Artery - Konstitucijos 18B

[Zygis]

O apie gatvės platinimą išvis nusisvaigai ir tiek. Svajot gi nedraudžiama, kaip sakant.

Kad man rodos tu pats nelabai gaudaisi aplinkoj. Kodėl jos platint negalima? Daug vietos iš abiejų pusių ir su laiku ten tik didės kamščiai, kažkas turės būt daroma.

[Creatium]

Kad man rodos tu pats nelabai gaudaisi aplinkoj. Kodėl jos platint negalima? Daug vietos iš abiejų pusių ir su laiku ten tik didės kamščiai, kažkas turės būt daroma.

Negalima platinti dėl kelių priežasčių:
1. netinkama jos kategorija (D);
2. neatitinka ruošiamo bendrojo plano ir keliamų uždavinių mieste (eismo transporto mažinimas);
3. gatvė abiejose pusėse remiasi į ne ką labiau pralaidžias gatves: Žvėryne į 2 juostų gatveles, kitoje pusėje į Žvejų g. ir sąlyginai nedidelę Kalvarijų g.;
4. šia gatve padidinus eismo srautą smarkiai padidės tarša, todėl rekreacinė Baltojo tilto zona išvis nebetenka prasmės;
5. Upės g. nėra arterinė - ją dublikuoja 6 eismo juostų Konstitucijos pr. Todėl labai jau norint kažką didinti ir platinti, reikėtų galvoti apie Narbuto - Konstitucijos pr. viaduką;

Kamščiai Upės g. susidaro todėl, kad kamščiais užkiškas Konstitucijos pr. Todėl spręsti reikėtų šio kelio problemą, o tada nusiims eismas ir nuo Upės g. O ją siaurint ir joje mažinti eismo greitį.

P.S. Upės g. ir taip yra 4 juostų. Ją išplatinus jinai taps 6 eismo juostų (2 parkingui).

[Briedis]

<...>turi laukti kol praeis visas 4.

Neturi.

[Lettered]

Labai svarbią pėsčiųjų arteriją siūlot taisyti su šviesoforu... Nepaeis toks sprendimas.



Visų pirma, tai gatvė į abi puses faktiškai yra po 1 juostą, todėl jos siaurinimas eismo neapribos. Gatvės siaurinimas pasieks šiuos tikslus: bus sumažintas eismo greitis, bus įvesta tvarka parkingo vietose (kai bus padaryta kaip Žvejų g.) ir atsiras didesnis saugumas pėstiesiems, nes jiems nereikės kirsti 4 eismo juostų važiuojamosios dalies (nesvarbu, kad naudojamos tik 2) - taip sutrumpės pėsčiųjų praleidimo per perėją laikas (nes KET numato, kad auto turi sustoti vos tik pėstysis atsiduria važiuojamojoje dalyje - nesvarbu, kad gatvė 4 juostų, o naudojamos 2; turi laukti kol praeis visas 4).

O apie gatvės platinimą išvis nusisvaigai ir tiek. Svajot gi nedraudžiama, kaip sakant.

Iš tikrųjų, tai nelabai yra vietos ten siaurinimui, jei paliekamas parkavimas iš abiejų pusių, arba 4 eismo juostos tam tikrose vietose. Tik aišku reiktų tą gatvę ir parkingą sutvarkyti pagal Žvejų g. pavyzdį, o ties perėja galima gatvę susiaurinti, kad būtų saugu pereiti arba net salelę įrengti. Viadukas virš pedagoginio žiedo manau dar didesnė svajonė ir neaišku, kada bus pastatytas.

[Creatium]

Iš tikrųjų, tai nelabai yra vietos ten siaurinimui, jei paliekamas parkavimas iš abiejų pusių, arba 4 eismo juostos tam tikrose vietose. Tik aišku reiktų tą gatvę ir parkingą sutvarkyti pagal Žvejų g. pavyzdį, o ties perėja galima gatvę susiaurinti, kad būtų saugu pereiti arba net salelę įrengti. Viadukas virš pedagoginio žiedo manau dar didesnė svajonė ir neaišku, kada bus pastatytas.

