Senamiestis - projektai ir statybų eiga

[R.D.]

Kad dar ir nuo temos per toli nenukrypti. Kaip keistųsi situacija su būtent aptariamo projekto teritorija jei statinių kompleksas Bokšto g. 21, 21A nebūtų įtraukti atskirai?

Tuomet reikėtų žiūrėti į 4 dalykus:
1) Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073) vertinimo tarybos aktą ir jo priedus, teritorijų ribų planus (TRP);
2) Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą;
3) Vilniaus senamiesčio regeneravimo projektą;
4) Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152.

Čia tik iš paveldosaugos, o jeigu plačiau, tai reikėtų dar nagrinėti detaliuosius sklypų planus, t.y. teritorijų planavimo dokumentus.

[gangstarr]

Naujos vizualizacijos Pylimo g. 51? https://citify.eu/pylimo-g-51)

Pastebėta fb - https://m.facebook.com/story.php?sto...49477&sfnsn=mo

[MedinisStrazdas]

Kiek pasimetęs. Tai jums nepatinka, kad nauji pastatai statomi sklype greičiausiai carinių sandėliukų vietoje ar jūs pagrindinį pastatą įvardijate kaip carinį sandėliuką?
Juk "Bucaneer" rašė, kad sklypas susiformavęs dar prieš carinį laikotarpį, o pats pastatas ir išlikęs, ir dvarelis, o ne tiesiog sandėliukas.

Kaip ir konservavimo kritika nesuprantama. "Dirbtinai saugant", ar tai reiškia kad blogai, jog nauji pastatai įterpiami neišlaikant autentikos? Bet tame pačiame sakinyje "viskas bus užkonservuojama", ar tai blogai, kad per daug griežtai saugoma ir neleista ten pristatyti dar daugiau?

Juk senamiestis ir UNESCO paveldas yra visa ta miesto teritorija, kurią ir saugome atsirinkdami vertingas ir išskirtines detales. Vilniaus senamiestis įvertintas, kaip junginys, o ne tik jame stovintys pavieniai objektai, tarp kurių gal net ir neturime vieno pakankamai išskirtinio, kad gautų tokį tarptautinės reikšmės statusą. Nejau jums užtektų jei liktų tik bažnyčios, kažkiek rūmų, įskaitant tuos, kaip zombius po šimtmečių prikeltus nuo pamatų, ir kokie keli cariniai masyvūs vestuviniai tortai, kaip filharmonija ar Gedimino pr. pavyzdžiai?

Ten buvo ūkiniai pastatai, kuriuos įvardinau kaip sandėliukus nes funkcija panaši ir galima kalbėti ne tik apie šią vietą. Ne apie Dvarelį eina kalba, o apie tai kad ūkinių pastatų forma (ne patys pastatai net) yra kažkaip tapęs paveldo objektas ir dėl to negalima turėti normalaus perimetrinio užstatymo, todėl turėsim aukštą tvorą.

Autentiką reikia išlaikyti saugant autentiškus pastatus. Autentikos nėra statant naują pastatą. Gal turite omenyje tai, jog pastatos fasadas yra padaromas taip, kad atrodytų kaip aplinkiniai pastatai?

Ir taip, būtent tai ir sakau, kad yra blogai, jog per daug griežtai saugoma ir neleista ten pristatyti dar daugiau.

[bucaneer]

Saugoma autentika - ne vien pastato mūrai, o ir bendras sklypo užstatymo tipas, natūralus pastatų kontekstas. Išlikusi autentiška Bokšto g. 21 situacija sudaro aiškų visumos vaizdą - tai yra dvarelis su jam priklausančiu aptvertu kiemu. Tvorą pakeitus perimetriniu užstatymu nebeliktų tokios aiškios visumos - be tvoros neliktų ryšio tarp atskirų sklypų dalių, o įstrižai į gatvę stovintis dvarelis atrodytų kaip svetimkūnis tarp tiesiai sustatytų naujų pastatų ir prarastų savo dominuojančią rolę sklype.

