuvėse ir kavinėse žmonės kuo ilgiau užsibūtų, gerai jaustųsi, kuo daugiau nupirktų ir kuo greičiau bei dažniau ateitų dar kartą. Nekalbu jau apie tai, kad viskas elementariai nebuvo gerai ir rūpestingai prižiūrima. Sovietmečiu buvo bandoma nukopijuoti Skandinaviją iš toli, kaip muliažus, nesigilinant į detales ir veikimą. Panašiai kaip paskui mes statėm Valdovų rūmus iš paveiksliuko.

[ttttt]

Ne, nes sovietmečiu nebuvo komercijos, nebuvo net pakankamai prekių parduotuvėse, ir žmonės neturėjo supratimo, nesiekė, kad parduotuvėse ir kavinėse žmonės kuo ilgiau užsibūtų, gerai jaustųsi, kuo daugiau nupirktų ir kuo greičiau bei dažniau ateitų dar kartą. Nekalbu jau apie tai, kad viskas elementariai nebuvo gerai ir rūpestingai prižiūrima. Sovietmečiu buvo bandoma nukopijuoti Skandinaviją iš toli, kaip muliažus, nesigilinant į detales ir veikimą. Panašiai kaip paskui mes statėm Valdovų rūmus iš paveiksliuko.

Niekam neįdomu kas ten buvo, o ko nebuvo sovietmečiu ant prekystalio, kalbam apie pačius komercinius centrus ir pats pukiai pasakėt - "Sovietmečiu buvo bandoma nukopijuoti Skandinaviją iš toli, kaip muliažus, nesigilinant į detales ir veikimą."

Tai vat ir pavyko nukopijuoti, tiesiog imk ir naudokis tuo laisvoje rinkoje, bet ne, reikia viską sugriaut, užklijuot visus langus, o komerciją kaip kokiam Šeškinės centre sukišti į IKI vidų, kad tik žmonės tame pastate be langų praleistų kiek įmanoma daugiau laiko, kaip kokiam kazino...

Jūs tiesiog įsivaizduokit kaip atrodytų sovietiniai ir nauji prekybos centrai, jeigu užtektų proto visus tuos tradicinius Crustum kepyklėlė/Vero Cafe/Alynas/Eurovaistinė/Janinos gėlių parduotuvė/Tado Pica/Juozo kebabas padaryti ne koridoriuje prie Maximos/IKI/Rimi kasų, o su išėjimais į lauką, kuriame būtų ne Gariūnų autoturgaus aikštelė, o viešoji erdvė su lauko staliukais, fontanu, medžiais, krūmais ir gėlėm... Bet ne, nauji prekybos centrai pas mus atrodo štai taip - 1, 2, 3, 4, 5, o iš senų sovietinių, kuriuos pvz Klaipėdoje puikiai perdaro į modernius, Vilniuje irgi bando padaryti tokį pat nykų šūdą su aklinom sienom ir max parkingo.

[VLR]

Tai kad nėra mėšlas, Skandinavijoj tie Centrum yra arba tokie pat, kaip ir buvo, arba dar patobulinti, todėl yra labai gyvos vietos ir puikiai atlieka savo pagrindinį tikslą - būti rajono pagrindine vieta ir traukos centru, kuriame žmonės norėtų leisti savo laiką ir nebūtų to "važiuojam į miestą kavos išgert". O pas mus Vilniuje iš jų yra išsidergta ir visi pliusai yra paversti minusais:

• Visi architektūriniai akcentai dažniausiai yra arba sunaikinti, arba tiek apleisti, kad daro atvirkštinį efektą.

• Fontanai yra tiesiog sunaikinti, nes Vilniuje for some reason tiesiog nevalia, kad veiktų tų laikų fontanai (kituose miestuose jie kažkodėl puikiausiai veikia).

• Visos vitrinos yra arba perstatytos į aklinas sienas, arba apklijuotos nepermatomom plėvelėm.

• Infrastruktūra dažniausiai apleista ir atrodo atgrasiai, o senjorams net būna pavojinga.

• Aplinka maksimaliai automobilizuota, vietoje egzistavusių viešųjų erdvių pristatyta antžeminio parkingo.

