Aukščiausas miesto pastatas niekaip nesistengia konkuruoti su aplinka. Tiesiog susilieja, ištirpsta medinių Šnipiškių trobelių fone. Tikrai.
Su naujai formuojamo miesto centro architektūrine aplinka: savivaldybės pastatu, burėmis, Lietuvos viešbučiu, Arfa, Quadrumu, Swedbanku ir t.t.
Dabar pasakykite, kad jis dominuoja šių pastatų kontekste
Su naujai formuojamo miesto centro architektūrine aplinka: savivaldybės pastatu, burėmis, Lietuvos viešbučiu, Arfa, Quadrumu, Swedbanku ir t.t.
Dabar pasakykite, kad jis dominuoja šių pastatų kontekste
Europos bokštas yra labiau funkcinis urbanistinės kalvos elementas, nei estetinis. Architektūrinę kalvą reikia matyti kaip visumą, o ne fragmentuotai - "šitmarkais". Joje neturėtų būti ryškios dominantės. Iš "šitmarkų" suformuota kalva atrodytų (arba jau galima sakyti atrodys) kaip "pusiau lupta, pusiau skusta", nes pastatai konkuruotų tarpusavyje dėl vizualinio dominavimo.
Vadovaujantis tokia logika galima prismaigstyti pigiausių vienodų dėžių ir aiškinti kad tai "tiesiog funkciniai kalvos elementai", visi vienodo š estetinio lygio, bet jų negalima vertinti iš estetinės pusės, nes juk jie tiesiog funkciniai kalvos elementai. Nepyk, bet tokia architektūrinė kalva, jos pastatai ir būtų tiesiog š lygio.
Vadovaujantis tokia logika galima prismaigstyti pigiausių vienodų dėžių ir aiškinti kad tai "tiesiog funkciniai kalvos elementai", visi vienodo š estetinio lygio, bet jų negalima vertinti iš estetinės pusės, nes juk jie tiesiog funkciniai kalvos elementai. Nepyk, bet tokia architektūrinė kalva, jos pastatai ir būtų tiesiog š lygio.
Galima, bet ar Swedbankas yra pigus š? Ar Swedbank pastatas yra NMC architektūrinės kalvos vizualinė dominantė? Štai ir atsakymas, kad norint galima suderinti abu dalykus. Arterijos atveju, deja, į urbanistinę ir architektūrinę visumą nebuvo atsižvelgta pakankamai.
Galima, bet ar Swedbankas yra pigus š? Ar Swedbank pastatas yra NMC architektūrinės kalvos vizualinė dominantė? Štai ir atsakymas, kad norint galima suderinti abu dalykus. Arterijos atveju, deja, į urbanistinę ir architektūrinę visumą nebuvo atsižvelgta pakankamai.
Jau rašiau apie lokaciją, vien dėl jos sunku būtų turėti ten ne vizualinę dominantę, kuris iš konkurso variantų toj vietoj nebūtų buvęs vizualine dominante? Tiesą pasakius aš nematau problemos dėl to kad k18b bus vizualinė dominantė, tačiau kuo puikiausiai suprantu kodėl LT architektams tai nepatinka, nublanksta jų "tiesiog tik funkciniai kalvos elementai".
Jau rašiau apie lokaciją, vien dėl jos sunku būtų turėti ten ne vizualinę dominantę, kuris iš konkurso variantų toj vietoj nebūtų buvęs vizualine dominante? Tiesą pasakius aš nematau problemos dėl to kad k18b bus vizualinė dominantė, tačiau kuo puikiausiai suprantu kodėl LT architektams tai nepatinka, nublanksta jų "tiesiog tik funkciniai kalvos elementai".
Jeigu apie tai kalbėtų tiktai NMC stovinčių pastatų autoriai, tada galima būtų manyti, kad LT architektai per daug pergyvena dėl savo ego. Bet taip nėra. Šį projektą skeptiškai vertina absoliuti dauguma LT architektų. Ir nesutikčiau, kad bet kuris kitas projektas, pristatytas konkurse, būtų buvęs tokia pačia dominante, vien dėl lokacijos. K18 jau nuo pat konkurso buvo vertinamas pakankamai nevienareikšmiškai dėl per didelio aukštingumo, konteksto ignoravimo ir banalaus tūrio.
