Senamiestis - projektai ir statybų eiga

[Milwaukee]

Bernardinu baznycia tikriausiai turima galvoj

[Kavasiakas]

Kas blogai su istorinių spalvų atkūrimu? Ar visos turi būt pilkos/gelsvos?

[googleLT]

Kas blogai su istorinių spalvų atkūrimu? Ar visos turi būt pilkos/gelsvos?

Manau kai kam šiuo metu ryškios istorinės spalvos tiesiog asocijuojasi su beskonybe ar "kiču". Nesunkiai pastebima kas dabar yra gana populiaru, dažniausiai tai baltos arba juodos, dar kartais pilkos spalvos.

[B.S.]

Nesuprantu kas padaryta su ta viršutine dalim.

Zmogau, jei per 200 metu okupacijos niekas nebuvo atnaujinama, isbluko, ir visur aplink pristatyta komunizmo "visi lygus" pilkos architekturos, tai nereiskia jog skriaudu taisymas yra "istorinių objektų išniekinimas". Tai kas vyko pastaruosius 200 metu yra "išniekinimas", o ne atvirksciai. Laikas grizti prie saknu, o ne ginti primesto "palikimo".

[Evier]

Persiprašau, tiek ir gaudaus aš tose bažnyčiose. Ne spalvose esmė, o tai kaip tai padaryta. Atrodo max dirbtinai kiek galima ir gadina visą vaizdą. O šiaip ir spalva aišku, abejoju ar originaliai buvo tokia ryški.

[R.D.]

paprastai restoratoriai nuiminėja paviršių, atliekama cheminė analizė, nustatomos spalvos. Tokie kultūros paveldo objektai yra po padidinamuoju stiklu. Net neabejoju, kad spalva buvo jei ne identiškai tokia, tai panaši, nes niekas šiaip savavališkai atsisėdęs prie alaus bokalo nesvarsto kaip dažyti bažnyčias
O jeigu turite įrodymų, kad atrodė kitaip, pateikite.

[Evier]

Na tik tiek, kad restauravimu aš to nepavadinčiau, greičiau uždažymu. Šiaip ta pastato dalis akivaizdžiai iškrenta iš konteksto. Yra sena nuotrauka, nors ir nespalvota, bet atrodo kažkaip normaliau, atspalviai (tamsumas) sutampa su likusia komplekso dalimi. Šiaip tai nereik čia dabar tos okupacijos prikišinėt, neva jie kalti nerestauravo, jau geriau palikt originaliai, nors ir neblizgančiai, bet autentiškai. Kaip ir bažnyčią praeitame puslapyje, nuo kurios ir prasidėjo diskusija. O dabar iš esmės nematau skirtumo tarp restauravimo istorinio objekto ir eilinio sovietinio daugiabučio. Neišmanau aš šitų dalykų, tik sakau, kad man, kaip šiame mieste gyvenančiam, kliūna už akies tai, kaip dabar atrodo.

[RokasLT]

Na tik tiek, kad restauravimu aš to nepavadinčiau, greičiau uždažymu. Šiaip ta pastato dalis akivaizdžiai iškrenta iš konteksto. Yra sena nuotrauka, nors ir nespalvota, bet atrodo kažkaip normaliau, atspalviai (tamsumas) sutampa su likusia komplekso dalimi. Šiaip tai nereik čia dabar tos okupacijos prikišinėt, neva jie kalti nerestauravo, jau geriau palikt originaliai, nors ir neblizgančiai, bet autentiškai. Kaip ir bažnyčią praeitame puslapyje, nuo kurios ir prasidėjo diskusija. O dabar iš esmės nematau skirtumo tarp restauravimo istorinio objekto ir eilinio sovietinio daugiabučio. Neišmanau aš šitų dalykų, tik sakau, kad man, kaip šiame mieste gyvenančiam, kliūna už akies tai, kaip dabar atrodo.

Tai kad tas frontonas barokinis, o Vilniaus baroke ir dominuoja tokios spalvos. O senos nuotraukos nuo laiko išblunka arba pajuosta, žiūrint koks fotografavimo metodas buvo taikytas ir kokios cheminės medžiagos naudotos jas ryškinant.

[R.D.]

