Rekonstruojamas Neringos viešbutis. Gal kas žino ar bus kas daroma su fasadu?
[/QUOTE]
Fasadas bus restauruotas. Ne itin ryškiai pasikeist
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Ačiū už pataisymą. Kuomet eini nuo Vilniaus gatvės Labdarių gatve Katedros link pasimiršta, kad pasikeičia gatvės pavadinimas. Tai tuo įkeliu kaip tas namelis atrodė prieš rekonstrukciją - jis turėjo įdomiai įlaužtą stogą lietaus vandens nubėgimui.
Straipsnis apie skandalingą pastato Rotušės aikštėje aukštinimą
Lrytas 2018.02.27
Jei turi „stogą“, bus ir stogas. Šitaip karčiai juokauja Didžiojoje gatvėje dirbantys verslininkai, regintys, kaip į viršų kyla Pacų rūmų stogas, o paveldosaugininkų pateikiami įrodymai kelia šypseną.
Pacų rūmų Didžiojoje gatvėje stogas aukštinamas 4–5 metrais. Jis iškils gerokai aukščiau visų pastatų. Ir tai vyksta UNESCO saugomame Vilniaus senamiestyje, kur be atskiro leidimo draudžiama pajudinti net grindinio akmenį. Didžiojoje gatvėje dirbantys verslininkai kraipo galvą girdėdami teiginius, esą toks stogas buvo kadaise. To įrodymas – mūre likusios skylės gegnėms.Specialistai apskaičiavo, kad tokio diametro ir tam tikru kampu pritvirtintos gegnės galėjo laikyti kur kas aukštesnį stogą nei anksčiau, nors daugiau nei prieš 100 metų darytose nuotraukose tokio aukšto stogo nebuvo nė kvapo.
Prieš mėnesį šią situaciją aprašius „Sostinei“ istorinių nuotraukų, kaip kadaise iš tikrųjų atrodė Didžioji gatvė, atsiuntė ir kiti Senamiestyje dirbantys verslininkai.
„Siunčiame papildomas senesnes nuotraukas, kuriose matyti, kad pastatas irgi nebuvo tokio aukščio, koks yra po renovacijos šiuo metu, – „Sostinei“ rašė Didžiosios gatvės verslininkas. – Taip pat matyti, kad toks aukščio kontrastas tarp triaukščių pastatų, koks yra dabar, taip pat neegzistavo. Nemanau, kad jie galėjo nustatyti, koks kadaise buvo tikslus pastato aukštis. Manau, kad rėmėsi tik spėlionėmis statytojų naudai. Vadovaujantis jų logika, visi kaimyniniai triaukščiai pastatai gali ir turi būti paaukštinti apie 4–5 metrus, nes tokio kontrasto, koks yra dabar, nelabai galėjo būti. Ir dar klausimas – kuriame iš pastatų buvo atrastos tos skylės, pagal kurias buvo nustatytas gegnių skersmuo? Ten juk du atskiri pastatai su skirtingais fasadais.Jeigu tas skyles surado viename pastatų ir tuo pagrindu paaukštino šalia esantį jiems priklausantį pastatą, gal tuo pačiu pagrindu tikrai galima aukštinti ir visus kitus statinius iki Stiklių gatvės?“
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė Anželika Zdanevičienė aiškino, kad atkuriant stogą buvo remtasi istorinių ir ikonografinių tyrimų medžiaga. Specialistai rėmėsi ir 1980 metų tyrimais, kuriuose naudotasi labai vertinga 1837–1841 metų remonto, vykdyto pritaikant rūmus karinio štabo poreikiams, medžiaga. Teigiama, kad išliko ir 1837 metų gatvės fasado ikonografinė medžiaga.
Asmeniškai žinau, kad Pacų rūmuose padaryta nuodėmių iš paveldosaugos pusės, bet dėl stogo... nuo kada vietiniai verslininkai užsiima architektūros tyrimais.
Asmeniškai žinau, kad Pacų rūmuose padaryta nuodėmių iš paveldosaugos pusės, bet dėl stogo... nuo kada vietiniai verslininkai užsiima architektūros tyrimais.
pvz kokių nuodėmių?
šiaip paveldo regamentuose yra parašyta, kad esant reikalui galima dalį paveldo vertybių sunaikinti pritaikant šiuolaikiniam naudojimui, tai yra, jei turim 5 skliautus, esant reikalui galim 1 naikinti, jei nėra išeities.
šiaip paveldo regamentuose yra parašyta, kad esant reikalui galima dalį paveldo vertybių sunaikinti pritaikant šiuolaikiniam naudojimui, tai yra, jei turim 5 skliautus, esant reikalui galim 1 naikinti, jei nėra išeities.
Įvairių, nesiplėsiu. Iš kolegų archeologų girdėjau, kas buvo paaukota verslo interesams, nors galėjo būti laisvai išsaugota. Kitą vertus, daugelyje objektų taip yra. Teko susidurti pačiam.
Reikia laižyti subinę užsakovui. Viskas dėl babkių, nes šioje valstybėje esame ūbagai. Atsiprašau už šį lyrinį nukrypimą.
Įvairių, nesiplėsiu. Iš kolegų archeologų girdėjau, kas buvo paaukota verslo interesams, nors galėjo būti laisvai išsaugota. Kitą vertus, daugelyje objektų taip yra.
Reikia laižyti subinę užsakovui. Viskas dėl babkių, nes šioje valstybėje esame ūbagai. Atsiprašau už šį lyrinį nukrypimą.
iš dalies nesutikčiau, nes niekad nesupratau kokia prasmė turėti senamiestyje apleistus nenaudojamus pastatus vien dėl to, kad tai yra paveldas,
jei galima juos pritaikyti šių dienų naudojimui,
bet čia tik mano nuomonė į paveldą
Žinoma, paveldas turi būti pritaikymas šių dienų realijoms. Neįmanoma visko išsaugoti dėl daugelių objektyvių aplinkybių. Tiesiog su tuo tenka dirbti. Tai, kas rašoma spaudoje yra vieną, o realybėje dauguma verslininkų yra dėję skersą ant to paveldo. Esmė yra plotas ir kuo brangiau parduoti. Kartais šlykštų žiūrėti į tuos mužikus, kurie paskui spaudoje pasakoja, kokie jie ten geručiai ir bendradarbiauja, siekant išsaugoti "vertingąsias sąvybes". Žinoma, būna visko. Yra ir gerų pvz., kur verslininkai ryžtasi įdėti truputėlį daugiau lėšų, bet išsaugo tai, ką galėtų nesunkiai sunaikinti. Kartais iš to gauna gražos, o kartais - ne.
Hmmm, tiesiog noriu pasakyti, kad kaip ir bet kokioje sferoje, norint apie ją kalbėti, reikia truputi suktis ten. Nes gražios kalbos apie paveldo išsaugojimą ir pritaikymą šių dienų reikmėm turi priktinę pusę.
iš dalies nesutikčiau, nes niekad nesupratau kokia prasmė turėti senamiestyje apleistus nenaudojamus pastatus vien dėl to, kad tai yra paveldas,
jei galima juos pritaikyti šių dienų naudojimui,
bet čia tik mano nuomonė į paveldą
Tai taip taikant kaip dabar daugumoje vietų iš paveldo nieko neliks po 100-200 metų, o tuomet išvis kils klausimas kam naujo nepastačius, seni kreivi mūrai ir arkos nefunkcionalu.
Comment