Senamiestis - projektai ir statybų eiga

[spekas]

Žinot, o man patinka įlinkusio stogo sprendimas, turint mintyje, kad gretimas likęs pastatas užbaigs perimetrą ir šis įlinkimas bus įdomus monotonijos paįvairinimas. Savotiška aliuzija į daugialype ir tarpusavyje persipinusia architektūra pasižymintį senamiestį.



https://vilnius.lt/wp-content/upload...P_1-111psl.pdf

[deep'as]

Patinka. Gausis toks įdomesnis, netradicinis sprendimas.

[Obi-Wan Kenobi]

Manau problema yra spalva ir apdaila. Taip, jei pastatas masyvus, kaip kad pvz Žygimantų 9, galima bandyt šviesią spalvą. Čia reikia tamsios ir apdaila ne plokštės su sujungimais, kurie matosi vos ne nuo Žalio tilto.

[index]

Kažkokiom nesąmonėm užsiiminėja, išvis kuo šitas panoraminis taškas ypatingas?

Nes talibai, nepakenčiantys modernios architektūros apskritai, sugebėjo pramušti jo ypatingumą. Tik tuo.

[MarkWood]

Manau problema yra spalva ir apdaila. Taip, jei pastatas masyvus, kaip kad pvz Žygimantų 9, galima bandyt šviesią spalvą. Čia reikia tamsios ir apdaila ne plokštės su sujungimais, kurie matosi vos ne nuo Žalio tilto.

Tamsi spalva - šviesiame perimetre. Rimtai?

[Unodede]

O argumentai kvailoki. Iš serijos "o kas jei po šimto metų sužinosime, kad valdovų rūmų vietoje buvo titnago žmogaus gyvenvietė? Viską nugriausim ir pastatysim kailiais uždengtas palapines?"

Jo, nes būtent tą ir norėjau pasakyti. Tikrai ne tai, kad senovės atkūrinėjimas yra reliatyvus.

Jei būtum bent kartą skaitęs Vilniaus UNESCO nominacinę bylą, kurioje aiškiai akcentuotas LDK klestėjimo laikotarpis, reikalaujantis kuo didesnio išryškinimo, tokių klaikių pamąstymų tau nebūtų kilę. Kas liečia gotikinę Radvilų rezidenciją, tokia bus atkurta Žemutinėje pilyje, prie pat Gedimino kalno, tik neaišku kada. Išlikęs pirmas aukštas, reikės užstatyti dar kelis su frontonais.

Ačiū, kad pabrėžei mano menkumą. Taip, nesu skaitęs. Dėkoju, kad tu perskaitei, ir kaip suprantu, ne vieną kartą. Aš keliu klausimą kam Vilniui ir Lietuvai reikalingi tokie kolosalūs projektai, kurių mes net negalime sau leisti? Ir kokia jų prasmė? Atkurti fasadus iš putplasčio ir matuotis kieno didesni rūmai - ar Tikocino ar Potsdamo? O po to sėdėti skolose ir šildyti tuščias patalpas?

O dėl kitų išvedžiojimų, tai gal eik papasakok kokiems lenkams ar vokiečiams, baltarusiams, kad esi pats protingiausias, nes kažkaip tiek Berlyne karalių rūmai, tiek Potsdame, tiek Tikocine ir netgi Liubčioje kyla atstatomos pilys, rezidencijos, dvarai. Tai gal jie nesupranta, ką daro. Gi gali būti, kad Tikocine bus atrastas neandertaliečio urvas ir 2200 metais teks viską griauti, Liubčioje po gotika ras krivičių medinį sandėliuką, o Berlyne – stačiojo žmogaus Homo Erectus palapinę...

Tai jo, juk viskas šitoj visatoj yra labai aišku ir viską ne tik galima, bet ir reikia įsprausti į kuo aiškesnius rėmus. Ir gink Dieve užginčysi kokį nors autoritetą. Taip, viskas, ką daro Baltarusai, Lenkai ir Vokiečiai - tobula. Atleisk, kad drįsau pateikti kitokią nuomonę. Ir dar viešai. Apsaugok Viešpatie nuo kvestionavimo ir kitokio minties reiškimo, nes yra tik vienas Šventas Unesco paveldas. Viena Šventa LDK. Ir viskas, viskas šioje Marijos žemėje turi būti matuojama nuo ten! Negalime leisti jokiai naujai minties krypčiai atsirasti senamiestyje!

