Pašilaičiai, Perkūnkiemis - projektai ir statybų eiga

[mantasm]

Anksčiau gatvėse buvo tiesiog leidžiamas laikas, bendraujama, vaikai žaisdavo su kaimynų vaikais. Tada automobilių lobistai 20 amžiaus pradžioje nusprendė kad gatvės yra tik eismui, ir gyvenimas persikėlė į uždaras erdves, vaikus pradėjom auginti kaip beždžiones zoologijos sode - ant visokių karstynių uždaruose kiemuose ar parkuose. Nors nemažai urbanistų jau suprato padarytas klaidas, ir bando atstatyti miestus į tą laiką kai jie iš tikro buvo miestai, o ne krūvelė geografiškai arti viena nuo kitos esančių funkcinių zonų, bet vis tiek dar dauguma mąsto eismo terminais ir modernistiniu funkcijų atskyrimo modeliu.

O dabar kavinių lobistų dėka gatvės sukomercinamos ir vietoj to, kad būtų atiduodamos gyentojams - atiduodamos verslui. Senamiestyje ypač šlykštu pernai buvo. Išeini pasivaikščiot su vaikišku vežimu ir norėdamas praeiti turi prašinėt žmonių, kad atsistotų ir patrauktų kėdę. Priemiesčiuose gatvėse be šaligatvių mašinų vairuotojai pagarbiau elgiasi nei dažnas senamiesčio kavinių lankytojas.

Pritariu, kad miestui reikia grąžinti miestiškumą ir bendruomeniškumą. Bet tai turi būti ne per kavines ir komerciją.

Taškinio užstatymo rajonuose irgi tam reikia ne vaizduoti mistinį senamiestiškumą, o išnaudoti esamą užstatymą sukuriant erdves žmonių buvimui ir bendravimui. Ir ne kažkokius suoliukus vidury lauko pamėtyt be jokio šešėlio.

[VLR]

O dabar kavinių lobistų dėka gatvės sukomercinamos ir vietoj to, kad būtų atiduodamos gyentojams - atiduodamos verslui. Senamiestyje ypač šlykštu pernai buvo. Išeini pasivaikščiot su vaikišku vežimu ir norėdamas praeiti turi prašinėt žmonių, kad atsistotų ir patrauktų kėdę. Priemiesčiuose gatvėse be šaligatvių mašinų vairuotojai pagarbiau elgiasi nei dažnas senamiesčio kavinių lankytojas.

Pritariu, kad miestui reikia grąžinti miestiškumą ir bendruomeniškumą. Bet tai turi būti ne per kavines ir komerciją.

Taškinio užstatymo rajonuose irgi tam reikia ne vaizduoti mistinį senamiestiškumą, o išnaudoti esamą užstatymą sukuriant erdves žmonių buvimui ir bendravimui. Ir ne kažkokius suoliukus vidury lauko pamėtyt be jokio šešėlio.

"Taškinio planavimo" rajonų galima rasti visur Europoje - gal galėtum pateikti kelis pavyzdžius, kur erdvės tarp komiblokų yra jaukios ir gyvos (ypač be komercijos)? Į tokius rajonus vakarai yra metę labai daug pinigų ir bandę įgyvendinti daug skirtingų urbanistinių idėjų, tad pasirinkimas yra nemažas.

[Knope]

"Taškinio planavimo" rajonų galima rasti visur Europoje - gal galėtum pateikti kelis pavyzdžius, kur erdvės tarp komiblokų yra jaukios ir gyvos (ypač be komercijos)? Į tokius rajonus vakarai yra metę labai daug pinigų ir bandę įgyvendinti daug skirtingų urbanistinių idėjų, tad pasirinkimas yra nemažas.

Atsakymo nežinau, bet klausiu savęs ir jūsų: ar mes nefetišizuojam tos smulkios komercijos? Vakar grįžau iš treniruotės Gabijos g., tada sukau į Pašilaičių g. Nepadauginsiu pasakydamas, kad jaučiausi kaip kurorte. Tylu, mašinu vieną kita, įvairaus amžiaus žmonės vaikštinėja akacijų alėja, važinėja, sportuoja, kovų kolonija triukšmauja. Atmosfera - IDEALI. Nesakau, kad nereikia tos smulkios komercijos (pvz. būtų faina, kad susitvarkytų Medeinos g. 8 RIMI aplinka), bet gal neverta iš to daryt fetišo ir manyt, kad smulkioji komercija = jaukumas.

