Vilniaus kiemų atnaujinimas

[Lettered]

Man tai tiesą sakant jau gan seniai yra giliai p... ką ten sako ir rašo Pakalnis, nes dažniausiai tai yra labai teisingi ir logiški dalykai, bet tuo pačiu metu nieko bendro su realybe jie neturi, nes realybėje bičas pats tvirtina projektus, kurie maksimaliai priešitarauja jo pačio pasisakymams, pamąstymams, pafilosavimams apie miesto vystymo ateitį ir t.t.

Projektus tvirtina vystytojai, o ne Pakalnis. Jis tėra tik VMS biurokratas su siauromis funkcijomis.

[spekas]

Na bet šiek tiek baisu, kad REIKIA bendrauti, kad PATYS negali padaryti tinkamai iš pirmo, antro ar trečio karto.

Aš įtariu ,kad jie (bent jau darbininkai) nematę net projekto : ). Pvz katik pamatavau atstumą, kuriuo jie ruošiasi atitraukti bordiūrą nuo pastato. Tai pagal projektą nepataiko per kokia 40-50 cm. Nepataiko ta prasme, nes turės tarp pastato ir priešingoje pusėje būsimo borto tilpti varteliai ir šalia jų būsimi vartai... Ryt eisiu aiškintis kaip jie planuoja juos sutalpinti. Jaučiu prigavau dar vieną besiformuojantį liapsusą...

Naujienos 06.27
Bendravome šiandien su firmos direktoriumi, žinutę perdavėme, sakė taisys.

[_rB_]

Duok tau, žmogau, sveikatos ir stiprybės.

[abruo]

spekai, kaip vienas produktyviausių forumo narių galėtum kokį patreoną pakurti, už tavo žygius galėtume sumesti, žiauriai gerai varai.

[Robyla]

Kiek teko susidurti, tai labai daug šaligatvių atkarpų Vilniuje tvarko Kamitra&Ko. Gerokai kokybiškiau nei Grinda, bet ne be trūkumų. Pvz.: dedant bordiūrus vienoje gatvėje, ne visose atkarpose vienodai atsižvelgia į tai, kad bus klojamas naujas asfaltas ir netinkamai paruošia bordiūrų ir nuovažų aukščius. Atėję asfalto klojėjai, turi perdaryti ne vieną vietą, kad asfalto sluoksnis neužliptų ant šaligatvių. Nežinau ar spekas atveju buvo šį įmonė, bet pliusai tie patys, jog čia pat gali teikti pastabas ir pertvarko. O didžiausias trūkumas, kad tokie darbai atliekami paprastojo remonto būdu, neišnaudojant infrastruktūrinių galimybių, nesitariant su bendruomenėmis, iš anksto jų neinformuojant.

[spekas]

Ne, pas mus nei Kamitra, nei Grinda. Bent kol kas nenoriu viešint. Pirmą kartą dalyvauja VMS programoje, sakė bandosi kaip kas vyksta. Tegu taisosi, duodu šansą.

[spekas]

spekai, kaip vienas produktyviausių forumo narių galėtum kokį patreoną pakurti, už tavo žygius galėtume sumesti, žiauriai gerai varai.

Uoj, ačiū labai už tokius gražius žodžius. Mano didelė atlygio dalis yra matyti gražėjantį miestą ir matyti žmones besinaudojančius ta infrastruktūra, kad jiems geriau gyventi.
Ačiū už pasiūlymą dėl dovanų - pasvarstysiu : ).

[spekas]

Atnaujinama Kaimynijų programa: susitvarkyti daugiabučio kiemą bus greičiau ir paprasčiau

https://vilnius.lt/lt/2024/06/12/atn...ir-paprasciau/


,,Savivaldybė keičia daugiabučių kiemų tvarkymo programą. Nuo šiol gyventojams bus paprasčiau gauti dalinį Savivaldybės finansavimą kiemų atnaujinimui – panaikinta prievolė suformuoti sklypą aplink daugiabutį. Taip pat bent penkiais kartais didinamas finansavimas: nuo 10–15 Eur iki 70 Eur už 1 kv. m. Programoje nuo šiol galės dalyvauti ir renovuotų daugiabučių gyventojai.