Pradžioje konfrontuoji, po to sakai, kad reikia Žvejų g. pavyzdį sekti. Tai toji gatvė irgi buvo susiaurinta iki minimalių reikalaujamų pločių. Tame ir esmė. Bene visu ilgiu Upės g. galima drąsiai siaurinti arba tiksliau projektuojant dirbti tokiais žingsniais: parkingui skirtas vietas numatyti aiškiai išskirtas (kaip Žvejų g.), tada pamatuoti likusį važiuojamosios dalies plotį ir jį siaurinti iki minimalių reikalavimų (berods 3m plotis vienai juostai?).

Dabartinė gatvės situacija, net kai yra priparkuota iš abiejų pusių, leidžia gana drąsiai važiuoti 60-70 km/h greičiu. Jeigu danga būtų lygi, tai galima būtų ir dar greičiau. O tai rodo, kad gatvė yra smarkiai per plati.

Ir taip, siaurinant ir įrengiant atskirtas parkavimo vietas gautume daug naudos: būtų įvesta parkavimo tvarka, taip pat padidėtų pėsčiųjų saugumas (nes parkingo vietos būtų įrengtos taip, kad neužstotų pėsčiųjų perėjose), taip pat potencialiai galima būtų įrengti papildomus želdynus arčiau gatvės (tarp parkingo vietų).

P.S. Į gatvių pločio temą: Saugaus eismo ekspertas: mūsų gatvės per plačios

[julius]

Atleiskit chebryte už mano fotošopinę fantaziją,
bet kažkaip šiandien ėjau per batą tiltą, ir pamačiau kad teoriškai galima būtų išvis apsieiti be naujo pėsčiųjų viaduko, bet viaduką turėti -
tiesiog užtektų upės gatvę paslinkti arčiau upės, ir pakišti po tiltu.
nes po baltu tiltu gi pilna vietos kuri niekaip neišnaudojama (nebent nuo lietaus pasislėpti ir supynėms pakabinti)

[B.S.]

Atleiskit chebryte už mano fotošopinę fantaziją,
bet kažkaip šiandien ėjau per batą tiltą, ir pamačiau kad teoriškai galima būtų išvis apsieiti be naujo pėsčiųjų viaduko, bet viaduką turėti -
tiesiog užtektų upės gatvę paslinkti arčiau upės, ir pakišti po tiltu.
nes po baltu tiltu gi pilna vietos kuri niekaip neišnaudojama (nebent nuo lietaus pasislėpti ir supynėms pakabinti)

Butu prarasta daug zemes ir tektu palaidoti Hadid projekta.
EDIT: nebent paslinkti dar arciau upes. Klausimas ar nekiltu kruva kitu problemu: galimas apsemimas, naujo kelio kaina.

[Creatium]

Na, tai gaunasi panašu į dabar siūlomą variantą. Tik vietoje naujo viaduko perstatoma gatvė. Kokią naudą gaunam iš to? Nusikrauna perėja. Kokią žalą gaunam dėl to? Sumažėja rekreacinis plotas, atsiranda problemos su įvažiavimais į parkingus, galiausiai kelią vis tiek reikia žeminti (nes aukščio vargiai užtektų pvz. gaisrinei pravažiuoti), o pėstieji ir toliau turi lipti laiptais link Konstitucijos pr.

[sleader]

Labai svarbią pėsčiųjų arteriją siūlot taisyti su šviesoforu... Nepaeis toks sprendimas.

Kodėl nepaeis? Pvz. reguliuojamos perėjos Šventaragio g. - Pilies g. sankryžoje. Ten pėsčiųjų judėjimas netgi didesnis ir reguliuojamos perėjos labai puikiai funkcionuoja.

Atleiskit chebryte už mano fotošopinę fantaziją,
bet kažkaip šiandien ėjau per batą tiltą, ir pamačiau kad teoriškai galima būtų išvis apsieiti be naujo pėsčiųjų viaduko, bet viaduką turėti -
tiesiog užtektų upės gatvę paslinkti arčiau upės, ir pakišti po tiltu.
nes po baltu tiltu gi pilna vietos kuri niekaip neišnaudojama (nebent nuo lietaus pasislėpti ir supynėms pakabinti)

Koks sveiko proto žmogus norėdamas pereiti 1+1 gatvę, eis "ratais kvadratais" kelis šimtus metrų, kad užliptų ant viaduko ir juo pereitų? Juo labiau, kad palei gatvę yra automobilių stovėjimo vietos. Tai nejaugi sustojęs ir išlipęs į važiuojamąją dalį, eisi kažkur per viaduką, vietoje to, kad žengtum tris žingsnius ir atsidurtum kitoje gatvės pusėje?

