Diskusijos apie Vilniaus miesto užstatymo tankinimą ir aukštingumą

[mki]

O gal jus buvote patys? Lirtuvos eilinio gyventojo aplinka ne ka geriau atrodo

Kas per argumentas? Dar apsiribokime rašyti tik apie tai kur patys gyvename, neskaitant žinių ir dokumentikos per TV. Dar suprantama jei taip argumentuotų ne vienus metus ten pragyvenęs, dirbęs ir visko atsikandęs žmogus, o gal? Šiuolaikiniame pasaulyje didžioji dalis žinių apie jį gaunama medijų pagalba. Visur nepabuvosi, o pabuvojęs kaip turistas vis tiek nieko nesužinosi. Taigi

Taigi, pas mus bent ploto atžvilgiu net pensininkai gyvena kaip ponai. Bent jau nuomotis už pora šimtų $ kelių kvadratų gyvenamą kapsulę - beveik narvą, lietuviams kol kas negresia.

[kasparas.v]

kasparas.v o jei zmogus pats nebuvo Honkonge, reiskia jis nieko nezino apie ji? Ar cia is serijos - kaip galite tiketi kad zeme ne plokscia, juk niekad nematete. Siulyti paciam nuvaziuoti i kiekviena pasaulio sali skamba kaip neturejimas kuom oponuot.
Aplinka atrodo skirtingai ir nevienodai ir Lietuvoj ir ten. I ka reiketu lygiuotis tai i skandinavus, o tikrai ne i Kinija ir Azija pagal urbanizma, patogu miesta bei aukstingumo standartus.

Tai aisku, urbanizma diktuoja demografinio tankumo ir kiti kontekstai. Be abejo mum Hongkongas ne tikslas. Kas man uzkliuvo tai autoritatyviai nuomone reiskiantys asmenys kurie cituoja visokius sensacionalistiskus ziniasklaidos tverinius o ne tiesiogine asmenine patirti. Zinokit labai daznai urbanistine patirtis labai skiriasi gyvai palyginus su nuotraukom...

[Tomizmas]

Na tankinimas turi tendencija išstumt dviratininkus. Pirma, kad tankiai gyvenantieji neturi kur tų dviračių pasidėt. O tie kurie turi tai gyvena toli. Ir mažai kas norės dedikuoti 2 metrus ploto takui kuriuo juda tik dviračiai. Plius esant dideliam eismo tankumui ir paspirtukas nebebus toks naudingas kaip dabar vilniuje.

Parkingų problema nedings, žmonės vistiek norės turėt auto. Gal ne važinės i darbą kasdien bet juos reiks kažkur laikyt.

Olandijos teritorija mažesnė nei Lietuvos, gyventojų 17 milijonų. Taigi, šalis yra LABAI TANKI. Bet turi vieną geriausių pasaulyje dviračių infrastruktūrų.

[Žiburinis]

Olandijos teritorija mažesnė nei Lietuvos, gyventojų 17 milijonų. Taigi, šalis yra LABAI TANKI. Bet turi vieną geriausių pasaulyje dviračių infrastruktūrų.

Nagi pamastyk. Yra skirtingi dalykai kai kalbama apie šalies tankumą ir miesto/miestelių tankumą. Jei Olandija tankesnė nei Lietuva tiesiog reiški, kad ji urbanizuota labiau, o ne kad žmonės miestuose vos prasilenkia. Jei visa Lietuvą užstatysi žvėrynu, tai ji būtų tankesnė už Olandija.

Pvz Amsterdamas: https://www.google.lt/maps/@52.27401.../data=!3m1!1e3. Matosi kad jis istoriškai turi tankiau sustatytus namus, bet kažkaip apsieina be dangoraižių ar inkilų centre. Ir suburbo zonų turi išsimėčiusių kur pakliuvo, ir dirbamus laukus netoli centro. Žodžiu kaimas pagal kai-kuriuos komentatorius.