Iki antro pasaulinio karo tanki ir aukšta statyba mieste dažniausiai reiškė komerciją pirmuose aukštuose. Pokario modernistai prisivalgė grybų ir sugalvojo, kad geriau yra koncentruoti komerciją atskirai tokiuose centriukuose, rajonus paliekant tik miegamaisiais. Ta taktika nesuveikė - iki pat dabar net caro ar Stalino badmečiais pastatyti pastatai yra patrauklesni tiek gyvenimui, tiek komercijai, tiek laisvalaikiui.

Viskas yra gerai su komercijos koncentrvimu tokiose vietose rajonuose, kur jau fiziškai neįmanoma plačiau paskirstyti komercijos (kaip prie kokio tikro centrinio mazgo pvz.). Tačiau sovietmečiu komercijos buvo itin mažai ir jos nepaskirstyti po pirmus milžiniškų (tokio dydžio miestui) pastatų aukštus buvo klaida, sukūrusi niūrius rajonus ir ne tikrą miestą, o kažkokį distopinį hibridą. Tie sovietiniai centriukai savo efektu aplinkiniams rajonams nelabai skyrėsi nuo dabartinių bigų ar madų tik, kad (I) buvo mažesni dėl neegzistuojančios privačios komercijos ir (II) geriau sutvarkyti, kas yra sąlyginai lengvai ištaisoma (žr. kad ir Mados rekonstrukcijos projektą).

Tas faktas, kad nepriklausomybės laikais pridarėm (ir toliau darom) dar didesnių nesąmonių nereiškia, kad mikrorajoninio modernizmo nesąmonės buvo sektinas pavyzdys, nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje jos būtų.

[manometras]

Niekam neįdomu kas ten buvo, o ko nebuvo sovietmečiu ant prekystalio, kalbam apie pačius komercinius centrus ir pats pukiai pasakėt - "Sovietmečiu buvo bandoma nukopijuoti Skandinaviją iš toli, kaip muliažus, nesigilinant į detales ir veikimą."

Tai vat ir pavyko nukopijuoti, tiesiog imk ir naudokis tuo laisvoje rinkoje, bet ne, reikia viską sugriaut, užklijuot visus langus, o komerciją kaip kokiam Šeškinės centre sukišti į IKI vidų, kad tik žmonės tame pastate be langų praleistų kiek įmanoma daugiau laiko, kaip kokiam kazino...

Jūs tiesiog įsivaizduokit kaip atrodytų sovietiniai ir nauji prekybos centrai, jeigu užtektų proto visus tuos tradicinius Crustum kepyklėlė/Vero Cafe/Alynas/Eurovaistinė/Janinos gėlių parduotuvė/Tado Pica/Juozo kebabas padaryti ne koridoriuje prie Maximos/IKI/Rimi kasų, o su išėjimais į lauką, kuriame būtų ne Gariūnų autoturgaus aikštelė, o viešoji erdvė su lauko staliukais, fontanu, medžiais, krūmais ir gėlėm... Bet ne, nauji prekybos centrai pas mus atrodo štai taip - 1, 2, 3, 4, 5, o iš senų sovietinių, kuriuos pvz Klaipėdoje puikiai perdaro į modernius, Vilniuje irgi bando padaryti tokį pat nykų šūdą su aklinom sienom ir max parkingo.

Kad sugadino tuos sovietinius pastatus, užuot protingai pataisę, tai faktas, su kuriuo nepasiginčysi. Bet ir pataisyti nebūtų buvę taip pigu, kaip mūsiškiams reikėjo, kad būtų po sovietmečio.
Kai rašiau praeitą postą, aš turėjau galvoj buvusį Kalniečių prekybcentrį Kaune. Nu gi baisiai nepatogus ir nelogiškas buvo jo išplanavimas, visokie laiptai, užkaboriai, kolonos.

[ttttt]

Iki antro pasaulinio karo tanki ir aukšta statyba mieste dažniausiai reiškė komerciją pirmuose aukštuose. Pokario modernistai prisivalgė grybų ir sugalvojo, kad geriau yra koncentruoti komerciją atskirai tokiuose centriukuose, rajonus paliekant tik miegamaisiais. Ta taktika nesuveikė - iki pat dabar net caro ar Stalino badmečiais pastatyti pastatai yra patrauklesni tiek gyvenimui, tiek komercijai, tiek laisvalaikiui.