Nes juk visada miestai taip ir formavosi - pagal labai aiškias ir nubrėžtas taisykles. Žinai, gi viduramžiais tikrai nedegdavo pusė miesto ir po to tikrai nauji architektai neperstatydavo kardinaliai pastatų. Ne. Visada taip pat darė. Todėl ir turime Vilniaus Arkikatedrą šiandien klasicistinę, būtent identiškai tokią, kokią XIII amžiuje ją ten statydino Karalius Mindaugas.

[AšNeRobotas]

Unodede pinigaj ir tuščios patalpos nesvarbu. Svarbu yra didingi rūmai, o dar geriau didingi rūmai su didingu dangoraižiu ant stogo!

[Azejam]

Man labiausiai patinka balkonai

[Obi-Wan Kenobi]

Jau geriau atstatyti Radvilų rūmai iš “putoplasčio” nei Misionierių šiltnamiai, ar Bastėja Life, kuri atrodo, kaip renovuota buvusi sovietinė gamykla. Tie buvę rūmai pagal architektūros lygį nenusileidžia Romai ar Milanui. O ką dabartiniai mūsų “meistrai” gali sukurti? Jau geriau atstatinėti kas buvo. Gerai šiuolaikinei arcitektūrai senamiestyje mes neturime nei talento, nei pinigų, nei ambicijų.

[Unodede]

Jau geriau atstatyti Radvilų rūmai iš “putoplasčio” nei Misionierių šiltnamiai, ar Bastėja Life, kuri atrodo, kaip renovuota buvusi sovietinė gamykla.

Tai, kad kažkas suprojektavo nevykusius pastatus nereiškia, kad visi architektai yra prasti. Čia tas pats kas sakyti, kad dabartiniai odontologai - niekam tikę, kadangi vienas iš tūkstančio odontologų man dantį sutvarkė prastai.

Tie buvę rūmai pagal architektūros lygį nenusileidžia Romai ar Milanui. O ką dabartiniai mūsų “meistrai” gali sukurti?

Pakartodamas jau anksčiau išsakytą mintį noriu pridurti, kad visais laikais architektai, muzikantai ir apskritai visi menininkai, kurių darbais šiandien žavimės, laužė tuometinius standartus. Jeigu būtų buve kitaip, mes neturėtume jokios stilių įvairovės. Jeigu ne inovatyvūs to meto architektrai, Vilnius būtų pilkas miestas, su vienodais, niekuo neišsiskiriančiais pastatais. Tačiau būtent dėl to šiandien ir galime džiaugtis įvairiapusišku, įdomiu ir išskirtiniu miestu. Stiliai ir epochos nebuvo kažkas tiksliai ir aiškiai nustatyto, viskas keitėsi ir vystėsi natūraliai. Tik po daugelio metų žmonės tai susistemizavo ir sukūrė sąvokas bei viską apibrėžė. Tačiau mes negalime to padaryti su šiandienine kūryba, negalime jos taip aiškiai ir objektyviai verinti, nes apart "gražu negražu" yra žymiai daugiau faktorių. Po 50 ar daugiau metų, ateities menotyrininkai galės reziumuoti visus šiuos dalykus.

Jau geriau atstatinėti kas buvo. Gerai šiuolaikinei arcitektūrai senamiestyje mes neturime nei talento, nei pinigų, nei ambicijų.

Ir vėl nesutiksiu su tuo, kadangi jei atstatinėjame iš paskatų varžytis su kitom posovietinėm erdvėm ir nepilnavertiškumo komplekso, nemanau, kad tai yra pakankamai svarus argumentas. Ar jūs įsivaizduojate, kokie milijonieriai buvo tuometiniai Radvilos ir kokią milžinišką prabangą jie galėjo sau leisti? Neturiu suvokimo, kokio dydžio biudžeto reikėtų tam, kad atkurtume visas technologijas ir naudotume medžiagas, kurios buvo naudotos tuo metu. Ką jau kalbėti ir apie tai, kad tiesiog nebėra meistrų, kurie galėtų dirbti su senosiomis technologijomis. O jeigu jų ir yra, kainos ir terminai būtų nesuvokiami šiems laikams. Juk įrengti barokinį bažnyčios interjerą užtrukdavo dešimtmečius. Nes kitu atveju to negalėtume laikyti atstatinėjimu. Čia tas pats, kas atkasti kokiame nors piliakalnyje senovės lietuvio apdarą ir atkūrinėti jį iš sintetinių medžiagų. Tad jeigu norime viską atkurti tiksliai, čia būtų grandiozinis projektas, su sveiku protu prasilenkiančiais biudžetais.