[Eidvis]

Aš manau niekas čia nekalba apie tai, kad Vilnius visur turėtų būti apstatytas dangoraižiais. Vilnius yra labai didelis, bet centrinis Vilnius yra daug mažesnis, o tame centre NMC išvis sąlyginai nedidelę dalį užima, o to NMC dauguma teritorijos yra žemaaukščių pastatų, tokie kaip K29, Park Town, Green Hall ir Saltoniškių trikampis. Aukštybiniai pastatai yra tik labai mažojoje dalyje to NMC ir kol kas tik ten jaučiama kažkokia gyvybė, vyksta kažkoks gyvenimas ir žmonių judėjimas, nes aplinkui vis dar labai nejauku, o to nejaukumo priežastys yra dvi - nėra užstatymo ir nėra gyvybės.

[D_P]

Nagi pamastyk. Yra skirtingi dalykai kai kalbama apie šalies tankumą ir miesto/miestelių tankumą. Jei Olandija tankesnė nei Lietuva tiesiog reiški, kad ji urbanizuota labiau, o ne kad žmonės miestuose vos prasilenkia. Jei visa Lietuvą užstatysi žvėrynu, tai ji būtų tankesnė už Olandija.

Pvz Amsterdamas: https://www.google.lt/maps/@52.27401.../data=!3m1!1e3. Matosi kad jis istoriškai turi tankiau sustatytus namus, bet kažkaip apsieina be dangoraižių ar inkilų centre. Ir suburbo zonų turi išsimėčiusių kur pakliuvo, ir dirbamus laukus netoli centro. Žodžiu kaimas pagal kai-kuriuos komentatorius.

Amsterdame yra labai DAUG šiuolaikinės architektūros. Gyvenau ten ne vienus metus, esu visą miestą skersai išilgai išvaikščiojęs. Beje, olandams nekyla isterijos priepuoliai, jei jų centre ar senajame mieste vyksta šiuolaikinės statybos. Nors Olandijoje nėra Hannerio (bloga architektūra), į šiuolaikinį dizainą jie žiūri labai palankiai.

Be to, negalime lyginiti Vilniaus ir Amsterio. Tiesiog miestai istoriškai vystėsi skirtingai. Aš kaip tik manau čia Vilniaus privalumas, kad NMC yra taip arti centro.

[googleLT]

Normalus vaizdas Vilniaus centre drėgną vakarą. Ir pastatai gražūs - nei šiferio, nei ruberoido.

Jūs turbūt užmiršote, jog šiferis ir ruberoidas irgi kažkada buvo modernios medžiagos, atrodė puikus sprendimas "patobulinti" senus namus. Šnipiškių mediniai namai nebuvo eiliniai Rio De Žaneiro lūšnynai, tai tvarkinga sklypuose suskirstyta statyba. Dabar tie žmonės panašu tiesiog neturi didelių pajamų juos susitvarkyti. Užmiršote, jog Lietuvoje didėja gyventojų atskirtis, na puiki proga apie tai pagalvoti, o ne ištisai taip subtiliai rodyti pašaipą.
O būsimas pastatas turi tą jūsų pamėgtą trumpalaikį "wow" efektą (juk blizgučiai ir lemputės ) nuo žiedo tačiau tuo viskas baigiasi, ypač atsižvelgiant į tai kaip pavaizduota jo mirusi aplinka, nė vieno gyvo medelio, kuriamas atšiaurus įvaizdis. Ar taip sunku suformuoti jaukesnę aplinką su skverais, parkais, kitomis pėstiesiems skirtomis, nuo automobilių eismo atskirtomis viešomis erdvėmis? Na gerai, prideliota kažkokių meno instaliacijų, na bet atsiprašau, kas gi pro jas norės pasimėgaujant eiti kai prie pat yra milžiniškas triukšmo ir taršos šaltinis... bent krūmų nuo gatvės pusės papieštų. Sovietiniais laikais gamtos įterpdavo, o dabar nebesugebame. Ar čia visapusiškas progresas?
p.s. grožis tai stiklas ir metalas, blizgučiai, lemputės, didybė, keistumas?