Viskas yra gerai su komercijos koncentrvimu tokiose vietose rajonuose, kur jau fiziškai neįmanoma plačiau paskirstyti komercijos (kaip prie kokio tikro centrinio mazgo pvz.). Tačiau sovietmečiu komercijos buvo itin mažai ir jos nepaskirstyti po pirmus milžiniškų (tokio dydžio miestui) pastatų aukštus buvo klaida, sukūrusi niūrius rajonus ir ne tikrą miestą, o kažkokį distopinį hibridą. Tie sovietiniai centriukai savo efektu aplinkiniams rajonams nelabai skyrėsi nuo dabartinių bigų ar madų tik, kad (I) buvo mažesni dėl neegzistuojančios privačios komercijos ir (II) geriau sutvarkyti, kas yra sąlyginai lengvai ištaisoma (žr. kad ir Mados rekonstrukcijos projektą).

Tas faktas, kad nepriklausomybės laikais pridarėm (ir toliau darom) dar didesnių nesąmonių nereiškia, kad mikrorajoninio modernizmo nesąmonės buvo sektinas pavyzdys, nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje jos būtų.

Tai čia ir taip aišku, kad perimetrinio užstatymo komercija yra žymiai geresnis rajono centro variantas, bet priminsiu jums Vilniaus realybę:

• Absoliuti dauguma miestiečių gyvena sovietiniuose rajonuose

• Tie rajonai niekaip nepasikeis, kad juose atsirastų perimetrinis užstatymas. Vilniuje net renovuot pastatų nesugeba, apie kokias čia rajonų konversijas gali būti kalbos...

• Absoliuti dauguma naujų rajonų, pastatytų nepriklausomoje Lietuvoje iš esmės irgi yra tie patys "miegamieji rajonai" (beje kaip ir šitas Viršuliškių kvartalas)

Tad norit jūs to ar ne, bet reikia ieškoti sprendimų turint ką turim. Juolab tas nusistatymas prieš tokius "pokarinius rajonus" yra būtent dėl sovietmečio komercijos stokos ir nepriklausomos Lietuvos debiliško miestų vystymo patirties. Labai patariu apsilankyti pvz Švedijos analogiškuose rajonuose, pamatytumėt kitą monetos pusę, kuri labai skiriasi nuo Lietuvos "miegamųjų rajonų" depresyvios realybės. Ten Stokholmo, Geteborgo ar Malmės pašilaičiuose ir fabijoniškėse žmonės turi veikiančius rajonų centrus su kokybiškom viešom erdvėm, kur jie susirenka su draugais lauko kavinėje išgert alaus, nueina į pasimatymą išgert kavos, ateina su vaikais suvalgyt picą ir tam "nevažiuoja į miestą", nes tai ir yra lygiai toks pats miestas.

[VLR]

Tai čia ir taip aišku, kad perimetrinio užstatymo komercija yra žymiai geresnis rajono centro variantas, bet priminsiu jums Vilniaus realybę:

• Absoliuti dauguma miestiečių gyvena sovietiniuose rajonuose

• Tie rajonai niekaip nepasikeis, kad juose atsirastų perimetrinis užstatymas. Vilniuje net renovuot pastatų nesugeba, apie kokias čia rajonų konversijas gali būti kalbos...

• Absoliuti dauguma naujų rajonų, pastatytų nepriklausomoje Lietuvoje iš esmės irgi yra tie patys "miegamieji rajonai" (beje kaip ir šitas Viršuliškių kvartalas)

Tad norit jūs to ar ne, bet reikia ieškoti sprendimų turint ką turim. Juolab tas nusistatymas prieš tokius "pokarinius rajonus" yra būtent dėl sovietmečio komercijos stokos ir nepriklausomos Lietuvos debiliško miestų vystymo patirties. Labai patariu apsilankyti pvz Švedijos analogiškuose rajonuose, pamatytumėt kitą monetos pusę, kuri labai skiriasi nuo Lietuvos "miegamųjų rajonų" depresyvios realybės. Ten Stokholmo, Geteborgo ar Malmės pašilaičiuose ir fabijoniškėse žmonės turi veikiančius rajonų centrus su kokybiškom viešom erdvėm, kur jie susirenka su draugais lauko kavinėje išgert alaus, nueina į pasimatymą išgert kavos, ateina su vaikais suvalgyt picą ir tam "nevažiuoja į miestą", nes tai ir yra lygiai toks pats miestas.

