Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus Rotušės aikštės rekonstrukcija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vilniaus Rotušės aikštės rekonstrukcija

    Atrodo, Rotušės aikštės rekonstrukcija verta atskiros temos.

    Gaila, neradau tos nuotraukos su būsimu projektu
    Bet "susigūglinau" tokį mūsų mero PiaRą:
    http://www.vtv.lt/content/view/6645/61/

    Vilniaus Rotušės aikštės rekonstrukcija padės gauti ir naujų žinių apie miesto praeitį
    2005 liepos 29
    VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ
    Šiandien Vilniaus meras Artūras Zuokas tradicinių mero pusryčių metu drauge su istorikais, archeologais, urbanistikos specialistais ir verslininkais aptarė Rotušės aikštės rekonstrukcijos planus bei kartu numatomus archeologinius tyrimus. Rekonstruojant aikštę bus siekiama sukurti jaukią ir patogią gyvenimo, darbo ir poilsio aplinką, "ramaus" transporto eismo ir saugias pėsčiųjų zonas. Atliekant archeologinius tyrimus tikimasi praturtinti žinias apie senojo Vilniaus miesto gyvenimą, Rotušę ir jos aplinkinę teritoriją, apie kurią iki šiol dar gana mažai žinoma.

    "Rotušė - miesto savivaldą pažyminti ir savo istorija turtinga Vilniaus vieta, kurioje būriuojasi miestiečiai, lankosi turistai iš svečių šalių. Rekonstruodami Rotušės aikštę kuriame dar vieną universalią, patogią žmonėms sostinės erdvę",- sakė meras A. Zuokas.

    Pasak mero, aikštės rekonstrukcija buvo neišvengiama dėl susidėvėjusios grindinių dangos ir senų požeminių inžinerinių tinklų. Nutarus rekonstruoti Rotušės aikštę ir jos prieigas, rekonstrukcijos metu numatoma atlikti archeologinius tyrimus. Nors atrodo paradoksalu, bet apie šią vieną pagrindinių senojo miesto aikščių ir paties Rotušės pastato raidą turima dar mažai žinių. Archeologinių tyrimų metu tikimasi surasti Vilniaus miesto gynybinius įrengimus, nustatyti buvusią egzekucijų vietą bei aptikti vertingų radinių iš aikštės prieigose buvusios monetų kalyklos. Autentiški radiniai padėtų geriau pažinti Vilniaus miesto istorinę ir kultūrinę raidą.

    Kuriant naują aikštės vaizdą stilistiškai pirmenybė bus teikiama Rotušės pastato architektūrai ir buvusiai klasicizmo laikotarpio tvarkymo tradicijai, tačiau naujos aikštės funkcijos moderniai atspindės jos istorijos raidą. Aikštėje bus paklotos naujos dangos, įrengtas prie aikštės koncepcijos ir želdinių priderintas apšvietimas, pastatyti suoliukai, pasodinti medžiai ir kiti želdiniai. Tikėtina, jog bus atkurtas anksčiau aikštėje veikęs fontanas.

    Atsiliepdamas į šioje aikštėje įsikūrusių verslininkų ir ambasadų nuogąstavimus dėl rekonstrukcijos metu pasunkėsiančių darbo sąlygų, meras užtikrino, kad vykdant darbus jie bus nuolat informuojami ir kartu bus tariamasi, kaip sumažinti dėl vykdomų darbų kylančius nepatogumus. Rotušės aikštės tvarkymo darbus numatoma baigti iki 2007 metų pabaigos.

    Vilniaus miesto savivaldybė, rūpindamasi senamiesčio atgaivinimu, pastaruosius keletą metų daug dėmesio skyrė svarbiausių miesto viešųjų erdvių sutvarkymui. Savivaldybės iniciatyva 2000 metais buvo rekonstruota Katedros aikštė, nuo 2002 metų rekonstruojamas Gedimino prospektas, sutvarkytas Odminių skveras.

    #2
    Prisiminimui keletas XIX a. vaizdelių


    1873, Jan Czechowicz

    Comment


      #3
      Dar viena PiaRas.
      Tik kiek nustebino data

      XIX amžiaus Vilnių primins fontanas Rotušės aikštėje
      Ieva Dunajevaitė

      Ambicingas projektas sostinės savivaldos širdyje – Vilniaus Rotušės aikštėje - pastatyti fontaną gimė ne šiandien. Istoriniai šaltiniai ir net keletas išlikusių unikalių fotografijos kadrų liudija vieną iš pirmųjų viešų fontanų buvus būtent čia jau XIX ir XX amžių sandūroje.