„Daug investuojame į patogesnį, jaukesnį vilniečių gyvenimą visame Vilniuje. Jau pradėjome daugiabučių kiemuose įrenginėti korines automobilių stovėjimo aikšteles, kartu kiemuose remontuosime šaligatvius, bortus, asfalto dangą. Kad pokyčiai daugiabučių kiemuose vyktų greičiau, kartu patobulinome ir Kaimynijų programą – kviečiame gyventojus tarpusavyje susitarti, kokio kiemo jie nori“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Iki šiol dėl kompleksinių Kaimynijų programos sąlygų joje galėjo dalyvauti ne visi norintys, todėl programa buvo iš naujo peržiūrėta ir patobulinta. Nuo šiol į kaimynijas susibūrę vilniečiai patys spręs kaip atsinaujinti savo kiemą ir į ką investuoti – kiemo kelius, šaligatvius, automobilių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus, suoliukus, želdinius.


Nebereikės formuoti sklypų

Pagrindinis kliuvinys, norintiems dalyvauti programoje, buvo sąlyga suformuoti ir išsinuomoti iš valstybės žemės sklypus aplink daugiabučius namus. Tik suformavus sklypą buvo rengiamas kaimynijos atnaujinimo projektas. Procedūros užtrukdavo ilgai. Be to, valstybinės žemės sklypai daugiabučiams namams jau kurį laiką formuojami pagal valstybės institucijų patvirtintą sklypų formavimo metodiką. Pagal ją, sklypo ribos projektuojamos tik aplink patį pastatą.

Dažniausiai esami kiemo statiniai nėra registruoti arba įregistruoti Savivaldybės vardu, o aplink daugiabutį pastatą suformuotame žemės sklype dažniausiai nėra vietos įrengti kokius nors papildomus įrenginius. Todėl ir atnaujinimas buvo galimas tik tame nedideliame plote.

Naujame programos apraše šio punkto neliko. Planuojama, kad nuo šiol kaimynijų atnaujinimas bus kelis kartus trumpesnis. Pagal ankstesnius programos reikalavimus projekto įgyvendinimas užtrukdavo 2–3 metus. Kadangi atsisako sklypo formavimo ir nuomojimo procedūrų, tikėtina, kad laikotarpis sutrumpės perpus.


Bent 5 kartus didinamas finansavimas

Iki tol savivaldybė norintiems susitvarkyti savo kiemą skyrė nuo 10 iki 15 eurų už 1 kv. m. Maksimali suma būdavo skiriama, jei prisidėdavo ir kaimynijos nariai. Nuo šiol programoje už 1 kv. m. neužstatytam pastatais kaimynijos plotui bus skiriama iki 70 eurų.

Taip pat nebeliko reikalavimo, kad kaimyniją turi sudaryti ne mažiau nei 3 daugiabučiai namai. Dabar pretenduoti į finansavimą galės ir vienas daugiabutis. Parama bus skiriama ir daugiabučiams, kurie dalyvauja renovacijos programose – anksčiau jie negalėjo pretenduoti į finansavimą.

Ankstesnėje programoje kartu su daugiabučiais galėjo dalyvauti ir kiti pastatai, patenkantys į kaimynijos ribas. Tačiau tos nuostatos atsisakyta, nes taip programa galėjo naudotis ir verslo subjektai. „Pagrindinis šios programos tikslas – sutvarkyti daugiabučių, o ne ūkio subjektų, kiemus, todėl patikslinome programos nuostatus“, – pristatė pokyčius Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros grupės vadovas Ilja Karužis. Nuo šiol programoje galės dalyvauti tik daugiabučių gyvenamųjų namų kaimynijos.

Dalyvaudami programoje kaimynijos nariai įsipareigos 10 metų prižiūrėti kaimynijos teritoriją ir joje įrengtas ir atnaujintas priemones. Šio reikalavimo ankstesnėje tvarkoje nebuvo.


