Artery - Konstitucijos 18B

[Gies]

Projekto gerumas ne vien smaigo aštrume, smaigas buvo tik pavyzdys kad ne viskas gali būti realybėje taip kaip vizualizacijose net ir kalbant apie formas, ne tik apie fasadą. O smaigo aštrumas be abejo įtakoja projekto gerumą (mano nuomone), nes jis suteikia veržlumo, akcentas ir gerai įsipaišo į urbanistinę kalvą, kartu su žemesniu prilipusiu tūriu paryškina jos žemėjimo kryptį. Aštrūs kampai, "smaigai" yra Libeskindo stilius ir man jis patinka, tuo jis išsiskiria iš kitų, man gaila kad pastatas nėra realizuojamas pagal ankstesnį projektą kur kampai dar aštresni, pastatas buvo dinamiškesnis.


Kažką panašaus norėjau paklausti ir dėl tamstos nuomonės:



Projekto gerumas yra stiklo nenaudojime. Rimtai? Yra daugybė labai gerų pastatų Pasaulyje kurie turi vien stiklo fasadus. Gal galima plačiau kuo tai net pats baisiausias NMC pastatas?

Pastatas yra orientuotas tik pats į save, tiek fasadiškai, tiek formos prasme, tiek planiškas. Jis tiktų bet kur, jis neturi jokio ryšio nei su miesto panoramomis, nei su miestu urbanistiškai.
Planas - chaotiškas ir neracionalus, forma 'mandra' tik dėl mandrumo, nes čia gi toks architekto stilius, pastatas per aukštas tai vietai, jis dominuoja baltojo tilto perspektyvoje, jo visa išvaizda rėkia 'žiūrėkit į mane'. Forma niekaip nepateisina savęs, ji atsitiktinė. Visiškai jokio kontekstualumo. pastatas numestas bet kaip, prieigos yra chaotiškos, pastatą perkerta pėsčiųjų srautai, kurie kirsis su pastato naudotojų srautais. prieigos panašesnės į kažkokį parkingo įvažiavimą (kuris, beje ir yra šalia), negu į jaukią aplinką, kurioje norisi būti. Dar pridėta augalų ir medžių, kad užmaskuoti šitą bjaurumą. fasadai yra eilinė stiklo siena, kuri tiesiog atspindės aplinką ir tai yra vientelis geras dalykas, kurį galima pasakyti. bet jo idėja tikrai ne tokia, jos paprasčiausiai nėra. fasadai mechaniškai užlipdyti stiklu ir tiesiog sudalinti pagal vienodą gridą. bus pilna keistų vadinamų 'aklinų' žonų, kuriose bus emaliuotas stiklas ir jis skirsis nuo skaidraus stiklo (kaip pavyzdį žr.: Radisson priestatą). Jis tikrai atrodys netvarkingai ir pigiai, ypač praėjus keletui metų.
Trumpiau tariant, šis pastatas yra vienas didelis nesusipratimas, kuris tiesiog numestas iš oro.

[B.S.]

Gies
Tai kame problema? Ateities pastatai pasiderins prie Artery. Čia gi landmarkas, kitaip ir negali būti.

[Edd]