      Šiandien idėja atkurti istorinį Vilniaus fontaną tampa realybe – jau šį penktadienį, balandžio 26 dieną, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrą pasieks paskutiniai siūlymai, koks fontanas galėtų būti įrengtas Rotušės aikštėje, o nuo balandžio 30 dienos su šiais pasiūlymais galės susipažinti bei juos vertinti ir visi vilniečiai. Geriausias pasiūlymas bus paskelbtas gegužės 17 dieną. Numatoma, kad fontanas Rotušės aikštę papuoš per ateinančius dvejus metus, o fontaną supanti erdvė taps išplėtota poilsio zona vilniečiams ir miesto svečiams. Šio konkurso globėjas – Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
      Fontanas turės būti įkomponuotas į Rotušės aikštės aplinką, susiejant jį su senamiesčio urbanistine struktūra, autentišku architektūros paveldu ir planuojamu aikštės dangų raštu. Reikalaujama, kad fontanas vizualiai neužgožtų Rotušės pastato, Didžiosios, Savičiaus ir Stiklių gatvių vaizdų, derėtų prie žemutinės Rotušės aikštės dalies erdvės, todėl fontano konstrukcijos aukštis turės būti ne didesnis nei 2 metrai nuo aikštės paviršiaus.

      Pirmieji fontanai Vilniuje - šuliniai?
      Praėjusiais metais sukako 500 metų, kai senuosiuose istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Vilniaus vandentiekis. 1501 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras besikuriantiems vienuoliams dominikonams suteikė privilegiją, kuria dovanojo Vingrių šaltinius, žemės sklypą ir keturias karčemas. Šaltiniai buvo dominikonų nuosavybė iki XIX amžiaus vidurio. Iš jų nutiesti vamzdžiai į miestą vienuoliams duodavo nemažai pajamų, o nuolaidos darytos tik tikėjimo broliams. 1532 m., sutarus vandenį tiekti į pranciškonų vienuolyną Trakų gatvėje, šis jiems tekainavo 30 grašių per metus. Kartu sutartyje pranciškonams prisakyta, kad leisti naudotis vandeniu kitiems vartotojams jie neturį teisės.
      Pirmosios Vilniaus vandenvietės buvo šaltiniai. Šaltinio vanduo buvo materialinė vertybė, o žemvaldys turėjo teisę drausti naudotis šaltinio vandeniu arba nustatyti jo kainą.


      Suprantama, kad tik pakankamai išplėtotas vandentiekis leido mieste įrengti ir pirmuosius fontanus – nemažai jų Vilniuje atsirado būtent XIX a.. Tačiau tikrąją istoriją atsekti sudėtinga – tais laikais fontanais buvo vadinami ir šuliniai, ir įvairios vandens talpyklos.

      Vanduo tekėjo pušų ir ąžuolo vamzdžiais
      Vilniečių troškulį keletą amžių malšino ne tik galingiausia versme trykštantis Vingrių (nuo 1535 m.), bet ir Aušros vartų (nuo XVI a. pabaigos) ir Župronių (Misionierių) šaltiniai. Žinoma, kad jau XVI amžiuje Vilniuje buvo platus vandentiekio tinklas: vanduo tekėjo ne tik į viešuosius šaltinius, bet ir į atskirus namus. Vandentiekio sistemos paprastumas - ją tesudarė trys komponentai - šaltinio rezervuaras, vamzdžiai ir čiaupas ar indas vandeniui surinkti, lengvai įsigyjama patvari įranga lėmė sistemos ilgaamžiškumą. Ji nesikeitė bene 400 metų, vandentiekis veikė net karų ir suiručių metais.
      Vanduo į miestą tekėjo nuo aplinkinių aukštumų, tam pašalinės pagalbos nereikėjo. Svarbiausias vandentiekio elementas – vamzdžiai - buvo mediniai. Jiems gaminti netoli miesto Rotušės buvo įkurta speciali dirbtuvė. Pagaminti iš ne trumpesnių kaip trijų sieksnių (daugiau nei šešių metrų) pušų ar ąžuolo rąstų, jie pranoko švininius vamzdžius, naudotus daugelyje kitų Europos miestų. Vandentiekis su mediniu vamzdynu veikė iki XIX amžiaus pabaigos. Pirmieji metaliniai vamzdžiai pradėti kloti 1863 m., kai Vilniuje pradėtas kloti dujų vamzdynas gatvėms apšviesti.