Bent trečdalis teritorijos – žalios

Kaimynijų programos lėšomis atnaujinami kiemo keliai, šaligatviai, automobilių aikštelės, pėsčiųjų takai, lietaus nuotekų tinklai ir apšvietimas, suoliukai, želdynai, „šeimininko metras“ – teritorija prie namo, kuria rūpinasi patys gyventojai. Kaimynijų programa gali finansuoti ir nesudėtingų statinių – poilsio ar sporto paskirties statinių (pavėsinės, poilsio zonos, vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai ir pan.) projektavimą. Įrengimas turėtų būti numatytas ne iš programos, o kitų finansavimo šaltinių.

Siekiant išsaugoti žaliąsias kaimynijos teritorijos erdves programoje numatoma, kad žalioms ervėms turi būti palikta neužstatyta ne mažiau kaip 30 proc. bendrojo kaimynijos teritorijos ploto, išskyrus atvejus, kai faktiškai neužstatytas plotas yra mažesnis. Tokiu atveju galimas tik esamos kietosios infrastruktūros atnaujinimas be papildomo užstatymo.

Vilniuje Kaimynijų programa vyksta jau septynerius metus. Ši programa skirta daugiabučių gyventojams, norintiems susitvarkyti kiemus ir šalia jų esančią teritoriją paversti jaukia laisvalaikio vieta.

Dalyvauti kaimynijos programoje gali daugiabučiai, pastatyti iki 2002 metų, butų ir kitų patalpų savininkai, kurie patenka į kaimynijos ribas.

Per visą programos įgyvendinimo laiką pasirašytos 52 bendradarbiavimo sutartys, sutvarkyta 13 kaimynijų – erdvių ir kiemų tarp daugiabučių namų. Kaimynijų sutvarkymui skirta apie 0,5 mln. eurų.

Programą įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybė ir „Atnaujinkime miestą“.

Daugiau apie Kaimynijų prigramą rasite čia. ''

[spekas]

Po 6 metų galiu pasidalinti PRIEŠ ir PO nuotraukomis : ). Pirma ir antra nuotraukos dar prieš namo renovaciją darytos. Paskutinėje foto matomas laiptų maršas iki tvoros yra valstybinėje žemėje, bet ir jį sutvarkėme, nes akivaizdu, kad nebuvo galima taip palikti. Kieme buvusi vienintelė P vieta pašalinta. Dabar taip ramu iš kiemo pusės kai nebestatoma mašina/os, nes būdavo vis variklių burzgimas, vis durelių ir bagažinių trankymas. Vartai - tik avarinėms tarnyboms ir pvz remontų metu technikai.
Beje, šaligatviai buvo maždaug per 5 cm žemiau grunto, o dabar - iškelti apie 5 cm virš grunto ; ).

[KEdas]

O gal spekas gali paaiškinti nuo ko saugo nuotraukose matomos tvoros?

[Ciurlionis]

Nuo postsovietinio nepilnavertiškumo.

[spekas]

O gal spekas gali paaiškinti nuo ko saugo nuotraukose matomos tvoros?

Kelios priežastys:
1. Psichologija. Tvora atskiria privatesnę erdvę nuo viešesnės. Mažiau visokių nesusipratėlių links užsukti. Jei tai nepadeda - ateityje galima ir užraktus įtaisyti. Ateityje ketinama kiemą dar labiau puoselėti: įrengti supynes, poilsio pasisedėjimo vietą, želdinti ir taip toliau, tad jei atsiras poreikis sukurtą gėrį saugoti - vėlgi, užraktai atsiras.
2. Vaikai. Kažkiek saugo nuo kamuolio išspyrimo į gatvę, šiek tiek nuo mažamečio ,,pabėgimo'' iš kiemo.
3. Vartai. Nuo ,,apsukresnių'' parkuotojų. Jei ateityje kiltų konfliktai su kokiu etatiniu / užsispyrusiu parkuotoju - uždedi spyną ir baigta.
4. Kiemas nėra nei vienoje susisiekimo arterijoje tad tvora niekam kitam netrukdo. Varteliai nerakinami - tvarkingi kaimynai gali užsukti, problemos nėra.

[KEdas]

Ačiū už atsakymą, tačiau kai daugiabutis neturi nei vienos parkingo vietos, o vis tiek tvoromis bandoma apsisaugoti nuo „apsukresnių parkuotojų, tai tiesiog liūdna, nes tikroji priežastis – psichologija, t.y. ir manymas, kad aplink vien vagys ir pašlemėkai.