[bucaneer]

"Lietuvos draudimo" pastato J. Basanavičiaus g. 10 statybos juda:

[Saliamonas]

Tai, kad kažkas suprojektavo nevykusius pastatus nereiškia, kad visi architektai yra prasti. Čia tas pats kas sakyti, kad dabartiniai odontologai - niekam tikę, kadangi vienas iš tūkstančio odontologų man dantį sutvarkė prastai.


Ir vėl nesutiksiu su tuo, kadangi jei atstatinėjame iš paskatų varžytis su kitom posovietinėm erdvėm ir nepilnavertiškumo komplekso, nemanau, kad tai yra pakankamai svarus argumentas. Ar jūs įsivaizduojate, kokie milijonieriai buvo tuometiniai Radvilos ir kokią milžinišką prabangą jie galėjo sau leisti? Neturiu suvokimo, kokio dydžio biudžeto reikėtų tam, kad atkurtume visas technologijas ir naudotume medžiagas, kurios buvo naudotos tuo metu. Ką jau kalbėti ir apie tai, kad tiesiog nebėra meistrų, kurie galėtų dirbti su senosiomis technologijomis. O jeigu jų ir yra, kainos ir terminai būtų nesuvokiami šiems laikams. Juk įrengti barokinį bažnyčios interjerą užtrukdavo dešimtmečius. Nes kitu atveju to negalėtume laikyti atstatinėjimu. Čia tas pats, kas atkasti kokiame nors piliakalnyje senovės lietuvio apdarą ir atkūrinėti jį iš sintetinių medžiagų. Tad jeigu norime viską atkurti tiksliai, čia būtų grandiozinis projektas, su sveiku protu prasilenkiančiais biudžetais.

Būtent čia ir yra siauras požiūris - "atstatinėjam su visom XVI a. technologijom ir medžiagom, nes kitaip nebus atstatinėjimas" - tai yra nesąmonė. Supraskit, miestas, architektūra, ypač tokiose istoriškai jautriose vietose kaip senamiestis nėra vien architektų, archeologų ir istorikų smėlio dėžė - senamiestis neša milžiniškos svarbos žinutę kiekvienam miestiečiui, kiekvienam miesto svečiui apie miesto, sostinės, visos šalies identitetą. Atstatyti didikų rūmai, pilys, dvarai, barokinės bažnyčios, net jei ir atstatoma tik išorinė išvaizda, o ne "autentiškai" visos medžiagos ir technologijos - neša stiprią politinę/kultūrinę žinutę, formuoja miestiečių identitetą, pasaulėvaizdį apie tai, kas me esame, formuoja istorinę, politinę atmintį, kuria tam tikrą aurą, nebyliai sakančią - "čia yra Europa, barokinis miestas, mes priklausom Europai". Net ir Vilniaus aukštutinės pilies atstatymas, jei tai būtų padaryta be kičo, teisingai, net ir panaudojus šiuolaikines technologijas ir medžiagas nebūtų nieko blogo, o atvirkščiai - labai stipri žinutė miestiečiam ir miesto svečiams, kad Lietuva - nepriklausoma, savarankiška valstybė, atkūrusi savo valstybingumą (pilis = valstybingumo ir galios simbolis visais laikais, neveltui kai maskoliai okupuodavo visų pirma sugriaudavo pilį). 99% žiūrinčiųjų, jei atstayta ji būtų be kičo ir taisyklingai, nesuprastų autentiška tai ar ne, šiuolaikinės tai ar XVI a. technologijos ir medžiagos, bet visi matytų ir pajustų stiprią politinę ir kultūrinę žinią. Pasikartosiu, miestai tai nėra detalėse besiknaisiojančių archeologų ir istorikų "autentiškumo" paieškos smėlio dėžė, tai valstybės sostinė, simbolis, priklausantis visiems piliečiams ir turintis byloti tam tikrą politinę/kultūrinę tiesą.