Iš principo panaši situacija buvo Z. Sierakausko g. 25, kur, derinantis prie senesnio vilos tipo pastato, nauji namai buvo statomi atitraukti į sklypo gilumą, prie gatvės paliekant tvorą:



Tik ten pats paveldosauginis argumentas buvo žymiai silpnesnis: ten Naujamiestis, o ne Senamiestis; pastatas statytas 1912, o ne 1749; pastatas orientuotas į nuo seno buvusią gatvę, o ne statytas prieš nusistovint vietiniam gatvių tinklui. O čia turime gana išskirtinį pavyzdį, kur tikrajame Senamiestyje (šiapus gynybinės sienos) nuo ATR laikų be drastiškų pokyčių išliko ištiso sklypo (o ne pavienio statinio) vaizdas - tą tikrai reikia saugoti.

[Globalus]

Šv. Kotrynos bažnyčia

[ZygisZv]

Šiek tiek stebina šitos naujos raudonos spalvos sodrumas ant Kotrynos bažnyčios. Gal kas žinote, ar tokia spalva ir anksčiau šita bažnyčia buvo dažyta ir tik po to tapo rožinė?

[themanual]

Šiek tiek stebina šitos naujos raudonos spalvos sodrumas ant Kotrynos bažnyčios. Gal kas žinote, ar tokia spalva ir anksčiau šita bažnyčia buvo dažyta ir tik po to tapo rožinė?

Buvo. Gal atrodo neįprastai ir išbluksi spalva ne taip rėžia akį, bet vis tiek vaizdas ne taip šokiruoja kaip pavyzdžiui pamačius autentiškai išdažytas romėnų skulptūras

[insideout]

Šiek tiek stebina šitos naujos raudonos spalvos sodrumas ant Kotrynos bažnyčios. Gal kas žinote, ar tokia spalva ir anksčiau šita bažnyčia buvo dažyta ir tik po to tapo rožinė?

Iš projekto

1743 m. Fasadų polichromija:
Tyrimas parodė, kad bažnyčios fasado sienų pagilintų plokštumų pirminis dažytas sluoksnis –
sodri raudona ochra (raudonas geležies oksidas). Geležies oksidų pigmentai yra stabilūs, tiek
vandeniniame, tiek aliejiniame tirpale, ir yra tinkami sieninei tapybai, nes pasižymi dideliu
stabilumu priešais šarmus. Jie nėra jautrūs atmosferos įtakoms ar cheminiams dariniams. 2
Langų apvadų, piliastrų, karnizų, frizo plokštumų pirminis sluoksnis – šilto atspalvio baltas,
lipdiniai – pilki.

[bucaneer]

Taip, ši spalva (raudona ochra) yra originali daugelio baroko stiliaus Vilniaus bažnyčių. Bažnyčios geltonai buvo perdažytos caro laikais, po 1863 m. sukilimo siekiant įvesti savo tvarką. Cituojant V. Drėmą ("Dingęs Vilnius"):

1863 m. sukilimo numalšinimas vėl stipriai atsiliepė Vilniaus miesto gyvenimui. [...] Miesto namų statyba reglamentuota, o puošyba pavesta policijos priežiūrai. Įsakyta visų valdiškų įstaigų ir namų, taip pat daugelio katalikų bažnyčių fasadus dažyti geltona spalva. Cerkvės dažomos žaliai, o privačių namų sienos - visomis vaivorykštės spalvomis. Tačiau geltona spalva vyravo miesto gatvėse.

Originalus bažnyčios vaizdas pagal polichrominius tyrimus iš tvarkybos darbų projekto:

[Saliamonas]

Akivaizdu, kad Šv. Kotrynos bažnyčią statė kazachai arba geriausiu atveju baltarusiai, neturėję žalio supratimo apie pilkai-baltą "skandinavišką minimalizmą", XXI-ame amžiuje tapsiantį Vilniaus naujosios architektūros kanonu.

[B.S.]