[Knope]

Pritariu, kad miestui reikia grąžinti miestiškumą ir bendruomeniškumą. Bet tai turi būti ne per kavines ir komerciją.

Pritariu jums. Mano skoniui irgi neįtinka ta orgiastinė kavinių ir zabiegalkų masė, ypač tam tikruose centro taškuose.

[mantasm]

"Taškinio planavimo" rajonų galima rasti visur Europoje - gal galėtum pateikti kelis pavyzdžius, kur erdvės tarp komiblokų yra jaukios ir gyvos (ypač be komercijos)? Į tokius rajonus vakarai yra metę labai daug pinigų ir bandę įgyvendinti daug skirtingų urbanistinių idėjų, tad pasirinkimas yra nemažas.

Visur tos pačios bėdos, kad miegami rajonai apleisti. Nesvarbu ar taškinis, ar netaškinis apstatymas. Ir kavinės nelabai padeda. Jei kavinėj sėdi po vieną su telefonu - tiek ten tos rajono gyvybės.

Realiai, šiais paštomatų laikais kokia smulki komercija eitų? Lombardas ir dažų salonas? Gal ačiū nereikia.

Problemos gilesnės - vaikai renkasi fortnaitą ir jiems px kas aplink yra ir ko nėra. Vyresni žmonės irgi dažnai neturi noro bendrauti su kaimynais. Neretai nori bendrauti tik toks kontingentas, su kuriuo niekas nenori bendraut...

[mantasm]

Pritariu jums. Mano skoniui irgi neįtinka ta orgiastinė kavinių ir zabiegalkų masė, ypač tam tikruose centro taškuose.

Iš savo požiūrio taško sakyčiau, kad geriausia būtų staliukai su kėdėm šaškėms/šachmatams, stalo teniso stalai ir patogūs suoliukai su atlošais. Dabar toks jausmas, kad kaip tik bandoma atbaidyt žmones nuo viešųjų erdvių - antibomžiniai nepatogūs suoliukai, stalų nėra... Viena vertus bomžų mažiau, kita vertus jei bomžam neįdomu - kodėl turėtų būti įdomu normaliai liaudžiai.

[Kristisz]

Visur tos pačios bėdos, kad miegami rajonai apleisti. Nesvarbu ar taškinis, ar netaškinis apstatymas. Ir kavinės nelabai padeda. Jei kavinėj sėdi po vieną su telefonu - tiek ten tos rajono gyvybės.

Realiai, šiais paštomatų laikais kokia smulki komercija eitų? Lombardas ir dažų salonas? Gal ačiū nereikia.

Problemos gilesnės - vaikai renkasi fortnaitą ir jiems px kas aplink yra ir ko nėra. Vyresni žmonės irgi dažnai neturi noro bendrauti su kaimynais. Neretai nori bendrauti tik toks kontingentas, su kuriuo niekas nenori bendraut...

Tai kad komercija vyksta paštu, maisto prėkmis prekiaujama tik dideliuose automobiliams pritaikytuose prekybos centruose, kad vaikai leidžia laiką prie kompiuterio, o ne lauke, kad vyresni žmonės neturi noro bendrauti yra ne problemos, kurios neleidžia kurti patogaus gyventi miesto, o pasekmės to, kad mes tokio miesto neturim.

Kalbant apie vyresnius žmones ir apie sveikatą apskritai, yra krūva tyrimų, kurie parodo kad bendravimas yra viena kertinių geros sveikatos ir ilgo gyvenimo priežasčių. Socialinė izoliacija yra labai opi problema, ypač vyresniame amžiuje, ir net jei aplinkiniai, ar kaimynai nenori bendrauti, vyresniems vienišiems žmonėms reikalingas pabendravimas bent su kasininke artimiausioj parduotuvėje. Olandijoje parduotuvių darbuotojai net apmokami kad jų darbo dalis yra papildomai pabendrauti su vyresniais.