Na, aš gyvenu tokioje realybėje, kad, gyvendamas centre,važiuoju apsipirkinėti į mikrorajonus, nes juose yra gerokai daugiau pasirinkimų. Šeškinėje ir Fabijoniškėse yra Akropolis, BIGas ir kt, Karoliniškėse ir Viršuliškėse yra Vilnius Outlet, Mada ir kt, Šiaurės miestelyje yra Ogmios miestas, Mandarinas ir kt. Kuo tos vietos (iš funkcinės, ne estetinės pusės) yra blogesnės nei tie sovietiniai centriukai? Dėl estetinės tai sutinku, bet, kaip jau sakiau, tai yra kosmetinė, o ne struktūrinė problema (nors ir reikšminga problema). O, apibendrinant, tai tiek tie sovietiniai centriukai, tiek post sovietiniai prekybcentriai, yra prasta, mikrorajoninė urbanistika, kurią tikiuosi greitai pamiršim. Nors, matant vėlyvosios sovietinės urbanistikos idealizavimą šiame forume, man viltys kartais pradeda blėsti.

[ttttt]

Kuo tos vietos (iš funkcinės, ne estetinės pusės) yra blogesnės nei tie sovietiniai centriukai? Dėl estetinės tai sutinku, bet, kaip jau sakiau, tai yra kosmetinė, o ne struktūrinė problema (nors ir reikšminga problema). O, apibendrinant, tai tiek tie sovietiniai centriukai, tiek post sovietiniai prekybcentriai, yra prasta, mikrorajoninė urbanistika, kurią tikiuosi greitai pamiršim. Nors, matant vėlyvosios sovietinės urbanistikos idealizavimą šiame forume, man viltys kartais pradeda blėsti.

Jūs dabar maišote labai skirtingus dalykus į vieną puodą, nes Akropolis ir Vilnius Outlet yra klasikiniai užmiesčio PC, kurie neturi nieko bendro su tais rajonais, kuriuose yra pastatyti, tuo tarpu BIG ir Mandarinas galėjo tapti savo rajonų centrais, bet netapo dėl debiliško planavimo.

O atsakant į klausimą, tai tuo, kad jos nesukuria miestui jokios naudos:

• Tie PC nėra integruoti į miestą, tai atskiri miestai už aklinų sienų ir be dienos šviesos

• Jie nusukuria jokių viešų erdvių

• Jie niekaip neprisideda prie rajono bendruomenės gyvenimo

Kaip tik atvirkščiai, jie tik kenkia miestui, nes sukuriama pasiūla yra neproporcingai didelė tų vietovių paklausai, dėl ko žmonės (kaip rodo ir jūsų pavyzdys) iš miesto centro važiuoja net į patį miesto galą ir jie skatina automobilizaciją.

O vat Ogmios miestas ir Mada yra visiškai kitas dalykas.

Ogmios miestas iš tikrųjų yra vienas geriausių pavyzdžių (ir tik gerėja, turi potencialo tapti nerealia vieta, jeigu panašiais pastatais užstatys ir antžeminius parkingus, kurių ten dabar yra tikra jūra) ir šitame Laisvės 58 projekte kaip tik ir turėtų būti kažkas panašaus į Ogmios miesto "lauko PC" dalį, kur 2-3 aukštų pastatai su skirtinga komercija yra sumaišyti su atskiromis, kompaktiškomis, kokybiškomis viešomis erdvėmis. Tą patį galima pakankamai lengvai padaryti su sovietiniais centrais ir turėti "miestą" pvz Šeškinėje ar Lazdynuose.

Mada irgi turi planų keistis ir tuose planuose yra parkingų naikinimas ir viešųjų ervių sukurimas, tad nors ir ne idealus projektas, bet vistiek labai stipriai pagyvintų tą vietą.