Pėsčiųjų viadukai turi būti tik virš greito eismo, arba plačių magistralinių gatvių. Dar gali būti virš paprastesnių gatvių, bet viadukas turi būti žemės lygyje, o gatvė igilinta. Visais kitais atvejais viadukai yra beprasmiški ir nepatogūs. Įprastai perėjimas turi būti viename lygyje, nes tai patogiau pėstiesiems ir kartu užtikrina mažesnį transporto priemonių važiavimo greitį. Tik vietose, kuriose pėsčiųjų srautai yra dideli, perėjos turi būti reguliuojamos, kad užtikrinti sklandesnį ir subalansuotą visų eismo dalyvių eismą.

Kaip prastą pvz. galima paimti Jogailos g. - Gedimino pr. - Vilniaus g. sankryžą, kurią dėl didelio pėsčiųjų srauto, transportui sudėtinga įveikti. Jeigu ten būtų šviesoforinis reguliavimo postas - eismas vyktų gerokai sklandžiau.

[Creatium]

Kodėl nepaeis? Pvz. reguliuojamos perėjos Šventaragio g. - Pilies g. sankryžoje. Ten pėsčiųjų judėjimas netgi didesnis ir reguliuojamos perėjos labai puikiai funkcionuoja.



Koks sveiko proto žmogus norėdamas pereiti 1+1 gatvę, eis "ratais kvadratais" kelis šimtus metrų, kad užliptų ant viaduko ir juo pereitų? Juo labiau, kad palei gatvę yra automobilių stovėjimo vietos. Tai nejaugi sustojęs ir išlipęs į važiuojamąją dalį, eisi kažkur per viaduką, vietoje to, kad žengtum tris žingsnius ir atsidurtum kitoje gatvės pusėje?

Pėsčiųjų viadukai turi būti tik virš greito eismo, arba plačių magistralinių gatvių. Dar gali būti virš paprastesnių gatvių, bet viadukas turi būti žemės lygyje, o gatvė igilinta. Visais kitais atvejais viadukai yra beprasmiški ir nepatogūs. Įprastai perėjimas turi būti viename lygyje, nes tai patogiau pėstiesiems ir kartu užtikrina mažesnį transporto priemonių važiavimo greitį. Tik vietose, kuriose pėsčiųjų srautai yra dideli, perėjos turi būti reguliuojamos, kad užtikrinti sklandesnį ir subalansuotą visų eismo dalyvių eismą.

Kaip prastą pvz. galima paimti Jogailos g. - Gedimino pr. - Vilniaus g. sankryžą, kurią dėl didelio pėsčiųjų srauto, transportui sudėtinga įveikti. Jeigu ten būtų šviesoforinis reguliavimo postas - eismas vyktų gerokai sklandžiau.

Šviesoforas visiškai netinkama eismo reguliavimo priemonė D kategorijos gatvėje. Tokio lygio gatvėje net neturėtų būti perėjų (ją turėtų būti galima kirsti bet kur), o eismo juostos irgi galėtų būti nesužymėtos. Čia tokia yra praktika kitose labiau pažengusiose šalyse. Šviesoforas ne tik, kad sudarytų kliūčių pėstiesiems, bet ir praktiškai neveiktų, nes visi ir taip kirstų gatvę nesulaukę žalios.

Viadukas čia statomas ne tam, kad būtų sprendžiama šios gatvės eismo "problema". Jis statomas ir kaip palengvinimas pėstiesiems (nepamirškit, prašau, laiptų į Konstitucijos pr.) ir kaip architektūrinis visos erdvės elementas. Žiūrėkit kompleksiškiau. Ir nepamirškit, kad viaduką statys Lords LB, o ne savivaldybė.

[sleader]

Šviesoforas visiškai netinkama eismo reguliavimo priemonė D kategorijos gatvėje. Tokio lygio gatvėje net neturėtų būti perėjų (ją turėtų būti galima kirsti bet kur), o eismo juostos irgi galėtų būti nesužymėtos. Čia tokia yra praktika kitose labiau pažengusiose šalyse. Šviesoforas ne tik, kad sudarytų kliūčių pėstiesiems, bet ir praktiškai neveiktų, nes visi ir taip kirstų gatvę nesulaukę žalios.