Bet aišku, galime likti visažiniais, puikiai suprantančiais ko reikia jaunimui ir senjorams, ir tuo toliau vadovautis, nepaisant to kad su tokiu požiūriu esam tarp lyderių Europoje tarp jaunimo savižudybių ir tarp lyderių nuo galo pagal vidutinę gyvenimo trukmę.

[Stadionas]

Atsakymo nežinau, bet klausiu savęs ir jūsų: ar mes nefetišizuojam tos smulkios komercijos? Vakar grįžau iš treniruotės Gabijos g., tada sukau į Pašilaičių g. Nepadauginsiu pasakydamas, kad jaučiausi kaip kurorte. Tylu, mašinu vieną kita, įvairaus amžiaus žmonės vaikštinėja akacijų alėja, važinėja, sportuoja, kovų kolonija triukšmauja. Atmosfera - IDEALI. Nesakau, kad nereikia tos smulkios komercijos (pvz. būtų faina, kad susitvarkytų Medeinos g. 8 RIMI aplinka), bet gal neverta iš to daryt fetišo ir manyt, kad smulkioji komercija = jaukumas.

tai žinoma tuščia, kai puse tokių Pašilaičių išvažiave "pailseti" senamestyje ar Paupy.

[mantasm]

Tai kad komercija vyksta paštu, maisto prėkmis prekiaujama tik dideliuose automobiliams pritaikytuose prekybos centruose, kad vaikai leidžia laiką prie kompiuterio, o ne lauke, kad vyresni žmonės neturi noro bendrauti yra ne problemos, kurios neleidžia kurti patogaus gyventi miesto, o pasekmės to, kad mes tokio miesto neturim.

Man rodos biški nusivažiuoji į lankas, prisikuri šiaudinių baidyklių ir tada su jom kovoji.

Prekyba internetu tikrai ne „pasekmė“ esamo miesto. Prekyba internetu yra nuostabu ir ekonomija tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Kam derintis prie kažko darbo laiko, važiuot, žiūrėt, jei galiu užsisakyt man patogiu metu ir pasiimt paštomate man patogiu metu? Priedo neapsiriboju smulkia komercija ir nereikia važiuoti į nuotaiką gadinančius tvartus.

Dėl vaikų laiko leidimo prie kompiuterio irgi panašiai. Tiesiog tokios tendencijos, kad kompiuteriniai žaidimai ir soc tinklai labai gerai ugdo priklausomybes. Vaikų auginimas su telefonu rankoj irgi tą patį padidina. Kaip Civilizacijos serijos fanas, jei turiu ilgą ramų vakarą manęs nuo kompo neatitrauks jokia socialinė veikla Ir čia ne urbanistinės problemos.

Vyresniem žmonėm irgi problema savęs nurašyme. Kas turi noro - randa bendravimo, eina į trečio amžiaus universitetus ir t.t. Kas neturi - sėdi užsudarę bute. Nepriklausomai nuo to kokiam rajone gyvena. Sakyčiau su esama vyresnių žmonių pasaulėžiūra „kavinės ir smulki komercija“ juos gal net dar labiau stumtų į paraštes.

Kalbant apie vyresnius žmones ir apie sveikatą apskritai, yra krūva tyrimų, kurie parodo kad bendravimas yra viena kertinių geros sveikatos ir ilgo gyvenimo priežasčių. Socialinė izoliacija yra labai opi problema, ypač vyresniame amžiuje, ir net jei aplinkiniai, ar kaimynai nenori bendrauti, vyresniems vienišiems žmonėms reikalingas pabendravimas bent su kasininke artimiausioj parduotuvėje. Olandijoje parduotuvių darbuotojai net apmokami kad jų darbo dalis yra papildomai pabendrauti su vyresniais.

Tas tai faktas. Liūdna kai dar net neišėję į pensiją jau jaučiasi nurašyti. Susideda ir prasti santykiai su giminėm, ir bendrai jaunystės kultas visuomenėje ir dar n+k kultūrinių ir socialinių problemų.