[Kristisz]

Užmiršote, jog Lietuvoje didėja gyventojų atskirtis, na puiki proga apie tai pagalvoti, o ne ištisai taip subtiliai rodyti pašaipą.

Jeigu kalbame apie atskirtį, tai pagal turto vertę Šnipiškių gyventojai patenka prie kelių procentų Lietuvos turtingiausių.

[Lettered]

Jeigu kalbame apie atskirtį, tai pagal turto vertę Šnipiškių gyventojai patenka prie kelių procentų Lietuvos turtingiausių.

Smagu, jog tuo pačiu patenka ir tarp kelių procentų neturinčių kanalizacijos ir vandentiekio.

[Sula]

Smagu, jog tuo pačiu patenka ir tarp kelių procentų neturinčių kanalizacijos ir vandentiekio.

Tai tiesiog unikalu šiuolakinime iškrypusiame pasaulyje. Suartėjimas su gamta yra puiku!

[Lettered]

Tai tiesiog unikalu šiuolakinime iškrypusiame pasaulyje. Suartėjimas su gamta yra puiku!

Lietuviškas godumas ir tiek, milijonų už žemę nebeužtenka, turbūt milijardų laukia sėdėdami savo lauko tualete ir nešiodami vandenį kanistrais.

[Ginthus]

Lietuviškas godumas ir tiek, milijonų už žemę nebeužtenka, turbūt milijardų laukia sėdėdami savo lauko tualete ir nešiodami vandenį kanistrais.

Kita vertus matyt jiems nesiūlo net tiek, kad už savo 1/20-ąją dalį statinio, sugebėtų įpirkti bent 20m2 inkiliuką 12-ame aukšte. Tad nemanau, jog čia kažkoks nacionalinis dalykas, būdingas tik Lietuviams.

[Sula]

Lietuviškas godumas ir tiek, milijonų už žemę nebeužtenka, turbūt milijardų laukia sėdėdami savo lauko tualete ir nešiodami vandenį kanistrais.

Nelabai kas tais milijonais taškosi. Draugo uošviai turi dalį namo Giedraičių g. Viskas pas juos tvarkoje su tualetais. Bet tai ne XIX a. nuo tų laikų gal kelios plytos ir papuvęs balkis telikęs. O taip, yra ten dar publika kuri nuosavą mėšlą pila tiesiai į konteinerius

[Tomizmas]

O taip, yra ten dar publika kuri nuosavą mėšlą pila tiesiai į konteinerius

Taigi tokia autentika. Kaip galima atsisakyti tokio Vilniaus unikalumo ir neparodyti to Šnipiškes garantuotai ateityje užplūsiantiems turistams? Stikliniai monstrai ir unitazai sunaikins tokią natūralią šimtmečių senumo gyvenseną.

[Sula]

Taigi tokia autentika. Kaip galima atsisakyti tokio Vilniaus unikalumo ir neparodyti to Šnipiškes garantuotai ateityje užplūsiantiems turistams? Stikliniai monstrai ir unitazai sunaikins tokią natūralią šimtmečių senumo gyvenseną.

Nesąmonė, ta gyvenvietė yra XIX a. antros dalies kapitalistinės urbanizacijos reliktas. Ar mes orientuojamės į tai? Manau, kad ne. Tais laikais ten stumbrai ganėsi, dar iki geležinio vilko užkaukimo. 95% Lietuvos teritorijos dengė miškai. Tuomet dar vidurio baltai (būsimi aukštaičiai) kariavo su aisčiais, ką rodo archeologiniai artefaktai.

[Tomizmas]

Nesąmonė, ta gyvenvietė yra XIX a. antros dalies kapitalistinės urbanizacijos reliktas. Ar mes orientuojamės į tai? Manau, kad ne. Tais laikais ten stumbrai ganėsi, dar iki geležinio vilko užkaukimo. 95% Lietuvos teritorijos dengė miškai. Tuomet dar vidurio baltai (būsimi aukštaičiai) kariavo su aisčiais, ką rodo archeologiniai artefaktai.