Geriausias pavyzdys - dviejų per II PK sugriautų miestų palyginimas - Gdanskas ir Kenigsbergas(Kaliningradas). Pirmasis - atstatytas, nors ir pagal šiuolaikinęs technologijas ir medžiagas, - vienas gražiausių ir labiausiai lankomų miestų Europoje, kiekvienam ten užsukusiam bylojantis, kad Šiaurės Lenkija/buvusi Prūsija - senas, gilias šaknis is tradicijas turintis Europos regionas. Kaliningrade, priešingai, sekant tamstos siūlymu laukiniai barbarai priėmė "inovatyvius" ir "epochą atiinkančius sprendimus", t.y. nušlavė visą istoriją ir atstatė pagal XX a. 5-8 dešimtmečių modernizmo sovietines madas. Rezultatas - sunaikintas miestas, niekam neįdomi skylė. Kaliningrade sovietai tai darė sąmoningai, nes suprato, kad architektūra turi politinę, kultūrinę žinutę, jie sąmoningai sunaikino viską, kas asociavosi su Vokietija/Europa, tam kad buvęs Keningsbergas paties miestiečiam ir svečiams sąmonėje niekuo nesiskirtų nuo Kalugos ar Surguto. Kodėl mes panašiai turėtume elgtis Vilniuje?

[Obi-Wan Kenobi]

Kodėl atkūrimas turi būti a priori brangesnis, nei toje vietoje statomas naujas pastatas? Vis tiek reikia atlikti archeologinius tyrimus, ar nauja statyba, ar atkūrimas. Antra, jei bus atrasti kokie rūsiai, netgi ant jų statant naują pastatą, sprendimai, kaip išsaugoti seną dalį, bus brangūs. Trečia, beveik 99 %, kad nauja dalis bus klaikios architektūros pavyzdys.

[Unodede]

Geriausias pavyzdys - dviejų per II PK sugriautų miestų palyginimas - Gdanskas ir Kenigsbergas(Kaliningradas). Pirmasis - atstatytas, nors ir pagal šiuolaikinęs technologijas ir medžiagas, - vienas gražiausių ir labiausiai lankomų miestų Europoje, kiekvienam ten užsukusiam bylojantis, kad Šiaurės Lenkija/buvusi Prūsija - senas, gilias šaknis is tradicijas turintis Europos regionas. Kaliningrade, priešingai, sekant tamstos siūlymu laukiniai barbarai priėmė "inovatyvius" ir "epochą atiinkančius sprendimus", t.y. nušlavė visą istoriją ir atstatė pagal XX a. 5-8 dešimtmečių modernizmo sovietines madas. Rezultatas - sunaikintas miestas, niekam neįdomi skylė. Kaliningrade sovietai tai darė sąmoningai, nes suprato, kad architektūra turi politinę, kultūrinę žinutę, jie sąmoningai sunaikino viską, kas asociavosi su Vokietija/Europa, tam kad buvęs Keningsbergas paties miestiečiam ir svečiams sąmonėje niekuo nesiskirtų nuo Kalugos ar Surguto. Kodėl mes panašiai turėtume elgtis Vilniuje?

Su didžiaja dalimi jūsų teiginių sutinku - svarūs argumentai dėl žinutės miestiečiams ir svečiams. Tačiau nelyginčiau IIPK situacijos su šiandienine. Vilnius irgi buvo nukentėjęs ir sovietiniai "protai" sugebėjo Vokiečių gatvės pastatus (kuriuos buvo galima renovuoti), nugriovė ir pastatė stalinistinius daugiabus. Bet situacija ten ir Vilniuje vis tik buvo skirtinga. Didesnė dalis miesto architektūrinių paminklų išliko ir išliko autentiški. Daug ką šiai dienai jau esame sutvarkę, senamiestyje vis mažiau nerenovuotų bažnyčių bei kitų architektūros paminklų.Mes jau nebegalime elgtis panašiai kaip Kaliningrade, nes jau tada Vilnius buvo kitoje situacijoje. Be to, lyginti banditų valdomą valstybę ir taip, kaip jie tvarko reikalus su laisva, demokratine šalimi - irgi stipru. Tuo mūsų laisvė ir yra brangi, kad čia kiekvienas kūrėjas gali reikšti savo mintis ir jas realizuoti bei nebūti dėl to sudegintas ant laužo. Kitaip tariant, dėti lygybės ženklo čia nelabai galim.