Įdomūs argumentai, kurie skamba labai jau panašiai į kai kurių LT architektų (Europos bokšto, Swedbank autorių), kurių pastatai turėjo dominuoti, o čia dabar atsirado mat kitas pastatas. Tų architektų reakcija priminė vaikų darželį, dar įdomiau kad prieš tai patys buvo gavę lygiai tokias pačias išskirtines teises statyti aukštesnį pastatą nei leidžiama (Swedbank) kaip ir k18b. Visų pirma tai sklypas yra šiek tiek ant kalvos, tiesiai ant Baltojo tilto linijos ir dar gerokai artimesnis nei už Konstitucijos pr. esantys daugiaaukščiai, net ir gerokai žemesnis pastatas ten būtų dominavęs ir kritęs į akis, vien dėl savo lokacijos. Visų antra, kaip tu įsivaizduoji landmarką, o būtent buvo siekiama sukurti landmarką, Libeskindas tiesiai šviesiai sako: "the idea for the 'downtown tower-K18B' is to create a 21st-century landmark for the city", tavo argumentai prasilenkia su logika, koks landmarkas jei anot tavęs tai turėjo būti neišsiskiriantis, pritampantis pastatas? Plius nesutikčiau kad forma atsitiktinė, pati pirminė versija buvo panašesnė į atsitiktinę, dabartinis variantas mano manymu visai gerai įsipaišo, žemutinė dalis su Radisson priestatu, įsipaišo kalvoj, pabrėžia žemėjimo kryptį, aukštuminės dalis paslinkta kad nuo Baltojo tilto neužstotų ir Ambraso šedevro, kuris matomai anot LT architektų (-o?) turėjo neginčijamą dominavimo teisę. Asmeniškai džiaugiuosi kad nuo Baltojo tilto dominuos ir kris į akis būtent k18b, o ne Europos bokštas (jei viskas bus gerai su fasadais). Dėl pėsčiųjų srautų, taip jau yra kad sklypas yra būtent ant susiformavusių pėsčiųjų srautų, per vidurį sklypo išlenda požeminė pėsčiųjų perėja, būtent šio projekto dėka bus įgyvendinta nenutrūkstama jungtis pėstiesiems nuo Baltijo tilto iki Europos aikštės. Dėl "prieigos panašesnės į kažkokį parkingo įvažiavimą" - čia yra tiesos, turbūt iš dalies galima kaltinti šalia esančius viešbučius ir tai kad žemutinės dalies korpusai irgi turėjo būti viešbučiais, bet šiaip sutinku, tik nežinau kaip buvo galima išspręsti geriau, reiktų pagalvoti, iš Konstitucijos pr. įvažiavimų į parkingus turbūt bet kokiu atveju irgi reikia.


"fasadai mechaniškai užlipdyti stiklu ir tiesiog sudalinti pagal vienodą gridą" - sveikinu, įdomus bet kurio stiklinio fasado apibrėžimas.

[RokasLT]

Pastatas yra orientuotas tik pats į save, tiek fasadiškai, tiek formos prasme, tiek planiškas. Jis tiktų bet kur, jis neturi jokio ryšio nei su miesto panoramomis, nei su miestu urbanistiškai.
Planas - chaotiškas ir neracionalus, forma 'mandra' tik dėl mandrumo, nes čia gi toks architekto stilius, pastatas per aukštas tai vietai, jis dominuoja baltojo tilto perspektyvoje, jo visa išvaizda rėkia 'žiūrėkit į mane'. Forma niekaip nepateisina savęs, ji atsitiktinė. Visiškai jokio kontekstualumo. pastatas numestas bet kaip, prieigos yra chaotiškos, pastatą perkerta pėsčiųjų srautai, kurie kirsis su pastato naudotojų srautais. prieigos panašesnės į kažkokį parkingo įvažiavimą (kuris, beje ir yra šalia), negu į jaukią aplinką, kurioje norisi būti. Dar pridėta augalų ir medžių, kad užmaskuoti šitą bjaurumą. fasadai yra eilinė stiklo siena, kuri tiesiog atspindės aplinką ir tai yra vientelis geras dalykas, kurį galima pasakyti. bet jo idėja tikrai ne tokia, jos paprasčiausiai nėra. fasadai mechaniškai užlipdyti stiklu ir tiesiog sudalinti pagal vienodą gridą. bus pilna keistų vadinamų 'aklinų' žonų, kuriose bus emaliuotas stiklas ir jis skirsis nuo skaidraus stiklo (kaip pavyzdį žr.: Radisson priestatą). Jis tikrai atrodys netvarkingai ir pigiai, ypač praėjus keletui metų.
Trumpiau tariant, šis pastatas yra vienas didelis nesusipratimas, kuris tiesiog numestas iš oro.

O kuris aukštuminis pastatas Vilniuje derinasi ir turėtų derintis prie barokinio, gotikinio, neo-klasicistinio konteksto? Kuris aukštuminis pastatas, ne tik dėl savo dizaino, bet ir automatiškai, dėl savo aukščio ir dydžio nešaukia: "Pažiūrėkite į mane!"? Dėl viso kito negaliu diskutuoti, nes pastatas dar NEPASTATYTAS.

[themanual]

Gies
Tai kame problema? Ateities pastatai pasiderins prie Artery. Čia gi landmarkas, kitaip ir negali būti.