[VLR]

Jūs dabar maišote labai skirtingus dalykus į vieną puodą, nes Akropolis ir Vilnius Outlet yra klasikiniai užmiesčio PC, kurie neturi nieko bendro su tais rajonais, kuriuose yra pastatyti, tuo tarpu BIG ir Mandarinas galėjo tapti savo rajonų centrais, bet netapo dėl debiliško planavimo.

O atsakant į klausimą, tai tuo, kad jos nesukuria miestui jokios naudos:

• Tie PC nėra integruoti į miestą, tai atskiri miestai už aklinų sienų ir be dienos šviesos

• Jie nusukuria jokių viešų erdvių

• Jie niekaip neprisideda prie rajono bendruomenės gyvenimo

Kaip tik atvirkščiai, jie tik kenkia miestui, nes sukuriama pasiūla yra neproporcingai didelė tų vietovių paklausai, dėl ko žmonės (kaip rodo ir jūsų pavyzdys) iš miesto centro važiuoja net į patį miesto galą ir jie skatina automobilizaciją.

O vat Ogmios miestas ir Mada yra visiškai kitas dalykas.

Ogmios miestas iš tikrųjų yra vienas geriausių pavyzdžių (ir tik gerėja, turi potencialo tapti nerealia vieta, jeigu panašiais pastatais užstatys ir antžeminius parkingus, kurių ten dabar yra tikra jūra) ir šitame Laisvės 58 projekte kaip tik ir turėtų būti kažkas panašaus į Ogmios miesto "lauko PC" dalį, kur 2-3 aukštų pastatai su skirtinga komercija yra sumaišyti su atskiromis, kompaktiškomis, kokybiškomis viešomis erdvėmis. Tą patį galima pakankamai lengvai padaryti su sovietiniais centrais ir turėti "miestą" pvz Šeškinėje ar Lazdynuose.

Mada irgi turi planų keistis ir tuose planuose yra parkingų naikinimas ir viešųjų ervių sukurimas, tad nors ir ne idealus projektas, bet vistiek labai stipriai pagyvintų tą vietą.

Nebelabai suprantu apie ką ginčas:

- Tiek sovietai, tiek modernių prekybcentrių oligarchai koncentravo visą rajono komerciją į vieną vietą vietoje jos paskirstymo po rajoną kaip buvo daroma 19a ar tarpukaryje.
- Sovietmečio centriukai buvo mažesni tik dėl to, kad tais laikais komercijos buvo mažiau apskritai.
- Abejais atvejais, išsiurbus komerciją iš aplinkinių gyvenamųjų namų, tie rajonai tapdavo nykesniais ir labiau ‘miegamaisiais’, mažiau miestietiškais
- Sovietiniai centriukai formuodavo geresnes erdves lauke, kai prekybcentriai turi geresnes erdves viduje (žr visokius Megos akvariumus, Akropolio ledo arenas ir pan.).

Pagal tamstos teoriją, vien tos geresnės erdvės lauke padaro tuos sovietinius centriukus labai gerais. Mano nuomone:
- net jei ir tie centriukai buvo geresni už blogiausius prekybcentrius (kaip koks Vilnius Outlet), jie vis tiek buvo, iš esmės, nykus, kenksmingas modernistinis mėšlas
- net ir po rekonstrukcijos ir geresnių erdvių suformavimo geresniuose prekybcentriuose, jie irgi nebus gera urbanistika būtent dėl aukščiau minėtų priežasčių
- vienintelis netradicinis komercijos modelis, kuris gali suveikti Lietuvoje yra tas mišrių rajonų, kuriuose yra ir gyvenamoji statyba, ir biurai, ir komercija, statymas. Paupys, panašu, veikia neblogai, laikau kumščius už naują Akropolį. Bet kuriuo atveju, neabejoju, kad jis bus geresnis tiek už sovietinį modernistinį mėšlą, tiek už post komunistinį.

Manau, kad jau pasakiau viską, ką norėjau, tai galim sutikti nesutikti

[T-K-K]

Manau kad Google Maps radau gerai, nes nuotraukose matosi ta pati plovykla kaip ir renderiuose.

Tik žiūrint į renderį, neesu tikras kur statys.
Arba dalį esamo pastato kiemo paims – https://goo.gl/maps/gZ83YkUQhPPsAQsg6
Arba šalia esančiuose purvynuose – https://goo.gl/maps/MWzXAc6ek5yu273W6

Bet kokiu atveju, dabartinė situacija pagerės stipriai.