[ttttt]

Ačiū už atsakymą, tačiau kai daugiabutis neturi nei vienos parkingo vietos, o vis tiek tvoromis bandoma apsisaugoti nuo „apsukresnių parkuotojų, tai tiesiog liūdna, nes tikroji priežastis – psichologija, t.y. ir manymas, kad aplink vien vagys ir pašlemėkai.

Dažniausiai jo, bet šiuo konkrečiu atveju nematau absoliučiai jokios problemos, nes kiemas yra naturaliai uždaras, ta tvora (pliusas už dizainą ir spalvą, atrodo tvarkingai) niekaip nekenkia visuomenei ir nevaržo tranzitinio pėsčiųjų eismo. Švedijoj ar Norvegijoj irgi būtų padarę tvorą.

spekas sveikinu, pavyzdinis projektas Tik turiu vieną klausimą, pasižiūrėjau namą per street view - kodėl jūsų name tiek daug skirtingų spalvų ir dizaino langų rėmų? Spėjų originalūs sovietiniai buvo "mandresni" tamsūs, o paskui, kai žmonės keitė, kažkas bandė likti arčiau originalo, o kitiems buvo dzin ir statė pigesnius baltus?

[spekas]

Ačiū už atsakymą, tačiau kai daugiabutis neturi nei vienos parkingo vietos, o vis tiek tvoromis bandoma apsisaugoti nuo „apsukresnių parkuotojų, tai tiesiog liūdna, nes tikroji priežastis – psichologija, t.y. ir manymas, kad aplink vien vagys ir pašlemėkai.

Ne tvoromis, o vartais. Jie reikalingi ir tam, kad jei dauguma kaimynų užsinorėtų padaryti uždarą kiemą - tereikia tik užraktą įrengti, o vartų statyti nebereikia. Išlieka ir visos kitos priežastys, kurias minėjau.
Tolimesnis jūsų teiginys - manymas, kad aplink vien vagys ir pašlemėkai. - jį traktuoju jau kaip jūsų pritempinėjimą, nes aš taip negalvoju, o kiek pažįstu kaimynus, taip galvojančių jei ir būtų, manau būtų absoliuti mažuma. Be to, taikinys yra ne kažkokia dauguma, o viena kita potenciali išimtis, kuri tik galbūt gali pasitaikyti, ir jai tokiai atsiradus tikrai nesinorės imtis statyti vartus ar kariauti kitais būdais jei vartų nebūtų, o dabar, jei kas, - tereikia tik spyną uždėti. Kariavimo tikrai nebenoriu skyręs tiek laiko ir metų pagaliau susitvarkyti. O jei siūlytumėte kitas apribojimo priemones tai visokie kuoliukai ir panašiai netinka, nes kaip minėjau vieta skirta avarinėms tarnyboms ir technikai statybų / remontų metu.

Ką jūs siūlytumėte?

PS.
Dabar pagalvojus mačiau ne kartą kaip kaimyninių sklypų kaimyna eina per mūsų kiemą ir tame problemos nematau. jų vaikai (kurie tvarkingai naudosis kiemu) irgi yra laukiami.

[spekas]

Dažniausiai jo, bet šiuo konkrečiu atveju nematau absoliučiai jokios problemos, nes kiemas yra naturaliai uždaras, ta tvora (pliusas už dizainą ir spalvą, atrodo tvarkingai) niekaip nekenkia visuomenei ir nevaržo tranzitinio pėsčiųjų eismo. Švedijoj ar Norvegijoj irgi būtų padarę tvorą.

spekas sveikinu, pavyzdinis projektas Tik turiu vieną klausimą, pasižiūrėjau namą per street view - kodėl jūsų name tiek daug skirtingų spalvų ir dizaino langų rėmų? Spėjų originalūs sovietiniai buvo "mandresni" tamsūs, o paskui, kai žmonės keitė, kažkas bandė likti arčiau originalo, o kitiems buvo dzin ir statė pigesnius baltus?

Dėkoju : ).