Visiškai sutinku, tiesiog ateities pastatus bus galima derinti prie šio, jeigu jis nedera su dabar esamais. Priešingu atveju Vilniaus NMC grėstų pavirsti į nuobodų butelio dėžių mišką kaip Talino kanabinoidui

[RokasLT]

Visiškai sutinku, tiesiog ateities pastatus bus galima derinti prie šio, jeigu jis nedera su dabar esamais. Priešingu atveju Vilniaus NMC grėstų pavirsti į nuobodų butelio dėžių mišką kaip Talino kanabinoidui

NY, Šanchajus, Dubajus... geriausi įvairovės pvz. Čikaga, Torontas, Tokijas... geriausi uniformalumo pvz., kiekvienam pagal skonį. Tik turiu pastebėti, kad daug dangoraižių vienoje vietoje, ar tai būtu art-deco, dangor. su neo-klasicistinias elementais ar modernus dangoraižis, taip nesipjauna kaip žemi pastatai pastatyti vienas prie kito.

[Perfect]

Gies
Tai kame problema? Ateities pastatai pasiderins prie Artery. Čia gi landmarkas, kitaip ir negali būti.

Problema tame, kad griaunamas LT architektų bendruomenės puoselėtas regionalizmo principas, kuris ypatingai akcentuoja konteksto svarbą. Arterija šiuo požiūriu yra glamūrinis blizgutis, kuris Vilniaus, ir tame tarpe Lietuvos architektūrai, neprideda jokios simbolinės vertės. Galų gale, ilgalaikėje perspektyvoje, taip kaip jūs sakote, "kiti turės prisiderinti", tai reiškia, kad atsiras dar daugiau tokių glamūrinių "shitmarkų", kurie ardys LT architektų bendruomenės puoselėtą regioninalizmo principą. Regionalizmas ne tai, kad nėra praradęs aktualumo, bet šiandieninės ekonominės ir socialinės raidos kontekste yra dar labiau aktualus nei buvo XX a. 6-7 deš.

Esmė, kad toks "šitmarkas" gali stovėti bet kur nuo Honkongo iki Panamos. Jo kuriama pridėtinė vertė tik ekonominė (t. y. naudingas plotas). Dar galima sakyti, kad pastatas bus kokybiškas, bet tai irgi ekonominis aspektas. Dar galima sakyti, kad tvarkingas. Bet tik tiek. Niekas kol kas argumentais neįrodė, kad šis pastatas miestui ir LT architektūrai sukurs pridėtinę kultūrinę ir meninę vertę. Apart to, kad ant projekto bus uždėtas garsaus architekto vardas.

p.s. kai išgirstu sąvoką "landmarkas", tai visada kyla tokios asociacijos

[Sula]

Stikliniai fasadai kaip tik dera prie aplinkinių pastatų.
Pėsčiųjų zona irgi buvo apibrėžta iš pat pradžių. Būtų keista, jei ji ten būtų užblokuota.
Arba aš kažko nesuprantu.

[Creatium]

Atsiprašau, bet kuris iš NMC pastatų absoliučiai niekaip negalėtų stovėti bet kur kitur? Arba kuri barokinė bažnyčia negalėtų stovi niekur kitur? Jau iš visų girdimų argumentų šitas atrodo mažiausiai pagrindo turintis. Turbūt net mažiau, nei "stiklinė dėžė" (tas bent jau konstatuoja faktą, kad pastatas turi daugiausiai stiklinių fasadų).

[RokasLT]

Problema tame, kad griaunamas LT architektų bendruomenės puoselėtas regionalizmo principas, kuris ypatingai akcentuoja konteksto svarbą. Arterija šiuo požiūriu yra glamūrinis blizgutis, kuris Vilniaus, ir tame tarpe Lietuvos architektūrai, neprideda jokios simbolinės vertės. Galų gale, ilgalaikėje perspektyvoje, taip kaip jūs sakote, "kiti turės prisiderinti", tai reiškia, kad atsiras dar daugiau tokių glamūrinių "shitmarkų", kurie ardys LT architektų bendruomenės puoselėtą regioninalizmo principą. Regionalizmas ne tai, kad nėra praradęs aktualumo, bet šiandieninės ekonominės ir socialinės raidos kontekste yra dar labiau aktualus nei buvo XX a. 6-7 deš.

Esmė, kad toks "šitmarkas" gali stovėti bet kur nuo Honkongo iki Panamos. Jo kuriama pridėtinė vertė tik ekonominė (t. y. naudingas plotas). Dar galima sakyti, kad pastatas bus kokybiškas, bet tai irgi ekonominis aspektas. Dar galima sakyti, kad tvarkingas. Bet tik tiek. Niekas kol kas argumentais neįrodė, kad šis pastatas miestui ir LT architektūrai sukurs pridėtinę kultūrinę ir meninę vertę. Apart to, kad ant projekto bus uždėtas garsaus architekto vardas.