[abruo]

Tai kad nėra mėšlas, Skandinavijoj tie Centrum yra arba tokie pat, kaip ir buvo, arba dar patobulinti, todėl yra labai gyvos vietos ir puikiai atlieka savo pagrindinį tikslą - būti rajono pagrindine vieta ir traukos centru, kuriame žmonės norėtų leisti savo laiką ir nebūtų to "važiuojam į miestą kavos išgert". O pas mus Vilniuje iš jų yra išsidergta ir visi pliusai yra paversti minusais:

• Visi architektūriniai akcentai dažniausiai yra arba sunaikinti, arba tiek apleisti, kad daro atvirkštinį efektą.

• Fontanai yra tiesiog sunaikinti, nes Vilniuje for some reason tiesiog nevalia, kad veiktų tų laikų fontanai (kituose miestuose jie kažkodėl puikiausiai veikia).

• Visos vitrinos yra arba perstatytos į aklinas sienas, arba apklijuotos nepermatomom plėvelėm.

• Infrastruktūra dažniausiai apleista ir atrodo atgrasiai, o senjorams net būna pavojinga.

• Aplinka maksimaliai automobilizuota, vietoje egzistavusių viešųjų erdvių pristatyta antžeminio parkingo.

Visiškai pritariu. Dar pridėčiau nelabai aiškią privatizaciją, kurios būdu visokie kriminaliniai elementai sugebėjo tuos centriukus pasisavinti (Rachnšteino atvejis, palikęs gilias žaizdas Karoliniškėse).

Realiai tokiuose rajonuose vienintelė išeitis yra juos gaivinti, nes, kaip minėta, perimetrinio užstatymo nepadarysi. Bandysi išpirkti iš savininkų (ar bent jau uždėti mokesčius ir baudas už apleista, netvarkomą aplinką). Bet kai miestui vadovauja nelabai susivokiantys individai, kuriems Naujasis Antakalnis kažkokiu būdu yra gera vieta gyventi, tai jokių prošvaisčių bent kol kas nematau. Tik žiauriai skauda širdį einant pro šituos merdinčius kvartalėlius tiek savo, tiek ir kituose rajonuose.

[T-K-K]

Problema Lietuvoje yra kad struktūriniai "incentives" sudėlioti visiškai klišai.
Net jeigu iš pradžių nori padaryti gerai, pabaigoje nori padaryti belekaip.

Pavyzdžiui:
Statai kotedžų kvartalą priemiestyje. Ar nori kad jis gražiai susiderintų su aplinkinėm esamom ir būsimom gatvėm?
Nori. Pradedi derinti ir pamatai kad biurokratijos belekiek, neaiškių ir tarsi nereikalingų procedūrų belekiek, nepatogumų belekiek, papildomos išlaidų pilną, darbo irgi daugiau nei logiška.
Veikiančių juridinių sprendimų kad įtvirtinti būsimų gatvių eigą su aplinkinių sklypų savininkais nėra.
Ir kai kurie aplinkinių sklypų savininkai į tave žiūrės įtariai, elgsis nepagarbiai ir dar prašys susimokėti.
******. Kam viso šito reikia? Darai belekaip, taip kaip patogu tavo sklypo ribose, ir su aplinkiniais nederini.
Summa summarum, kai visi aplinkiniai sklypai apsistatys tuo pačiu metodu, gausis akligatviai į visas puses.
Ir visiškai trenktas gatvių išplanavimas.


Nėra incentives kurie skatintų padaryti gerai. Yra tik visokie trikdžiai skatinantys padaryti belekaip.

[T-K-K]

Miestai kurie labai gerai suintegruoti turėjo tvirtus struktūrinius "incentives" kurie skatino daryti pagal tam tikrą modelį.
Galėjai daryti kitaip, bet pagal duotas taisykles buvo lengva. O jeigu ne, tai gautum įdėti 10x darbo.


Niujorkas, Amsterdamas, Paryžius, Barselona ir t.t.
Pavyzdžiai gerai žinomi visiems.


