Pergrūstas Vilniaus rajonas, kuriam prognozuoja liūdną ateitį: apie gyventojus čia pamiršta
Yra daug nuotraukų.
Perkūnkiemis – šiaurinėje sostinės dalyje įsikūręs mikrorajonas, turintis labai prieštaringą reputaciją. Vieni linkę vertinti teigiamai dėl sąlyginai pigių naujos statybos butų, kiti aršiai kritikuoja dėl chaotiško eismo ir žaliųjų erdvių nebuvimo. Vis dėlto, NT ekspertai šiam Vilniaus rajonui ypač negaili kritikos.
„Buvo planas vystyti ten gyvenamąją ir komercinę statybą, statyti mokyklas darželius – vystyti tvarų, darnų, tankiai užstatytą, bet kokybiškam gyvenimui tinkamą rajoną. Deja, tada Lietuvą ištiko ekonominė krizė ir tie vystytojai, kurie buvo prisiėmę įsipareigojimus ir susitarimus su savivaldybe, bankrutavo. Taip ir liko tie klausimai neišspręsti ir neaptarti, todėl savivaldybei reikėjo savomis lėšomis šiuos dalykus užtikrinti. Daugiabučių, biurų ir kitų pastatų statybų tempas, buvo gerokai didesnis nei savivaldybės, todėl galutinis rezultatas – neišpildyta Perkūnkiemio vizija be svarbiausių įstaigų“, – aiškina M. Statulevičius.
Pašnekovas sako, jog pats nebūtų labai kritiškas Perkūnkiemio atžvilgiu. Visgi tai yra miesto vartai, įvažiavimas į Vilnių iš šiaurinės pusės, todėl potencialo turėti kokybišką būstą ir kokybiškas veiklos erdves – biurus, prekybos vietas, užimtumo zonas – tikrai yra.
„Aišku, jis turi problemų, faktas, kad planuojant kvartalą, buvo padaryta klaidų. Tačiau savivaldybė, matyt, per tam tikrą laiką galėtų atsikovoti tas pozicijas, pvz., dėl žaliųjų erdvių – reikėtų arba ieškoti teritorijų aplink, arba tartis su vystytojais, kurie dar turi ten neišvystytų sklypų. Galbūt jie galėtų ir norėtų pasiūlyti bendruomenei naudingas erdves, o ne vien skirti jas statyboms“, – sako specialistas.
Pasak M. Statulevičiaus, Vilniaus miesto bendrasis planas numato rimtus infrastruktūros pokyčius, visuomeninių įstaigų plėtrą tiek Perkūnkiemyje, tiek aplinkiniuose rajonuose. Savaivaldybė žada daug pokyčių, tačiau jų įgyvendinimas gali užtrukti ne vienerius metus.
Pašnekovas sako, jog pats nebūtų labai kritiškas Perkūnkiemio atžvilgiu. Visgi tai yra miesto vartai, įvažiavimas į Vilnių iš šiaurinės pusės, todėl potencialo turėti kokybišką būstą ir kokybiškas veiklos erdves – biurus, prekybos vietas, užimtumo zonas – tikrai yra.
„Aišku, jis turi problemų, faktas, kad planuojant kvartalą, buvo padaryta klaidų. Tačiau savivaldybė, matyt, per tam tikrą laiką galėtų atsikovoti tas pozicijas, pvz., dėl žaliųjų erdvių – reikėtų arba ieškoti teritorijų aplink, arba tartis su vystytojais, kurie dar turi ten neišvystytų sklypų. Galbūt jie galėtų ir norėtų pasiūlyti bendruomenei naudingas erdves, o ne vien skirti jas statyboms“, – sako specialistas.
Pasak M. Statulevičiaus, Vilniaus miesto bendrasis planas numato rimtus infrastruktūros pokyčius, visuomeninių įstaigų plėtrą tiek Perkūnkiemyje, tiek aplinkiniuose rajonuose. Savaivaldybė žada daug pokyčių, tačiau jų įgyvendinimas gali užtrukti ne vienerius metus.
Comment