O tai kokį regionalizmą reprezentuoją Europos bokštas?! Tik kad arch. lietuvis! Tokių bokštų pilna galybė pasaulyje, ir dar šis bokštas yra dominantė, K18 bent jau įdomią formą turi, nesakau kad visiškai unikalią, bet įdomesnę nei EB, nekalbant apie apdailą, ko mes sulauksime po metų.

[themanual]

Kur John , kai reikia staigiai komentaro apie LT architektų bendruomenės pasiekimus ir išpuoselėtus principus

[Perfect]

O tai kokį regionalizmą reprezentuoją Europos bokštas?! Tik kad arch. lietuvis! Tokių bokštų pilna galybė pasaulyje, ir dar šis bokštas yra dominantė, K18 bent jau įdomią formą turi, nesakau kad visiškai unikalią, bet įdomesnę nei EB, nekalbant apie apdailą, ko mes sulauksime po metų.

Europos bokšto lakoniškas tūris niekaip nesistengia konkuruoti su aplinka. Jis yra sumanytas kaip NMC urbanistinės kalvos aukščiausias elementas. Tuom viskas ir pasakyta.

[dr.pienas]

Nors nesu šio projekto fanas, vis dėlto: jei pastato apačią formuoja esami pėsčiųjų takai/srautai, o pastato viršų - miesto apžvalgos taškų panoramų analizė bei urbanistinės kalvos kreivės - nedera sakyti, kad TOKS gali stovėti bet kur kitur. Va ozo prekybos centras tai tikrai gali stovėti bet kur

[Edd]

Problema tame, kad griaunamas LT architektų bendruomenės puoselėtas regionalizmo principas, kuris ypatingai akcentuoja konteksto svarbą. Arterija šiuo požiūriu yra glamūrinis blizgutis, kuris Vilniaus, ir tame tarpe Lietuvos architektūrai, neprideda jokios simbolinės vertės. Galų gale, ilgalaikėje perspektyvoje, taip kaip jūs sakote, "kiti turės prisiderinti", tai reiškia, kad atsiras dar daugiau tokių glamūrinių "shitmarkų", kurie ardys LT architektų bendruomenės puoselėtą regioninalizmo principą. Regionalizmas ne tai, kad nėra praradęs aktualumo, bet šiandieninės ekonominės ir socialinės raidos kontekste yra dar labiau aktualus nei buvo XX a. 6-7 deš.

Esmė, kad toks "šitmarkas" gali stovėti bet kur nuo Honkongo iki Panamos. Jo kuriama pridėtinė vertė tik ekonominė (t. y. naudingas plotas). Dar galima sakyti, kad pastatas bus kokybiškas, bet tai irgi ekonominis aspektas. Dar galima sakyti, kad tvarkingas. Bet tik tiek. Niekas kol kas argumentais neįrodė, kad šis pastatas miestui ir LT architektūrai sukurs pridėtinę kultūrinę ir meninę vertę. Apart to, kad ant projekto bus uždėtas garsaus architekto vardas.

Paimkim Europos bokštą - jis ne tik gali stovėti bet kur, jis ir stovi bet kur, tokių formų pastatų gali surasti n+k visam Pasaulyje, tik galimai su kokybiškesniais fasadais ir be suvirintos struktūros ant stogo telekomunikacijų bendrovių antenoms laikyti. Tai dabar įrodyk argumentais kad Europos bokštas miestui ir LT architektūrai kuria pridėtinę kultūrinę ir meninę vertę ir kad tai nėra tik "šitmarkų" "šitmarkas" kurio kuriama pridėtinė vertė yra tik ekonominė (naudingas ofisų plotas ir pigus nuomojamas stovas antenoms ant stogo). Ar tai jis vertingas savaime tik tuo kad yra LT architektų bendruomenės produktas ir miestą kuris istoriškai buvo atviras visiems, kvietė užsienio architektus (senamiestis, daug pvz., italų architektų darbų), dabar uzurpavo LT architektai?

[Perfect]

Atsiprašau, bet kuris iš NMC pastatų absoliučiai niekaip negalėtų stovėti bet kur kitur? Arba kuri barokinė bažnyčia negalėtų stovi niekur kitur? Jau iš visų girdimų argumentų šitas atrodo mažiausiai pagrindo turintis. Turbūt net mažiau, nei "stiklinė dėžė" (tas bent jau konstatuoja faktą, kad pastatas turi daugiausiai stiklinių fasadų).