Ne visai sutikčiau. D2 ar D3 kategorijos gatvėse iš tiesų šviesoforas nelabai veiksmingas, bet D1 jį galima ir išnaudoti. Tiesiog atvejis turėtų būti detaliai išanalizuotas ir šviesoforo veikimas pritaikytas eismo srautams. Pvz. šviesoforas galėtų veikti tik piko metu, kai intensyvus transporto eismas, kitu metu tiesiog mirksėtų geltonai kaip papildomas įspėjimo apie perėja signalas. Tik tas kažkodėl pas mus nenaudojama (arba tik išskirtinėse situacijose), nes jeigu jau veikia, tai veikia visą parą nors to visiškai nereikia.

Perėjų neturėtų būti tik "nuraminto eismo" gatvėse, kuriose inžinerinėmis priemonėmis būtų užtikrinamas greitis ne didesnis kaip 30 km/h. Upės g. dėl atkarpų, kuriose nėra statinių, tokia tikrai nėra ir nebus.

Viadukas čia statomas ne tam, kad būtų sprendžiama šios gatvės eismo "problema". Jis statomas ir kaip palengvinimas pėstiesiems (nepamirškit, prašau, laiptų į Konstitucijos pr.) ir kaip architektūrinis visos erdvės elementas. Žiūrėkit kompleksiškiau. Ir nepamirškit, kad viaduką statys Lords LB, o ne savivaldybė.

Pačiam viaduko statybos faktui aš jokių pretenzijų neturiu. Aš oponuoju nuomonėms, kad reikia naikinti pėsčiųjų perėją pastatant viaduką virš gatvės, arba kišant gatvę į iškasa, arba stumiant gatvę link upės po esamu tiltu. Perėja tokioje gatvėje (D kat.) netrukdo.

[Creatium]

Bet perėja ir nebus naikinama. Dėl paties paminėtos priežasties. O kai bus viadukas, tai nuo perėjos nusikraus neįtikėtinai didžiulis kiekis srauto.

Upės g. gali būti lėto eismo gatve - tam reikia ją rekonstruoti siaurinant. Ką jau rašiau kelis kartus. Kaip buvo padaryta su Žvejų g.

[Lettered]

Bet perėja ir nebus naikinama. Dėl paties paminėtos priežasties. O kai bus viadukas, tai nuo perėjos nusikraus neįtikėtinai didžiulis kiekis srauto.

Upės g. gali būti lėto eismo gatve - tam reikia ją rekonstruoti siaurinant. Ką jau rašiau kelis kartus. Kaip buvo padaryta su Žvejų g.

Lėtas eismo gatvė automatiškai nereiškia, kad ją kirti bet kur yra saugu ir patogu, pvz. ta pati Šventaragio gatvė, eismas vyksta lėtai, bet kadangi intensyvus, žmonės laukia prie šviesoforo arba eina per kitą nereguliuojamą perėją. Čia eismas dar intensyvesnis ir lakstyti per tokią gatvę tikrai nėra saugu. Plius čia ne Gedimino pr. ir nėra poreikio kirtinėti bet kur, tik ten, kur susidaro srautai.

[lukass]

Parengtas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtinto Centro dešiniojo Neries kranto detaliojo plano (reg. Nr. 31) žemės sklypo Konstitucijos pr. 18B (kadastro Nr. 0101/0032:773), sprendinių koregavimas

...Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. 30-1974 „Dėl leidimo koreguoti Centro dešiniojo Neries kranto detaliojo plano sklypo Konstitucijos pr. 18B (kadastro Nr. 0101/0032:773) sprendinius inicijavimo pagrindu“ ir šiuo įsakymu patvirtinta planavimo darbų programa, 2017 m. rugsėjo 1 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. A72-1662/16(3.1.36-TD2).

Planavimo tikslai ir uždaviniai: koreguoti Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtinto Centro dešiniojo Neries kranto detaliojo plano (reg. Nr. 31) sklypo Konstitucijos pr. 18B (kadastro Nr. 0101/0032:773) sprendinius inicijavimo pagrindu, nekeičiant pagrindinės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, nustatant leistiną pastatų aukštį, sklypo užstatymo tankį, užstatymo intensyvumą ir kitus teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 1-1032 „Dėl bendrojo plano reglamento teritorijoje Konstitucijos pr. 18B“ 1 ir 2 punktais.

Papildomi planavimo uždaviniai numatyti planuojamo objekto funkcinius bei kompozicinius ryšius su aplinkiniu užstatymu, integruoti jį į miesto viešųjų erdvių sistemą, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, numatyti reikiamus nepertraukiamus pėsčiųjų, dviračių ryšius, susisiekimo komunikacijas ir jiems funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį...