O iki imigrantų indoeuropiečių iš stepių antplūdžio, čia iš viso gyveno ugrofinai. Tai kaip dabar elgtis? Norint išlaikyti autentiką, reikia mokytis estų kalbą. Vis tiek pusė lietuviško haplotipo yra ugrofiniškas N, o jau tą vėlesnį indoeuropietišką R1a kažkaip praignoruosim - kas netikrins, tie nesupras. Ir būtinai reikia naudoti tik šukinę - duobelinę keramiką, nes virvelinė - čia jau vėlesnių atėjūnų prasimanymas, ką jau kalbėti apie emaliuotus puodus, o stiklinė ir plastikinė tara - visai yra velnio išmislas. Jeigu jau autentika, tai iki galo.

[Sula]

O iki imigrantų indoeuropiečių iš stepių antplūdžio, čia iš viso gyveno ugrofinai. Tai kaip dabar elgtis? Norint išlaikyti autentiką, reikia mokytis estų kalbą. Vis tiek pusė lietuviško haplotipo yra ugrofiniškas N, o jau tą vėlesnį indoeuropietišką R1a kažkaip praignoruosim - kas netikrins, tie nesupras. Ir būtinai reikia naudoti tik šukinę - duobelinę keramiką, nes virvelinė - čia jau vėlesnių atėjūnų prasimanymas, ką jau kalbėti apie emaliuotus puodus, o stiklinė ir plastikinė tara - visai yra velnio išmislas. Jeigu jau autentika, tai iki galo.

Na taip, tik reikia turėti omenyje, kad dar truputį anksčiau , apie 5 tkst. pr. m.e. ši teritorija buvo dugnas plačios upės, pavasariais išsiliedavusios tarp Ozo ir Antakalnio kalvų. Kaip nekeista, pats pavadinimas Žirmūnai turi aliuzijų į tai...
Neveltui Šeškinėje savivaldybė planavo didelio upių uosto prieplauką

[c2h5oh]

Nesąmonė, ta gyvenvietė yra XIX a. antros dalies kapitalistinės urbanizacijos reliktas. Ar mes orientuojamės į tai? Manau, kad ne. Tais laikais ten stumbrai ganėsi, dar iki geležinio vilko užkaukimo. 95% Lietuvos teritorijos dengė miškai. Tuomet dar vidurio baltai (būsimi aukštaičiai) kariavo su aisčiais, ką rodo archeologiniai artefaktai.

Kai pagalvoji iš šitokio požiūrio taško - tai Vilniaus architektūrai labiausiai nusipelnė Wehrmacht'as ir Raudonoji Armija. Kurie 1941-1944 tarpusavy kariaudami, artilerijos ir bombų pagalba sukurė Vilniuje daugybę viešųjų erdvių!

Antroje vietoje - stalininiai architektai, kurie tose, Vermachto ir Raudonosios Armijos sukurtose viešosiose erdvėse priplanavo prospektų ("šyrokije prospiekty") ir žaliųjų erdvių!

[Lettered]

Tai tiesiog unikalu šiuolakinime iškrypusiame pasaulyje. Suartėjimas su gamta yra puiku!

Šalia mano daugiabučio šnipiškėse kaimyninės trobos savininkui už apie 20 arų siūlė 600 tūkst. Eur, bet jam reikėjo 1,3 mln., todėl nepardavė ir toliau nešioja vandenį iš kolonėlės. Aruode matau nuo tiek kainos ir prasideda, apie 30 tūkst. Eur už arą, geriausiose vietose siekia ir 100 tūkst Eur.

[Ginthus]

O tai progresas gali būti suvokiamas tik buldozerio principu? Pvz. kareivinių išsaugojimas Šiaurės miestelyje buvo geriausia, kas galėjo nutikti tam rajonui. Žmonės ten su dideliu pasimėgavimu eina pasivaikščioti ir tikrai džiaugiasi, kad jų vietoje neišdygo eiliniai daugiabučiai. Pašaipomis tik demonstruojate chamizmą ir nesigaudymą, kas yra jaukus miestas.