Galėtų stovėti, bet ar jie įsikomponuotų? Lietuviškas barokas itališko baroko kontekste atrodytų kaip kompleksuotas reiškinys, išskyrus Pažaislio ansamblį.
Ir istorinė architektūra, kaip pavyzdys, šioje diskusijoje nėra tinkamas argumentas, vien dėl to, kad architektūra anksčiau nebuvo tokia kompleksiška, kokia yra dabar.

[RokasLT]

Europos bokšto lakoniškas tūris niekaip nesistengia konkuruoti su aplinka. Jis yra sumanytas kaip NMC urbanistinės kalvos aukščiausias elementas. Tuom viskas ir pasakyta.

Tai dar neaišku kaip šis atrodys, stiklas daug ką duoda. Be to, labiau išsiskiriantys pastatai pritraukia bet kokį dėmesį, net padeda pritraukti daugiau investicijų. Ar mes rytų europiečiai, jei tas pats Londonas turi: The Shard, The Scalpel, Vertus, Strata SE1...

[RokasLT]

Paimkim Europos bokštą - jis ne tik gali stovėti bet kur, jis ir stovi bet kur, tokių formų pastatų gali surasti n+k visam Pasaulyje, tik galimai su kokybiškesniais fasadais ir be suvirintos struktūros ant stogo telekomunikacijų bendrovių antenoms laikyti. Tai dabar įrodyk argumentais kad Europos bokštas miestui ir LT architektūrai kuria pridėtinę kultūrinę ir meninę vertę ir kad tai nėra tik "šitmarkų" "šitmarkas" kurio kuriama pridėtinė vertė yra tik ekonominė (naudingas ofisų plotas ir pigus nuomojamas stovas antenoms ant stogo). Ar tai jis vertingas savaime tik tuo kad yra LT architektų bendruomenės produktas ir miestą kuris istoriškai buvo atviras visiems, kvietė užsienio architektus (senamiestis, daug pvz., italų architektų darbų), dabar uzurpavo LT architektai?

Taip yra senamiestyje vokiečių, daugiausiai Šveicarijos italų darbų. O dabar mes turime užsikoncervuoti? Kaip kokie provincialai, tikrai juokinga.

[Perfect]

Paimkim Europos bokštą - jis ne tik gali stovėti bet kur, jis ir stovi bet kur, tokių formų pastatų gali surasti n+k visam Pasaulyje, tik galimai su kokybiškesniais fasadais ir be suviritintos struktūros ant stogo telekomunikacijų bendrovių antenoms laikyti. Tai dabar įrodyk argumentais kad Europos bokštas miestui ir LT architektūrai kuria pridėtinę kultūrinę ir meninę vertę ir kad tai nėra tik "šitmarkų" "šitmarkas" kurio kuriama pridėtinė vertė yra tik ekonominė (naudingas ofisų plotas ir pigus nuomojamas stovas antenoms ant stogo). Ar tai jis vertingas savaime tik tuo kad yra LT architektų bendruomenės produktas ir miestą kuris istoriškai buvo atviras visiems, kvietė užsienio architektus (senamiestis, daug pvz., italų architektų darbų), dabar uzurpavo LT architektai?

Europos bokštas yra labiau funkcinis urbanistinės kalvos elementas, nei estetinis. Architektūrinę kalvą reikia matyti kaip visumą, o ne fragmentuotai - "šitmarkais". Joje neturėtų būti ryškios dominantės. Iš "šitmarkų" suformuota kalva atrodytų (arba jau galima sakyti atrodys) kaip "pusiau lupta, pusiau skusta", nes pastatai konkuruotų tarpusavyje dėl vizualinio dominavimo.

[Edd]

Europos bokšto lakoniškas tūris niekaip nesistengia konkuruoti su aplinka.

Aukščiausas miesto pastatas niekaip nesistengia konkuruoti su aplinka. Tiesiog susilieja, ištirpsta medinių Šnipiškių trobelių fone. Tikrai.

[RokasLT]

Aukščiausas miesto pastatas niekaip nesistengia konkuruoti su aplinka. Tiesiog susilieja, ištirpsta medinių Šnipiškių trobelių fone. Tikrai.

Tikrai susilieja, buvo daug erzelio kad EB dominuoja Gedimino bokšto kontekste.