Bet aišku, galime likti visažiniais, puikiai suprantančiais ko reikia jaunimui ir senjorams, ir tuo toliau vadovautis, nepaisant to kad su tokiu požiūriu esam tarp lyderių Europoje tarp jaunimo savižudybių ir tarp lyderių nuo galo pagal vidutinę gyvenimo trukmę.

Šitas klausimas turėtų būti ne urbanistikos temoje

[10.000]

Ten rajono KOMERCINIS centras. NIEKUR nėra reikalavimo, kad toks centras PRIVALO būti rajono viduryje. Jis suformuotas prie PAGRINDINĖS transporto arterijos, o būtent – Laisvės prospekto ir Ukmergės gatvės miesto greitkelio (sugadintas šviesaforais). Šitas FAKTAS labai aiškiai atspindėtas generalinio plano korektūroje apie 1995 m. ir visokiuose PLANAVIMO dokumentuose.

Gal ir KOMERCINIS, bet tikrai ne RAJONO. Į tas vietas niekas pėsti nevaikšto, ten visi važiuoja su mašinomis, ir suvažiuoja ten ne vien tik Pašilaičiai, bet ir kiti šiaurinio Vilniaus rajonai - Fabijoniškės, Perkūnkiemis, Justiniškės, Jeruzalė. O aš kalbu apie rajono centrą, kuris turėtų būti pasiekiamas pėsčiomis, jaukus, ir kiekvienas mikrorajonas turėtų turėti po atskirą.

[dangoraižistas]

Gal ir KOMERCINIS, bet tikrai ne RAJONO. Į tas vietas niekas pėsti nevaikšto, ten visi važiuoja su mašinomis, ir suvažiuoja ten ne vien tik Pašilaičiai, bet ir kiti šiaurinio Vilniaus rajonai - Fabijoniškės, Perkūnkiemis, Justiniškės, Jeruzalė. O aš kalbu apie rajono centrą, kuris turėtų būti pasiekiamas pėsčiomis, jaukus, ir kiekvienas mikrorajonas turėtų turėti po atskirą.

Nežinau ką jūs norite SAU įsirodyti, tačiau MINĖJAU, kad taip yra net pagal MIESTO senąjį bendrąjį planą. Sugalvota urbanistų ir architektų.

Ir iš dalies tai TAIP! Ten net ne VIENO rajono centras, bet LOKALUS CENTRAS viso ŠIAURINIO Vilniaus.

Urbanistiškai sakant – LINIJINIS CENTRAS.

Pėsčiųjų pasiekiamumas, NĖRA tokios sąlygos centrui. Kaip tik kaip PRIVALUMAS buvo laikoma galimybė privažiavimo automašonomis. Bet regis nėra JOKIŲ kliūčių ten ateiti iš bet kurio Pašilaičių kampo per MAKS. 15 minučių.

[MedinisStrazdas]

Anksčiau gatvėse buvo tiesiog leidžiamas laikas, bendraujama, vaikai žaisdavo su kaimynų vaikais. Tada automobilių lobistai 20 amžiaus pradžioje nusprendė kad gatvės yra tik eismui, ir gyvenimas persikėlė į uždaras erdves, vaikus pradėjom auginti kaip beždžiones zoologijos sode - ant visokių karstynių uždaruose kiemuose ar parkuose. Nors nemažai urbanistų jau suprato padarytas klaidas, ir bando atstatyti miestus į tą laiką kai jie iš tikro buvo miestai, o ne krūvelė geografiškai arti viena nuo kitos esančių funkcinių zonų, bet vis tiek dar dauguma mąsto eismo terminais ir modernistiniu funkcijų atskyrimo modeliu.

Man regis jūs maišote gatves ir kiemus. Tai ką rašote vykdavo kiemuose, o ne gatvėse. O gal nereikia grįžti į prieš industrinės revoliucijos laikotarpį. Tikrai jis nebuvo gero gyvenimo pavyzdys.

Tikiuosi niekada neteks grįžti į viduramžių miestų suvokimą.

vyresniems vienišiems žmonėms reikalingas pabendravimas bent su kasininke artimiausioj parduotuvėje.

Kasininkės yra skirtos parduoti prekes, o ne bendrauti. Aš sakyčiau kaip tik reikėtu skatinti pensininkams neiti 6 val kai maksimalus žmonių kiekis pasišnekėti su kasininkėmis nes jie trukdo visiems kitiems miesto gyventojams. Beje kasininkės tikrai neturi noro bendrauti su random klientais.