...Su parengtu detaliojo plano sprendinių koregavimo projektu bus galima susipažinti nuo 2018-01-23 iki 2018-02-05 imtinai adresu AKJ CONSULTUS advokatų profesinė bendrija, A. Goštauto g. 40A (10 aukštas), 03163 Vilnius, darbo dienomis nuo 9 iki 18 val. Kontaktinis asmuo – projekto vadovė, architektė Rasa Druskienė, tel. +37062073285, el. p.: rasa@miestovizija.lt

Parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas nuo 2018-01-30 iki 2018-02-05 adresu AKJ CONSULTUS advokatų profesinė bendrija, A. Goštauto g. 40A (10 aukštas), 03163 Vilnius. Papildomai parengto detaliojo plano sprendinių koregavimo projekto pagrindinis brėžinys bus eksponuojamas Šnipiškių seniūnijos skelbimų lentoje, adresu A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius, ir Vilniaus miesto savivaldybėje, prie 215 kabineto (2 aukšte), adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Viešas susirinkimas vyks 2018-02-06, 17.00 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, 215 kab. (2 aukšte), adresas Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo projekto sprendinių galima teikti planavimo organizatoriui ir rengėjui raštu aukščiau nurodytais adresais ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą detaliojo plano sprendinių koregavimo laikotarpį iki viešo susirinkimo pabaigos. Viešo susirinkimo metu pasiūlymus bus galima teikti ir žodžiu...

[Rimas_OK]

Atleiskit chebryte už mano fotošopinę fantaziją,
bet kažkaip šiandien ėjau per batą tiltą, ir pamačiau kad teoriškai galima būtų išvis apsieiti be naujo pėsčiųjų viaduko, bet viaduką turėti -
tiesiog užtektų upės gatvę paslinkti arčiau upės, ir pakišti po tiltu.
nes po baltu tiltu gi pilna vietos kuri niekaip neišnaudojama (nebent nuo lietaus pasislėpti ir supynėms pakabinti)

Tai mano sena idėja, kad reikia apskritai naują gatvę padaryti dar žemiau, kuri eitų po visais tiltais. Gerai būtų nuo Antakalnio be jokių šviesoforų nuvažiuoti iki centro ir toliau. Aišku atsiras fobų, kurie gąsdins tuo, kad "užlies". Užlieja kartais ir Paryžiuje panašią gatvę.

[Valiukas]

Tai mano sena idėja, kad reikia apskritai naują gatvę padaryti dar žemiau, kuri eitų po visais tiltais. Gerai būtų nuo Antakalnio be jokių šviesoforų nuvažiuoti iki centro ir toliau. Aišku atsiras fobų, kurie gąsdins tuo, kad "užlies". Užlieja kartais ir Paryžiuje panašią gatvę.

Berods Brundza ne taip seniai siūlė Neries krantinę atiduot automobiliams, kad būtų gatvė be perėjų ir šviesoforų.

[Darius_]

Berods Brundza ne taip seniai siūlė Neries krantinę atiduot automobiliams, kad būtų gatvė be perėjų ir šviesoforų.

O gal tada geriau visą Nerį velniop užbetonuojam ir padarom didelį 4 juostų greitkelį. Juk svarbiausia, kad tik kuo patogiau centre automobiliu būtų važiuoti... Kam rūpi tie pėstieji ir rekreacija?!

[Perfect]

Užtenka bereikalingų emocijų. Brundza su savo "kostminėm" idėjom jau senei liko istorijos užmarštyje.

[Creatium]

UNESCO pateikė savo išvadas dėl „Misionierių sodų“ ir „k18b”

Rekomenduoja pastato aukštį riboti iki 18 aukštų (kaip buvo pasiūlyta arch. konkurse, po to pakoreguota iki 21 aukšto), taip pat stogo kreivę pakreipti į NMC kalvos viršūnę, o ne į kitą pusę. Ir dar kažką apie mažiau atspindinčių medžiagų pasirinkimą. Bet bendrai projektui pritaria.

[googleLT]

Pagal dokumento gale pateikiamus paveiksliukus k18 nuo Gedimino kalno išties geriau derinasi prie archiektūrinės kalvos su pakreiptu stogu į priešingą pusę ir žemesniu aukštingumu. http://whc.unesco.org/document/165505