Apie bažnyčių spalvas senas tekstas iš "Bernardinai":
http://www.bernardinai.lt/straipsnis...alvomis/112635

[Eikantas X]

Na tik tiek, kad restauravimu aš to nepavadinčiau, greičiau uždažymu. Šiaip ta pastato dalis akivaizdžiai iškrenta iš konteksto. Yra sena nuotrauka, nors ir nespalvota, bet atrodo kažkaip normaliau, atspalviai (tamsumas) sutampa su likusia komplekso dalimi.

neaišku, kaip originaliai atrodė ir pati Onos bažnyčia, gal buvo ryškiai nudažyta.

Amjeno ir Šartro katedros apšviestos, kaip jos buvo nudažytos viduramžiais:

[kasparas.v]

Tai kaip ir Atenu Partenonas, originalai buvo nudazytas ryskiom melinom ir raudonom spalvom, o tarp triglifu buvo realistiskos skulpturos net su odinem detalem ant arkliu. Butent per rusu okupavima Vilniaus baznyciu spalvos buvo nugesintos ir perdazytos pasteliniais tonais. Originaliai pastatai buvo netgi LABAI spalvoti ir ryskus.

[Evier]

Sunku patikėti, kad taip galėjo atrodyti Šartro katedra, bet tikrai nežinau, tai ir nesigynčysiu. Šiaip suvedus į google taip apšviestos bažnyčios nuotraukų nerodo, tai dar klausimas ar nebuvo laikina instaliacija, kaip Vilniaus katedros varpinė per Naujuosius metus.
Vienaip ar kitaip man Bernadinų bažnyčios restauracija atrodo labai nenatūraliai, nebent jei tarp viršutinės pastato dalies bei likusio komplekso ir originaliai buvo toks didelis vizualinis skirtumas, tada neturėčiau ką pridurti.
Kitas klausimas kokiomis medžiagomis pastatyta bažnyčia ir ar įmanoma atrestauruoti paliekant originalią medžiagą, visko neužtinkuojant, tam kad atrodytų kuo natūraliau, bet jei tikslas tik atkurti spalvą - tada jo, taip lengviausia.

[Eikantas X]

https://www.persee.fr/doc/bulmo_0007...num_169_1_7892

Nuotraukos iš Šartro katedros vidaus restauracijos.

https://www.theguardian.com/artandde...on-paul-calvel

Meanwhile, Calvel’s research has proved that the exterior of Chartres Cathedral was also painted in the 13th century, in the same colours as the interior. In medieval times, “everything was painted”, mainly for protection from the elements, he said.

“But if we tried to do that on the outside I would be hanged.”

Tuo tarpu, Calvelio tyrimai įrodė, kad XIII amžiuje Šartro katedros išorė taip pat buvo nudažyta. Tokiomis pat spalvomis, kaip vidus. Viduramžiais, „viskas buvo nudažyta“, daugiausia dėl apsaugos, sakė architektas.
„Bet jei dabar pabandytume atkurti išorę, būčiau pakartas“

Nuotrauka paimta iš kasmetinės šviesų šventės:

https://www.chartresenlumieres.com/e...l-illumination

The large mineral book has just been opened. It starts here, with paradise lost... Now it's a matter of finding it again and bringing back its colours! The 21st century 'Image Lighters' offer you a vision of the multi-coloured splendor that 13th century travelers and people of Chartres could admire every day...

Didžioji mineralų knyga buvo ką tik atversta. Prasideda čia, su prarastu rojum...Dabar metas vėl tai atrasti ir sugrąžinti atgal jo spalvas. XXI amžiaus „vaizdų apšvietėjai“ siūlo daugiaspalvę viziją stebuklo, kuriuo XIII amžiaus keliautojai ir Šatrto gyventojai galėjo žavėtis kiekvieną dieną...

Dar įdedu Velso katedros Somersete buvusių spalvų vizualizaciją:



https://medium.com/@umfug1/men-in-bl...e-2cf15ee23df3
https://www.wellscathedral.org.uk/hi...ent-cathedral/

[_rB_]

Misionierių sodai.

[MindesAcc]

Turiu klausima apie paveldo restoravima pvz senamiesti, zveryne, ar snipiskese. Manau kad sitas klausimas labiausiai atitinka senamiescio tema, tai postinu cia.