Niujorkas (Manhattan) kai stipriai plėtėsi, visiškai nespėjo planuoti gatves.
Tai miesto kontora išbraižė langelius, nepriklausomai nuo kur kieno sklypai.
Langeliuose galėjai daryti plius minus ką nori, o jeigu norėjai kažką keisti su eilutėm (gatvėm), tai reikėjo derinti.
Galėjai, bet būtų 10x daugiau darbo. Gal ir 100x.


Kas gavosi?
Vienas iš geriausių gatvių išplanavimų pasaulio istorijoje.
Ir čia buvo ankstyvais 1800 metais (1811 ar ten aplinkui).


Where Manhattan’s grid came from
https://www.vox.com/videos/2019/8/2/...york-city-grid
https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=QaIOfgz8FVY

[AšNeRobotas]

Nėra incentives kurie skatintų padaryti gerai. Yra tik visokie trikdžiai skatinantys padaryti belekaip.

Turėtų būti "nepaskatinimai", o konkrečios reguliacijos ir planavimas iš VMS.

Edit: kurio pavyzdį tu ir daviai antram poste.

[T-K-K]

Tas pats ir su Paryžium, Amstedam, Barcelona ir kitais.
O pas mus... Sunku apibūdinti be keiksmažodžių.


Pas mus nėra struktūrų ir "incentives" kurie skatintų integraciją ir "gyvą miestą".
Bet realiai dar blogiau – yra struktūros ir "incentives" daryti priešingai (praeitoj žinutėj išdėstyta).

[T-K-K]

Lygiai taip ir su reikalavimais "gatvės lygyje"
Buvo visiems gerai žinomos struktūros (Amsterdamo atveju metiniai mokesčiai už namo plotį) kurios skatino statysi siaurius aukštesnius namus, vienas prie kito. Net ir tada kai nebuvo liftų, o laiptai buvo siauri, spiraliniai ir nepatogūs – žmonės statė siaurus 3+ aukštų namus.

[VLR]

Realiai tokiuose rajonuose vienintelė išeitis yra juos gaivinti, nes, kaip minėta, perimetrinio užstatymo nepadarysi.

Smagu, kad visi pripažįstame, kad turėdami plyną lauką ir nuo nulio statydami miesto rajonus, modernistai pridarė tokių nesąmonių, kad jas dar ilgai reikės taisyti. Skirtingai nei, pavyzdžiui, sovietiniai pokario planuotojai, kurie su žymiai daugiau ribojimų sukalė visai neblogus ir miestietiškus rajonus miestų centruose praktiškai badmečiu.

Dabar, kalbant apie tų modernistinių nesąmonių taisymą, mano receptas būtų toks:
- vietoje šitų nepraktiškų centriukų ‘gaivinimo’, juos parduoti ir ten statyti maišytos paskirties pastatus su komerciniais aukštais ir bandymu formuoti aiškesnę gatvių struktūrą rajonuose
- sutvarkyti parkingus bent iki Rygos ar Talino lygio
- suformuoti aiškias pėsčiųjų ir dviračiu arterijas ir papildyti jas maža, atrinkta komercija (kur lombardas=blogai, kavinė=gerai) - apie tai, iš esmės, teisingai yra kalbėjęs Pakalnis ir VMS pozicijos (ne darbai) šituo klausimu dažnai būna teisingos

Šitų centriukų pavertimas į modernius prekybcentrius problemų tuose rajonuose tikrai neišspręs, galimai situaciją ir pablogins dėl mano jau minėtų priežasčių.

[manometras]

Bent jau tose gatvėse, kuriose yra perimetrinio užstatymo ir raudonųjų linijų užuomazgos, galėtų apsispręsti užstatyti tik palei linijas ir su komercinėmis patalpomis pirmame aukšte. Serbijos miestuose taip natūraliai daroma.

[MarkWood]

Kas gavosi?
Vienas iš geriausių gatvių išplanavimų pasaulio istorijoje.
Ir čia buvo ankstyvais 1800 metais (1811 ar ten aplinkui).


Where Manhattan’s grid came from
https://www.vox.com/videos/2019/8/2/...york-city-grid
https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=QaIOfgz8FVY

Kaip kam. Taksistams- greičiausiai. Mano subjektyvia nuomone, Niujorko kvadratinėse gatvėse jaukumo mažai. Kvartalas po kvartalo- vaizdas praktiškai tas pats.