[Kristisz]

Kasininkės yra skirtos parduoti prekes, o ne bendrauti. Aš sakyčiau kaip tik reikėtu skatinti pensininkams neiti 6 val kai maksimalus žmonių kiekis pasišnekėti su kasininkėmis nes jie trukdo visiems kitiems miesto gyventojams. Beje kasininkės tikrai neturi noro bendrauti su random klientais.

Tie pensininkai galėtų iš vis greičiau mirti, kad tik netrukdytų kitiems miesto gyventojams efektyviai dirbti ir vartoti. Tokiame cikle ir gyvename - dirbk-vartok-mirk ir dar viską daryk greitai ir eismo neužlaikyk kitiems skubantiems daryti tą patį.

[MedinisStrazdas]

Meraki vakar apie pietus

Fasadas baigtas, viduje matosi apdailos darbai.

Kiemas išbetonuotas, tie ratilai jei gerai atsimenu bus kažkokios žalios erdvės?

Iš kito kampo. Darbininkų zuja daug.

Nuotruakos nėra, bet kitoje pusėje gatvė yra visa iškasta ir tiesiamos komunikacijos ar kas ten, po to tikiuosi sutvarkys normaliai (su šaligatviais).

[MedinisStrazdas]

Tie pensininkai galėtų iš vis greičiau mirti, kad tik netrukdytų kitiems miesto gyventojams efektyviai dirbti ir vartoti. Tokiame cikle ir gyvename - dirbk-vartok-mirk ir dar viską daryk greitai ir eismo neužlaikyk kitiems skubantiems daryti tą patį.

Tie pensininkai galėtu bendrauti bendravimui skirtose vietose, kad ir minėtuose trečio amžiaus universitetuose, o ne stabdyti eiles prie kasininkų parduotuvėse.

Ir taip, nėra ko užlaikyti eismo kitiems, jie irgi nori pabaigti savo darbus ir ilsėtis/bendrauti, ne tu vienas.

[acetonas]

Tie pensininkai galėtu bendrauti bendravimui skirtose vietose, kad ir minėtuose trečio amžiaus universitetuose, o ne stabdyti eiles prie kasininkų parduotuvėse.

Ir taip, nėra ko užlaikyti eismo kitiems, jie irgi nori pabaigti savo darbus ir ilsėtis/bendrauti, ne tu vienas.

Yra išradimas - savitarnos kasos.

[Knope]

tai žinoma tuščia, kai puse tokių Pašilaičių išvažiave "pailseti" senamestyje ar Paupy.

Niekas trečiadienio vakare niekur neišvažiavę. Visi namie, su vaikais ar pavieniui, kepa blynus arba leidžia laiką lauke. O kad savaitgalį važiuoja į centrą pasitūsint, tai čia visur taip - parodykit, nors vieną Europos miestą, kur centras funkcionuotų kitaip.

[Knope]

Kiemas išbetonuotas, tie ratilai jei gerai atsimenu bus kažkokios žalios erdvės?

[Stadionas]

Niekas trečiadienio vakare niekur neišvažiavę. Visi namie, su vaikais ar pavieniui, kepa blynus arba leidžia laiką lauke. O kad savaitgalį važiuoja į centrą pasitūsint, tai čia visur taip - parodykit, nors vieną Europos miestą, kur centras funkcionuotų kitaip.

tai gal pasieikit kitą kartą, centre trečiadienio vakarą.

[Knope]

tai gal pasieikit kitą kartą, centre trečiadienio vakarą.

Vilniuje gyvena apie 600 tūkst. įvairaus amžiaus ir poreikių žmonių + masė svečių, tad užtenka judesio visiems rajonams. Duomenų, kiek iš 40 tūkst. Pašilaičių gyventojų, darbo dieną, vakare, leidžia laiką centre, kiek savo rajone - neturim, čia galim tik daryt prielaidas. Man atrodo, kad dauguma žmonių tokiu metu paprastai būna namie ar prie namų. Iš čia ta gyvybė ir jaukumas.