Pries pora dienu buvau Nidoi ir Juodkrantei - labai ilgai ten neesu buves tai po beveik 20 metu, buvo progra vel apsilankyti. Sie miesteliai labai graziai susitvarke aplinka ir namelius, manau kad cia paveldo ir architekturos paminklu saugojimo reglamentai tokia itaka padare.

Tai mano klausimas yra toks - kodel Vilniaus Zverynas, Snipiskes, ir tuo tarpu Senamiestis tokie apleisti rajonai? Bet labiausiai yra idomu kodel Zverynas su tiek potentially graziu namu taip apgailetinai priziurimas? Argi nera architekturos reglamentu kurie priziuri tokius vertingus Vilniaus rajonus ir diktuoja kas ir kaip turi buti tvarkoma? Grazus mediniai nameliai "tvarkomi" su 4 ar 5 skirtingais fasadais, ir skirtingom spalvom, skirtingi langai - vieni plastikiniai, kiti mediniai. Senamiesti fasadu spalvos ir langu derinimas irgi yra gana graudus.

Jeigu tokie rajonai yra paveldo statuso, kodel niekas ju nepriziuri kaip paveldo? Idomu matyti kaip visi "paveldo sargai" sujuda del nauju projektu kurie ju manymu "gadina" senamiesti, ar panasiai, bet kad tokia iniciatyva butu skatinti tvarkyti tai kas jau pastatyta, tai visi tyli kaip pelytes. As jau net nenoriu kalbeti apie senamiescio balkonus kurie vis dar byra ir yra apgaupti zaliais tinklais...

[Obi-Wan Kenobi]

Turiu klausima apie paveldo restoravima pvz senamiesti, zveryne, ar snipiskese. Manau kad sitas klausimas labiausiai atitinka senamiescio tema, tai postinu cia.

Pries pora dienu buvau Nidoi ir Juodkrantei - labai ilgai ten neesu buves tai po beveik 20 metu, buvo progra vel apsilankyti. Sie miesteliai labai graziai susitvarke aplinka ir namelius, manau kad cia paveldo ir architekturos paminklu saugojimo reglamentai tokia itaka padare.

Tai mano klausimas yra toks - kodel Vilniaus Zverynas, Snipiskes, ir tuo tarpu Senamiestis tokie apleisti rajonai? Bet labiausiai yra idomu kodel Zverynas su tiek potentially graziu namu taip apgailetinai priziurimas? Argi nera architekturos reglamentu kurie priziuri tokius vertingus Vilniaus rajonus ir diktuoja kas ir kaip turi buti tvarkoma? Grazus mediniai nameliai "tvarkomi" su 4 ar 5 skirtingais fasadais, ir skirtingom spalvom, skirtingi langai - vieni plastikiniai, kiti mediniai. Senamiesti fasadu spalvos ir langu derinimas irgi yra gana graudus.

Jeigu tokie rajonai yra paveldo statuso, kodel niekas ju nepriziuri kaip paveldo? Idomu matyti kaip visi "paveldo sargai" sujuda del nauju projektu kurie ju manymu "gadina" senamiesti, ar panasiai, bet kad tokia iniciatyva butu skatinti tvarkyti tai kas jau pastatyta, tai visi tyli kaip pelytes. As jau net nenoriu kalbeti apie senamiescio balkonus kurie vis dar byra ir yra apgaupti zaliais tinklais...

Nesu reglamentų specialistas, bet viena iš priežasčių, tiksliau sakant, priežasčių grupė yra tokia. Nida ir Juodkrantė yra kurortai, visi tie namukai ir vilos nuomojami, tai yra verslas, kurį paprastai valdo vienas šeimininkas/savininkas. Antra, vokiečiai ten pradėjo važiuoti pirmieji, jie,nors ir netiesiogiai, suformavo skonį ir reikalavimus, kaip turėtų atrodyti mažas "vokiškas" kurortas. Trečia, griežti reikalavimai autentiškoms detalėms, namų spalvoms ir pan. iš savivaldybės pusės. Ketvirta, juk tai buvo Vokietiją iki WWII su savo kur kas aukštesne civilizacija, architektūros kokybe.
Ir kas man atrodo svarbiausia. Nidoje, Juodkrantėje susiformavo gyventojų mentalitetas, kad tai mūsų vieta, mes turim ją puoselėti ir tvarkytis (nors kaip ne keista, visi ten gyventojai atsikėlė po WWII).