      Iš turgaus aikštės tapo reprezentacine
      Vienas pirmųjų viešų fontanų XIX a. pabaigoje Vilniuje buvo pastatytas būtent Rotušės aikštėje – iki tol mieste populiariausi dekoratyviniai vandens telkiniai buvo šuliniai ir tvenkiniai. Tačiau tam, kad dabar visų reprezentacine laikoma aikštė iš turgaus prekyvietės taptų būtent tokia, Rotušės aikštė turėjo nemažai pasikeisti.
      Dabartinė Rotušės aikštė formavosi prekybinių Polocko, Medininkų, Trakų kelių sankryžoje. Plėtėsi pagrindinės miesto gatvės: Didžioji, Vokiečių, Savičiaus, Rūdininkų, Subačiaus.
      Procesai mieste pagyvėjo 1323 m., jam suteikus miesto savivaldos privilegiją, bei 1387 m., Vilniui suteikus Magdeburgo teises. Pagrindinė miesto savivaldybės įstaiga buvo Rotušė prie centrinės miesto turgavietės, todėl jos pastatas buvo apstatytas krautuvėlėmis. Seniausia jau 1432 m. minima Vilniaus Rotušė stovėjo toje pačioje kaip ir dabar vietoje – vakarinėje aikštės dalyje, bet jos fasadas buvo orientuotas į priešingą pusę. 1603 m. Rotušės pastatas buvo rekonstruotas – ją sudarė keli namai, pasagos forma supę uždarą kiemą, prie vartų stovėjo kalėjimo pastatas. Kieme buvo šulinys. Priešais Rotušę buvo įsikūrusios dvi eilės mūrinių parduotuvių, o toliau - mediniai kioskai.
      Aplinkinių pastatų pirmuose aukštuose taip pat buvo krautuvėlės bei sandėliai, o kiti aukštai - gyvenamieji. Čia gyveno magistrato nariai, stambūs pirkliai, vaitai. Aikštę supusių pastatų architektūra visą laiką keitėsi. Po 1610 m. gaisrų, karo gotikinį užstatymą pakeitė barokinis.

      Aikštė – miestelėnų susitikimams
      Pietvakariniame Rotušės kampe, priešais Šv. Kazimiero bažnyčią, buvo palyginti nedidelė trikampė aikštė, skirta miestiečių šventėms, valdovų sutikimui, bausmėms vykdyti. Ypač iškilmingos būdavo valdovų sutikimo ceremonijos, kurios virsdavo viso miesto švente. Tokių švenčių renginiai koncentruodavosi Rotušės aikštėje. Bausmės “edukaciniais sumetimais” buvo viešos. Prie Rotušės stovėjo stulpas, vadinamas “pilotu”, kurio viršų puošė skulptūra – moters galva, prie jo pririštą nusikaltėlį nuplakdavo. Nusikaltėlius aikštėje taip pat kardavo, bei jiems būdavo atliekamos kitokios bausmės.
      Šiaurinė aikštės dalis – t.y. dabartinė Rotušės aikštė buvo prekybinės paskirties, o prekybos vietos aikštėje buvo paskirstytos pagal parduodamas prekes: pvz., aikštės apačioje, buvo prekiaujama žuvimi, aikštės pietrytinėje dalyje buvo įsikūrusios druskos, aikštės centre – audinių ir galanterijos parduotuvėlės.
      Per 1655 m. gaisrą sudegė viršutinė medinė Rotušės bokšto dalis, 1662 m. atstatytame bokšte buvo įtaisytas laikrodis ir varpas, taip pat įrengta galerija, kurioje švenčių metu grodavo orkestrai. Rotušės laikrodis diktavo vilniečių gyvenimo ritmą. Pagal jį būdavo atidaromos ir uždaromos parduotuvės, gesinami ugniakurai, uždegami ir užgesinami gatvių žibintai.
      Per 1749 m. gaisrą Rotušė smarkiai nukentėjo, ypač jos bokštas. 1749 – 1756 m. Rotušė restauruota, rekonstruotas pats pastatas, atstatytas mūrinis bokštas, aikštėje pastatytos naujos mūrinės parduotuvės.
      1781 m. pasviręs ir nugriuvęs Rotušės bokštas tapo dingstimi restauruoti ir pačią Rotušę. Iš trijų L.Gucevičiaus projektų buvo pasirinktas kukliausias ir pigiausias. Rotušės statyba pradėta 1788 m. baigta tik 1799 m. Šis pastatas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. gale aplink Rotušę esantys pastatai taip pat įgavo klasicistinių bruožų. Nuo XIX a. žymius pėdsakus paliko ir eklektinis stilius.