Sutinku su mintimi, kad miestas neša žinutę. Tačiau manau, kad žinutė gali būti tiek siunčiama, tiek interpretuojama labai įvairiai. Baltarusijoje juk irgi masiškai renovuojamos ir atstatinėjamos pilys ir dvarai. Man, asmeniškai, apart to, kad yra niekingai švaistomi valstybės pinigai ir bandoma sukurti dirbtinę "didybę", daugiau jokios žinutės tokia politika nesiunčia. Vilnius nėra sugriuvęs ir jame yra pakankamai daug architektūros paminklų. Šiuolaikinė architektūra gali lygiai taip pat nešti žinutę ir traukti turistus bei formuoti miesto/miestiečių identitetą. Tad su šiuo argumentu nesutikčiau, kad tik atstatydami galime tai pasiekti.

[Obi-Wan Kenobi]

"Šiuolaikinė architektūra gali lygiai taip pat nešti žinutę ir traukti turistus bei formuoti miesto/miestiečių identitetą"

Gali, bet "neneša" ir kol kas nėra požymių kad padėtis pasitaisys. Aš kalbu apie senamiestį, už jo ribų yra gerų pavyzdžių, bet taip pat ne tokio lygio, kad "trauktų turistus". O Valdovų rūmai traukia, Radvilų rūmai trauktų.
O dabar susiraskit temą apie Koncertų salę ant Tauro kalno ir pažiūrėkit nugalėtojų projektą. Ir tada sau sąžiningai pasakykit, ar šis išskirtinis visuomeninis objektas taps "žinutės nešėju ir miesto identiteto formuotoju"?

[Saliamonas]

Su didžiaja dalimi jūsų teiginių sutinku - svarūs argumentai dėl žinutės miestiečiams ir svečiams. Tačiau nelyginčiau IIPK situacijos su šiandienine. Vilnius irgi buvo nukentėjęs ir sovietiniai "protai" sugebėjo Vokiečių gatvės pastatus (kuriuos buvo galima renovuoti), nugriovė ir pastatė stalinistinius daugiabus. Bet situacija ten ir Vilniuje vis tik buvo skirtinga. Didesnė dalis miesto architektūrinių paminklų išliko ir išliko autentiški. Daug ką šiai dienai jau esame sutvarkę, senamiestyje vis mažiau nerenovuotų bažnyčių bei kitų architektūros paminklų.Mes jau nebegalime elgtis panašiai kaip Kaliningrade, nes jau tada Vilnius buvo kitoje situacijoje. Be to, lyginti banditų valdomą valstybę ir taip, kaip jie tvarko reikalus su laisva, demokratine šalimi - irgi stipru. Tuo mūsų laisvė ir yra brangi, kad čia kiekvienas kūrėjas gali reikšti savo mintis ir jas realizuoti bei nebūti dėl to sudegintas ant laužo. Kitaip tariant, dėti lygybės ženklo čia nelabai galim.

Sutinku su mintimi, kad miestas neša žinutę. Tačiau manau, kad žinutė gali būti tiek siunčiama, tiek interpretuojama labai įvairiai. Baltarusijoje juk irgi masiškai renovuojamos ir atstatinėjamos pilys ir dvarai. Man, asmeniškai, apart to, kad yra niekingai švaistomi valstybės pinigai ir bandoma sukurti dirbtinę "didybę", daugiau jokios žinutės tokia politika nesiunčia. Vilnius nėra sugriuvęs ir jame yra pakankamai daug architektūros paminklų. Šiuolaikinė architektūra gali lygiai taip pat nešti žinutę ir traukti turistus bei formuoti miesto/miestiečių identitetą. Tad su šiuo argumentu nesutikčiau, kad tik atstatydami galime tai pasiekti.