O su langais užmynėte ant mano skausmingos vietos : ), nes renovacijos investicinį kai ruošiau nebenorėjau kaimynų prašyti visiems pakeisti langų, nes ir taip buvau gavęs labai gerą ir platų supratimą ką reikia keisti: šildymo sistema su visais radiatoriais ir butų šilumos punktais ir saulės kolektoriai, epdm stogo danga, silikoninis fasadinis tinkas, cokolio šiltinimas, rūsio perdangos šiltinimas, įsitklintų balkonų demontavimas ir stiklinimas pagal vieningą projektą (tuo metu dar nebuvo privaloma pagal vieningą projektą), šalto vandens vamzdyno, lietaus kanalizacijos, buitinės kanalizacijos ir elektros tinklų keitimas. Žodžiu liko tik sienos perdangos ir... langai nekeisti (sovietiniai aišku pakeisti).
Dabar tikrai siekčiau ir langus unifikuotai pakeisti. Dar yra keli dalykai ką būčiau padaręs papildomai.
PS.
Dabar, ypač matant kiek langų technologijos pažengusios, net nėra kalbų ar visus langus keisti, net jei jie plastikiniai. Sakyčiau taisyklė yra maždaug tokia - jei langai keisti prieš kokius 7, max 10 metų - keičiate net nedvejodami renovacijos metu. Tik būtinai rinkitės, kad šiluminė varža R būtų ne mažesnė nei kokie 0,85, būtų 2 stiklo paketai (3 stiklai minimum), trys lango rėmo tarpinės (ne dvi).

[spekas]

Vilniaus savivaldybė skiria 6 mln. eurų kiemų atnaujinimui: kaip dalyvauti Kaimynijų programoje?

https://vilnius.lt/lt/2024/09/30/vil...ju-programoje/



,,Nuo spalio mėnesio gyventojai kviečiami teikti paraiškas nemokamai susitvarkyti savo kiemus prie senos statybos daugiabučių. Vilniaus miesto savivaldybė patobulino ankstesnę Kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą. Nuo šiol joje dalyvauti bus daug paprasčiau.

Šiuo metu Vilniuje iš viso yra 1288 kaimynijos, kurių bendras plotas – daugiau nei 1000 hektarų. Atnaujinta Kaimynijų teritorijų programa yra skirta visoms Vilniaus miesto kaimynijoms, kurių daugiabučiai namai pastatyti iki 2002 m. gruodžio 31 d.

Gyventojai, norintys pasitikrinti savo Kaimynijos ribas, gali tai padaryti interaktyviame Vilniaus miesto žemėlapyje įvedę savo adresą.

Programos administratorius „Atnaujinkime miestą“ sako, kad atitikus statybos metų kriterijų (programoje gali dalyvauti kaimynijos, kuriose daugiabučiai namai pastatyti iki 2002 m. gruodžio 31 d.) ir pasitikrinus kaimynijos ribas, jos nariai prašomi savarankiškai inicijuoti balsavimą ir priimti sprendimą – dalyvauti programoje ar ne. Balsavimo metu gyventojai taip pat išrenka atstovą ar atstovus, kurie administruos procesą ir atstovaus kaimyniją. Išrinktas atstovas teikia visų kaimynijos narių pasirašytą paraišką Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir programos administratoriui.

Programos tikslas – sukurti technines, institucines, teisines ir finansines priemones tam, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėtų suteikti finansavimą kaimynijų teritorijoms atnaujinti.

Taip pat siekiama paskatinti gyventojus aktyviau rūpintis savo gyvenamąja aplinka, sudarant jiems palankesnes sąlygas ir didinant finansavimą. Nuo buvusių 10 Eur už 1 kv. m neužstatyto kaimynijos ploto finansavimas yra didinamas iki 70 Eur už 1 kv. m.

Atnaujinta Kaimynijų programa, neseniai pristatyta viešo renginio Vilniaus savivaldybėje metu, jau sulaukė nemažai susidomėjimo, todėl norintys susitvarkyti aplinką, kviečiami kreiptis tiesiogiai į „Atnaujinkime miestą“ el. paštu Kaimynijos tinklapyje

Planuojama, kad paraiškos bus priimamos nuo spalio mėnesio pradžios per https://konkursai.vilnius.lt/.
''