Jeigu apie tai kalbėtų tiktai NMC stovinčių pastatų autoriai, tada galima būtų manyti, kad LT architektai per daug pergyvena dėl savo ego. Bet taip nėra. Šį projektą skeptiškai vertina absoliuti dauguma LT architektų. Ir nesutikčiau, kad bet kuris kitas projektas, pristatytas konkurse, būtų buvęs tokia pačia dominante, vien dėl lokacijos. K18 jau nuo pat konkurso buvo vertinama pakankamai nevienareikšmiškai.
Aš neprisimenu nei vieno atvejo, kur LT arch. ne kritikuotų užsienio architekto darbo. Gal ir būna nemažai konstruktyvios kritikos vienu ar kitu atveju, bet jaučiasi ir didelis nesaugumo jausmas. Kas gali kritikuoti iš LT arch., tai nebent A. Ambrasas, kuris sukūrė, tikrai, labai geros kokybės pakankamai didelio mastelio pastatą su l. gera viešąja erdve.
Jeigu apie tai kalbėtų tiktai NMC stovinčių pastatų autoriai, tada galima būtų manyti, kad LT architektai per daug pergyvena dėl savo ego. Bet taip nėra. Šį projektą skeptiškai vertina absoliuti dauguma LT architektų.
Ambrasas dar ir kaip priešinosi šiam projektui ir jį kritikavo:
Algirdas Kaušpėdas projektui žarsto pagyras dėl drąsumo ir veržlumo, tuo tarpu Audrius Ambrasas jį vadina sunkiai apibūdinamu tvariniu, o patį architektūrinį konkursą – gerai organizuota viešųjų ryšių akcija.
Ir nesutikčiau, kad bet kuris kitas projektas, pristatytas konkurse, būtų buvęs tokia pačia dominante, vien dėl lokacijos. K18 jau nuo pat konkurso buvo vertinamas pakankamai nevienareikšmiškai dėl per didelio aukštingumo, konteksto ignoravimo ir banalaus tūrio.
Na kai lokacija yra einant baltuoju tiltu tiesiai centre, priešais tavo akis ir dar ant kalniuko, tai sunku būtų kažką pastatyti kas nekristų į akis, mano manymu turbūt visi konkursui pateikti variantai krito į akis (kiek pamenu).
Aš neprisimenu nei vieno atvejo, kur LT arch. ne kritikuotų užsienio architekto darbo. Gal ir būna nemažai konstruktyvios kritikos vienu ar kitu atveju, bet jaučiasi ir didelis nesaugumo jausmas. Kas gali kritikuoti iš LT arch., tai nebent A. Ambrasas, kuris sukūrė, tikrai, labai geros kokybės pakankamai didelio mastelio pastatą su l. gera viešąja erdve.
Gal būt todėl, kad retam užsieniečiui yra žinoma LT architektūrinės raidos istorija. Dar mažiau bando ją perprasti ir į ją atsižvelgti. Lietuvos architektų rūmai ir
Regioninės architektų tarybos kaip tik tam ir buvo įkurtos, kad pateiktų visapusiškus projektų architektūrinius vertinimus. Mano nuomone, LAR ir RAT dirba neblogai. Tik dažniausiai politiniai ir ekonominiai interesai nustumia architektūrinius klausimus į antrą planą.
Gal būt todėl, kad retam užsieniečiui yra žinoma LT architektūrinės raidos istorija. Dar mažiau bando ją perprasti ir į ją atsižvelgti. Lietuvos architektų rūmai ir
Regioninės architektų tarybos kaip tik tam ir buvo įkurtos, kad pateiktų visapusiškus projektų architektūrinius vertinimus. Mano nuomone, LAR ir RAT dirba neblogai. Tik dažniausiai politiniai ir ekonominiai interesai nustumia architektūrinius klausimus į antrą planą.
Bet visame pasaulyje užsienio architektai stato pastatus, o šiuolaikinėje LT architektūroje labai retai matau tautinių/etninių bruožų apdailoje, net formoje, ne taip kaip tarpukariu.
Jeigu apie tai kalbėtų tiktai NMC stovinčių pastatų autoriai, tada galima būtų manyti, kad LT architektai per daug pergyvena dėl savo ego. Bet taip nėra. Šį projektą skeptiškai vertina absoliuti dauguma LT architektų. Ir nesutikčiau, kad bet kuris kitas projektas, pristatytas konkurse, būtų buvęs tokia pačia dominante, vien dėl lokacijos. K18 jau nuo pat konkurso buvo vertinamas pakankamai nevienareikšmiškai dėl per didelio aukštingumo, konteksto ignoravimo ir banalaus tūrio.