Vilniuje pilna begriūvančių, apleistų, apgailėtinos būklės milžinišką kultūrinę ir istorinę svarbą turinčių objektų - dvarų, bažnyčių. Kokią žinutę gali nešti tai, kad per 30 Nepriklausomybės metų šie objektai ne tik kad nerenovuojami, bet jų būklė dažnai netgi blogėja, o čia pat statomi stikliniai šiltnamiai? Kad Vilniaus valdžia ir piliečiai savo kultūros lygiu, mentalitetu ir santykiu su savo miestu ne daug kuo skiriasi nuo "naujakurių", kurie į Kenigsbergą pradėjo keltispo 1945. Tik keletas pavyzdžių:

"Satanhauzas" (buvęs dominikonų vienuolynas) pačioje senamiesčio širdyje:




Misionierių bažnyčia, begriūnanti, kurios taip ir nesugebėta restauruoti per 30 metų:



Apgailėtinos būklės Sluškų rūmai:




Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia - Savičiaus g. Vienintelis Lietuvoje vienabokštis vėlyvojo baroko kulto pastatas ir paskutinis Vilniaus baroko paminklas. Vėlgi taip ir nerestauruota po to, kai sovietai pavertė sandėlių, sunaikino interjerą ir padarė 2 gelžbetonines perdangas. Po 30 m. vis dar stovi su antenomis ir augančiais medeliais ant stogo, ko jums ne Kaliningradas:




Sąrašą dar galima tęsti ir tęsti: Radvilų rūmai, Sapiegų rūmai, Vizitiečių bažnyčią, Šv. Jurgio bažnyčia, Šv. Stepono bažnyčia ir t.t., taip kad nereikia savęs apgaudinėta, kad Vilniuje situacija "kitokia" nei Kaliningrade. Vertinant tai, kaip su tokiais paminklais Vilniuje buvo elgiamasi per pastaruosius dešimtmečius, situacija visiškai palyginama.

[index]

Bet taigi ir ruošiasi tuos Radvilų rūmus atstatinėti. Ir šita diskusija iš esmės kilo dėl to, kad Dangoraižistui nepatiko, kad atstatys ne visiškai kaip buvo, o paliks vietoje vieno sugriauto korpuso autentišką XX amžiaus pradžios secesijos namą.

[Obi-Wan Kenobi]

Iš visų aukščiau paminėtų visi, išskyrus Sluškų rūmus, priklauso LKB ir čia tiek savivaldybė, tiek centrinė valdžia nelabai ką gali. Misionierai lyg ir turi projektą kaip paversti šalia esančius Sanguškų rūmus ar tai viešbučiu (na dabar tai kaip tik laikas...), ar dar kažkaip įveiklinti.
Sluškų rūmai priklauso Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA). Aš nežinau, kas yra jų rektorius, bet man būtų gėda, kad studentai mokosi (na groja kiek iš ten girdisi) TOKIOSE PATALPOSE. Tiesa, LMTA jau ne pirmus metus smaukosi su projektu kiap išsikelti iš visų užimamų pastatų į naujus rūmus Kalnų parke prie Olandų g. , kur dabar yra kažkokie kariuomenės sandėliai.
Su aukštųjų mokyklų NT yra apskritai bėda, reiktų iš jų visa tai atimti ir perduoti valdyti Turto bankui. Bet universitetai turi autonomija, kuri jiems leidžia daryti visokias nesąmones praktiškai be kontrolės ir atskaitomybės. Kiek metų VGTU tupėjo absoliučiai klaikiose patalpose Ševčenkos/Naugarduko, Basanavičiaus, Plytinės gatvėse. Chebra, ten baisiau nei Kaliningradas. Tiesa, dabar jie stato naujus "rūmus" Elektronikos, Transporto Inžinerijos ir Mechanikos fakultetams Plytinės gatvėje.

[Creatium]

Universitetai pinigų nespausdina. Tai sakydamas, kad universitetas "smaukosi" nestatydamas naujų miestelių tą turėk omenyje.

[Obi-Wan Kenobi]

Universitetai pinigų nespausdina. Tai sakydamas, kad universitetas "smaukosi" nestatydamas naujų miestelių tą turėk omenyje.

Mes labai nukrypsim nuo temos, bet. Taip, nespausdina (eurus, beje spausdina tik ECB). Bet tai, kaip universitetai juos panaudoja yra next level smaukymasis. Kaip pavyzdys, VGTU centriniai rūmai, didybės manija ir pinigų švaistymas, puota kitų fakultetų NT maro metu. Jau nekalbant apie pačią pastato architektūrą.