Akivaizdu, kad Šv. Kotrynos bažnyčią statė kazachai arba geriausiu atveju baltarusiai, neturėję žalio supratimo apie pilkai-baltą "skandinavišką minimalizmą", XXI-ame amžiuje tapsiantį Vilniaus naujosios architektūros kanonu.

Gal iš lėto, iš lėto išsivaduosime iš pilkumo, grįšim prie savo šaknų. Deja, bet daugeliui tai vis dar atrodo išsišokančiai.

[AšNeRobotas]

Taip, ši spalva (raudona ochra) yra originali daugelio baroko stiliaus Vilniaus bažnyčių. Bažnyčios geltonai buvo perdažytos caro laikais, po 1863 m. sukilimo siekiant įvesti savo tvarką. Cituojant V. Drėmą ("Dingęs Vilnius"):

Gal kažkur galima rasti daugiau informacijos šita tema?
Įdomų kiek dabartinių Vilniaus bažnyčių turi savo originalią spalvą ir ar visais atvejais renovacijos metu jas bando atkurti.

Šiaip labai gražus spalvų derinys.

[bucaneer]

Nežinau, ar yra kokia nors bendra visų bažnyčių apžvalga. Keli man žinomi pavyzdžiai - originali raudona spalva dabar taip pat atkuriama Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, o anot V. Drėmos tokios pačios turėtų būti ir Šv. Rapolo (kuri neseniai vėl perdažyta šviesiai), Šv. Teresės ir Šv. Kazimiero bažnyčios. Po restauracijos Šv. Stepono bažnyčia atgavo originalią mėlyną spalvą. Tuo tarpu Augustijonų (Švč. Mergelės Marijos Ramintojos) bažnyčia jau iš pradžių buvo dažyta gelsvai-rausvai.

[R.D.]

Gal kažkur galima rasti daugiau informacijos šita tema?
Įdomų kiek dabartinių Vilniaus bažnyčių turi savo originalią spalvą ir ar visais atvejais renovacijos metu jas bando atkurti.

Lietuvoje kultūros paveldo objektuose vykdoma ne renovacija, o tvarkyba. Dauguma polichromijos tyrimų iš prinicpo nugula į projektinę dokumentaciją. Atskirai polichromininkai turėtų pateikti tyrimų ataskaitas KPD. Galbūt kaupia KPC archyve viską, bet reiktų išsiaiškinti.
Yra toks leidinys: „Atgimusios spalvos : architektės-restauratorės Neringos Šarkauskaitės-Šimkuvienės darbų katalogas“, ten pateikta nemažai inormacijos. Dar yra toks žurnalas "Kultūros paminklai", tai ten galima rasti informacijos tarp straipsnių gausybės. Na, o galiausiai VDA įvairūs leidiniai.

[bucaneer]

Šv. Stepono g. 12 atsidengė.

[spekas]

Vau, Stepono gatvė yra paminklas Vilniaus senamiesčio gatvių būklei apibudinti...

[spekas]

KPD: Šv. Kotrynos bažnyčios spalva parinkta pagal atliktus polichromijos tyrimus

https://madeinvilnius.lt/naujienos/miestas/kpd-sv-kotrynos-baznycios-spalva-parinkta-pagal-atliktus-polichromijos-tyrimus/

[Aleksas666]

Šv. Stepono g. 12 atsidengė.

Šitie karnizai mane žudo...

[dangoraižistas]

Šitie karnizai mane žudo...

O mane – Kėdainių senamiesčio aukštingumas. KODĖL čia ne 4-5 aukštų namas, bet DVIEJŲ??? Ar namas priešais to pasiekė dėl insoliacijos, ar kitos priežastys? Bet kokiu atveju, net prieš ŠIMTĄ metų statyti gretimi namai yra 3 aukštų.

[Obi-Wan Kenobi]

Todėl, kad čia ne Ryga, o Vilnius. Rygoje tokiu nuotoliu nuo senamiesčio stovi 6 aukštų Art Deco namai.
Dabar galit paleist Šiaudinę baidyklę.