      XIX a. Rotušės aikštė – poilsio zona
      XVIII a. pabaigos Rotušės aikštė vaizduojama kaip turgavietė su tik viena krautuvėlių eile, kuri XIX a. pradžioje visai išnyko ir įrengtu pasivaikščiojimų skveru aptvertu tvorele ir apsodintu tuopomis. XIX a. viduryje aikštės vaizdas vėl keitėsi – medžių žymiai sumažėjo, panaikinta dalis tvorelės, aikštė grįsta stambiais akmenimis. Nors aukštuomenę Rotušės aikštėje “pakeitė” prastuomenė, pati Rotušė tuo metu buvo tikras kultūros židinys. Joje vykdavo koncertai, maskaradai, veikė teatras. Nuo 1845 m. iki 1925 m. Rotušėje įsikūręs nuolatinis miesto teatras, dėl kurio Rotušės patalpos dažnai būdavo perdirbamos.
      Labiausiai Rotušės aikštės vaizdas keitėsi XIX – XX a. Tam įtakos turėjo ir pačios aikštės paskirties kitimas - turgaus aikštė su prekybos paviljonais XIX a. palaipsniui keitėsi į poilsio zoną su želdynais, suoliukais, o vėliau ir fontanu, kol Rotušės aikštė tapo grynai reprezentacine. Taip pat jos kaitai įtakos turėjo karai, kurių metu aikštė, kaip ir visas miestas, buvo niokojama.

      Pirmas viešas fontanas Vilniuje
      XIX a. pradžioje dabartinėje Rotušės aikštėje iš buvusios turgaus - kartuvių aikštės suformuotas pirmasis viešasis miesto skveras. Skveras įrengtas priešais dabartinę Rotušę, vėliau paverstą miesto teatru. Bulvaro pavidalo skveras tęsėsi nuo Rotušės pastato iki Stiklių gatvės, buvo apsodintas keturiomis eilėmis piramidinių tuopų bei dekoratyviniais krūmeliais, aptvertas medine tvora. Čia stovėjo mediniai suoleliai.
      XIX a. antroje pusėje skveras buvo aptvertas aukšta ažūrine metaline tvora su mūriniu cokoliu, įrengti žolynai, apsodinti dekoratyviniais medeliais ir krūmais, nutiesti siauri takeliai, įrengtos dvi apvalios aikštelės. 1885 m. Vilniaus sodų komisija pasirūpino skvero tvarkymu, buvo pasodinta 12 tuopų, įrengtas sodas, pastatyti paviljonai.
      Būtent šis skveras, o tiksliau, šiaurinė jo dalis XIX ir XX amžių sandūroje tapo vieta, kur buvo įrengtas pirmasis Vilniuje viešas fontanas. Deja, fontano autorius ir tiksli jo įrengimo data nenustatyti. Fontano likimas taip pat nėra gerai žinomas – sostinės istorijoje išlikę faktai, kad 1908 m. ir 1914 m. skveras vėl buvo pertvarkytas, užsėtas žole ir aptvertas, o jame prieš Kalėdas vykdavo eglučių prekybos mugės.

      2002-04-25

      Comment


        #4
        Keletas mano nuotraukų iki rekonstrukcijos

        Žiemą
        2003 02


        2003 12


        Ne žiemą
        2005 03


        2003 07


        2004 09


        Visai prieš rekonstrukciją
        2005 05
        Jokių pasikeitimų (išskyrus "kaboko" palapinės stogą)






        Labai norėtųsi čia pamatyti daugiau istorinių vaizdų bei nuotraukų iki rekonstrukcijos

        Comment


          #5
          Laikas ir rekonstrukcijos nuotraukoms
          2005 08 21




          Comment


            #6
            tikiuosi masinas sioje aiksteje uzdraus statyti visiskai o siaip aciu uz foto

            Comment


              #7
              Buvo minėta kažkur minėta. Jei ir ne visiškai, tai labai apribos, kas yra tiesiog sveikintina
              Mano galerija Flickr'yje

              Comment


                #8
                Uždraus visiškai, taip projekte numatyta, dar ten padarys požeminius tualetus, viršuje - kavinę, patalpins ir kažkokią "mažąją architektūrą", idėjos autoriai- Gučas ir Gvildys.Šiuo metu ten vyksta archeologiniai tyrimai, neseniai pora sprogmenų atksė
                אני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
                אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.

                Comment


                  #9
                  Atrodo gasdinanciai Bet tikiuosi padarys tikrai kokybiska aikste !
                  Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

                  Comment


                    #10
                    2005 08 28






                    Comment


                      #11
                      Aciu uz atnaujinima, Romai.
                      2007 lapkritis... Atrodo, kad teks laukti ilgokai...