Tokie Vilniaus rajonai kaip Žvėrynas, Šnipiškės yra praradę savo identitetą ir paskirtį. Sakykim. Žverynas. Koks tai rajonas? Kažkada buvo vilos, kas dabar? Rezidencinių vilų vieta? Kitoje pusėje jau kažkokie ofisai, o prie Saltoniškių gatvės buvo pramoninė zona, kur dabar loftus įrengė (buv. "Puntukas"). Dėl Šnipiškių tai atskira istorija, čia reiktų labai daug plėstis.
Vilnius yra "lizinginis miestas". Gyventojai neturi santykio su vieta, kur gyvena.

[MindesAcc]

^^ Obi-Wan, geras paaiskinimas, aciu. Gaila matyti kaip tokia nekokybiska savivalda kelsti Vilniuje ir kituose miestuose.

[Creatium]

Savivalda irgi nėra visagalė. Tvarkybos reglamentai vienodi. Žvėryne irgi yra projektų, kai pastatus tvarko ar planuoja tvarkyti atkuriant elementus, spalvas ir pan. Bet tam reikia tiesiog savininkų noro susitvarkyti. Galima tą paskatinti finansinėmis priemonėmis (Vilnius berods remia Senamiesčio fasadų tvarkybą) arba padidintais NT mokesčiais. Bet ir čia yra ribos. Žinot kaip pas mus masiškai vertinamas turtas. Kokia troba Šnipiškėse turi kokių 5000 vertę, tai ką ten tas 2% NT mokestis išgąsdins? Sklypo rinkos vertės juk realiai niekas neskaičiuoja.

[SoulMulticast]

Tai mano klausimas yra toks - kodel Vilniaus Zverynas, Snipiskes, ir tuo tarpu Senamiestis tokie apleisti rajonai? Bet labiausiai yra idomu kodel Zverynas su tiek potentially graziu namu taip apgailetinai priziurimas? Argi nera architekturos reglamentu kurie priziuri tokius vertingus Vilniaus rajonus ir diktuoja kas ir kaip turi buti tvarkoma? Grazus mediniai nameliai "tvarkomi" su 4 ar 5 skirtingais fasadais, ir skirtingom spalvom, skirtingi langai - vieni plastikiniai, kiti mediniai. Senamiesti fasadu spalvos ir langu derinimas irgi yra gana graudus.

Jeigu tokie rajonai yra paveldo statuso, kodel niekas ju nepriziuri kaip paveldo? Idomu matyti kaip visi "paveldo sargai" sujuda del nauju projektu kurie ju manymu "gadina" senamiesti, ar panasiai, bet kad tokia iniciatyva butu skatinti tvarkyti tai kas jau pastatyta, tai visi tyli kaip pelytes. As jau net nenoriu kalbeti apie senamiescio balkonus kurie vis dar byra ir yra apgaupti zaliais tinklais...

skirtingai nei kiti manau cia kaip tik reglamentu ir istatymu itaka. Ziurim realiais pavyzdziais:

Zveryne, kaip ir visam Vilniuje, kai nebera imones kuri state nama, su juo gali daryti ka nori: deti bet kokius langus, dazyti bet kokia spalva, beveik bet koki stoga ir pan.
Pabandyk padaryti tai Nidos namelyje - nudazyti trecdali kitokia spalva ar ideti kitokios spalvos lango remus ar duris.
Stai ir atsakymas.

Lygiai tokiu pat principu veikia Suomija, kur visi daugiabuciu langai vienodi ir niekas savavaliskai nestiklina balkonu. Na o Vilniuje saugo tik fasadine senamiescio dali, nes priverte Unesco reikalavimai. Zingsnis i sona ir toliau niekas niekam neberupi:



Cia yra reglamentu, baudu, istatymu, reguliavimo klausimas. Taip pat galima palyginti Nida su Rusiskomis teritorijomis salia, jei jau kazkas rase apie vokieciu itaka ir palikuonis. Pvz paimt kaima Рыбачий - pamatysime kazka tarp Pavilnio ir Verkiu. Nes "saugojimo" reglamentai yra panasus kaip Vilniuje.

[Eikantas X]

Lygiai tokiu pat principu veikia Suomija, kur visi daugiabuciu langai vienodi ir niekas savavaliskai nestiklina balkonu.

Tomas gal netingi pakartoti šio teiginio mythbustinimą?