Ar yra duomenų pagrindimas šitam teiginiui dėl absoliučios daugumos?
Šita vieta yra užprogramuota dominavimui. Tik dviem atvejais čia statomas pastatas nedominuotų nuo Baltojo tilto perspektyvos: a) niekas nebūtų pastatyta; b) būtų pastatytas "Lvovo", t.y. mažaaukštis statinys. Nors tai nėra geografinis kalvos centras, bet Baltojo tilto ašyje ji yra centrinė. Pati vieta yra dominuojanti, net nereikia pastato.
Ar yra duomenų pagrindimas šitam teiginiui dėl absoliučios daugumos?
Šita vieta yra užprogramuota dominavimui. Tik dviem atvejais čia statomas pastatas nedominuotų nuo Baltojo tilto perspektyvos: a) niekas nebūtų pastatyta; b) būtų pastatytas "Lvovo", t.y. mažaaukštis statinys. Nors tai nėra geografinis kalvos centras, bet Baltojo tilto ašyje ji yra centrinė. Pati vieta yra dominuojanti, net nereikia pastato.
O architektų bendruomenė per LAS ar LAR nepateikė savo nuomonės po konkurso?
Vietos reikšmę visi mes pukiai suprantame, esmė kaip ją užpildome. Faktiškai visi kiti konkursui pateikti projektai, nesiekė taip agresyviai dominuoti miesto panoramoje.
Man asmeniškai, šio konkurso rezultatas, yra politinė išdava, kai Vilniaus savivaldybės politikai sužaidė PR korta su žinomu architektūros brandu, o architektūrinė kokybė liko antrame plane.
Lygiai tas pat vyko su Mo. Kai Butkai neturėdami nuovokos ir nepažinodami kompetentingų žmonių, galinčių jiems patarti, pasirinko saugiausią variantą, t. y. kreipėsi į "brandą".
Bet visame pasaulyje užsienio architektai stato pastatus, o šiuolaikinėje LT architektūroje labai retai matau tautinių/etninių bruožų apdailoje, net formoje, ne taip kaip tarpukariu.
O kurie užsieniečiai naudoja tautinius/etninius elementus apdailoje? Regionalizmas yra ne apie tai, kad įkvėpimo reikia ieškoti liaudies mene: ornamentikoje, siužetuose ir kt. O apie tai, kad tarp viso kito reikia atsižvelgti ir į bendrą kultūrinę vietos raidą, tvarumą ir t.t.
O kurie užsieniečiai naudoja tautinius/etninius elementus apdailoje? Regionalizmas yra ne apie tai, kad įkvėpimo reikia ieškoti liaudies mene: ornamentikoje, siužetuose ir kt. O apie tai, kad tarp viso kito reikia atsižvelgti ir į bendrą kultūrinę vietos raidą, tvarumą ir t.t.
Nu tai lietuviai turi pasistengti, jei jau jiems kultūrinis, architektūrinis kontekstas labai svarbus.
Ambrasas dar ir kaip priešinosi šiam projektui ir jį kritikavo:
Tiesą pasakius pirminis variantas ir man nelabai, ypač nuo Konstitucijos pr. pusės nepatiko.
Na kai lokacija yra einant baltuoju tiltu tiesiai centre, priešais tavo akis ir dar ant kalniuko, tai sunku būtų kažką pastatyti kas nekristų į akis, mano manymu turbūt visi konkursui pateikti variantai krito į akis (kiek pamenu).
"Banalaus tūrio" - na ok, tingiu toliau tęsti.
Ambrasas, nepaisant to, kad yra Swedbanko projekto autorius, turi visas teises kritikuoti NMC ir visoje Lietuvoje vykstančius procesus, susijusius su architektūra, nes tai yra vienas kompetentingiausių architektų Lietuvoje.
Tarp to kas "krenta į akį" ir tai "kas rėžia akį" yra skirtumas. Mano nuomone, šiuo atveju, net esminis
Dėl tūrio patikslinau. Labiau turėjau omenyje formą.
Mano nuomone, kadangi jau yra kitas etapas tokios diskusijos "gerai ar blogai" jau yra neaktualios. Vienok, pasisakymai forume, kad tai yra "best ever" kas galėjo nutikti NMC provokuoja netylėti.
Dabar daug įdomiau diskutuoti apie projekto įgyvendinimo eigą. Todėl kuom blogas šis projektas daugiau nekomentuosiu.
Comment