                      Comment


                        #12
                        Tai jau tikrai..... Ka ten galima daugiau nei du metus daryti?
                        You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

                        Comment


                          #13
                          Projektas atrodo gan prastai. TUSCIAS. Jokiu medziu, jokiu vertikaliu akcentu, tik tiesios linijos. Ka toj aikstej veikt? Sedet apsuptam betono trinkeliu? Labai nuobodus. Ir dar tiek laukt...

                          Comment


                            #14
                            Parašė blitz
                            Tai jau tikrai..... Ka ten galima daugiau nei du metus daryti?
                            Tai jau tikrai - jei neturėjo pinigų, galėjo pakentėti, kol sukaups.
                            Nežinau ar ir darbo dienomis ten dirba tiek darbininkų kiek nuotraukose (jos darytos šeštadienį)

                            Comment


                              #15
                              Parašė Romas
                              Tai jau tikrai - jei neturėjo pinigų, galėjo pakentėti, kol sukaups.
                              Nežinau ar ir darbo dienomis ten dirba tiek darbininkų kiek nuotraukose (jos darytos šeštadienį)
                              Žmonės, o jūs žinote nors vienas, kiek laiko užima IŠSAMŪS, O NE ŽVALGOMIEJI archeologiniai tyrimai? Ir kiek ten ploto reikia ištirti?Ir kokia tai vieta archeologiniu požiūriu?
                              אני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
                              אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.

                              Comment


                                #16
                                Parašė jerusalem
                                Žmonės, o jūs žinote nors vienas, kiek laiko užima IŠSAMŪS, O NE ŽVALGOMIEJI archeologiniai tyrimai? Ir kiek ten ploto reikia ištirti?Ir kokia tai vieta archeologiniu požiūriu?
                                Sutinku. Archeologai ir taip stenėjo, kad jiems laiko per mažai duota. Turint omeny, kad sekanti panašaus masto rekonstrukcija nusimato ne anksčiau kaip už kokių 30 metų- reikia duoti chebrytei pakapstyti- kaip nekaip šimtmečių senumo ekonominė miesto širdis.
                                Kaip po dykumą blaškiausi

                                Comment


                                  #17
                                  Parašė B.S.
                                  Projektas atrodo gan prastai. TUSCIAS. Jokiu medziu, jokiu vertikaliu akcentu, tik tiesios linijos. Ka toj aikstej veikt? Sedet apsuptam betono trinkeliu? Labai nuobodus. Ir dar tiek laukt...
                                  Ta proga tokia primiršta žinutė iš LR "Sostinės" (2005 09 06):

                                  Rotušės aikštėje nupjaus liepas

                                  Rekonstruojamos Vilniaus Rotušės aikštės prieigose nebeliks senųjų liepų. Vilniaus tarybos nario Stanislovo Šriūbėno teigimu, apie 50 medžių tikriausiai bus pjaunami šią savaitę, galbūt poilsio dienomis.
                                  Senų liepų vietoje planuojama tiesti vandentiekio trasas, o pavasarį – sodinti klevus, tarp jų įrengti suolus.
                                  „Dabar tarp vienų liepų – 20 metrų, tarp kitų – 15 metrų. Medžiai auga nesimetriškai, kai kurie yra ligoti.
                                  Juos reikėtų keisti, todėl ta pačia proga visas liepas išpjausime, pašalinsime kelmus, tada iškasime duobes ir pasodinsime jaunų medžių“, – tikino bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ pirmasis direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Šriūbėnas.
                                  Trisdešimtmečių medžių kirtimui leidimai jau gauti.
                                  Pasak S.Šriūbėno, dėl to neprieštaravo ir žalieji.

                                  Visiškai atnaujinti Rotušės aikštę numatoma iki 2007 metų lapkričio mėnesio. Vilniaus savivaldybės duomenimis, liepos viduryje prasidėjusi rekonstrukcija atsieis 17,6 milijono litų. Bendras rekonstruojamos teritorijos plotas – 27,2 tūkst. kvadratinių metrų.
                                  Paskutinį kartą Rotušės aikštė rekonstruota 1962 metais.
                                  Eltos ir „Sostinės“ inf.

                                  Comment


                                    #18
                                    Rotušės aikštė iki 1836
                                    Dail. Marcin Zaleski


                                    Šaltinis: http://www.pinakoteka.zascianek.pl/Zaleski/Index.htm

                                    Comment


                                      #19
                                      / taip, senoveje miesto vidury, jo gatvese, aikstese ir skveruose medziu is esmes niekas nesodindavo(isskyrus tam skirtus parkus, jei tokie budavo). Medziai budavo laikomi visiskai nereikalingais objektais.

                                      Comment


                                        #20
                                        kad tik Vilniuje nepritruktu medziu...

                                        Comment

                                        Working...
                                        X