Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Diskusijos apie Vilniaus miesto užstatymo tankinimą ir aukštingumą

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Diskusijos apie Vilniaus miesto užstatymo tankinimą ir aukštingumą

    Kadangi pastaruoju metu ypatingai suaktyvėjo forumo teršimas diskutuojant ne apie architektūros kokybę, o apie tai, kad didžiausia problema yra mašinų aikštelių ir pievų užstatymas ar kelių medžių nukirtimas, tai reiškia, kad tai temai reikia savo atskiros temos. Prašymas adminams - perkelinėti visas diskusijas apie (ne)saugotinas Vilniaus trobas, pievas ir aikšteles į šią temą, kad tos temos, kuriose yra diskutuojama apie architektūrą, nebūtų užterštos diskusijomis apie kažką kitą.

    #2
    Parašė AudriusV
    Perimetrinis užstatymas traukia žmones pasivaikščiojimams gatve, pirmame pastatų aukšte turėtų būti kavinės, parduotuvės, tam kad būtų kur paganyti akis. Tokiu būdu miestas tampa gyvas. Nežinau, ar kas eina pasivaikščioti ne po senamiestį , o po naujus rajonus.
    Kavinė ar parduotuvėlė pirmame aukšte taip pat sėkmingai gali būti ir perimetriniame, ir taškiniame užstatyme. Prisimenant 90uosius - smulkūs versliukai sėkmingai veikė net giliai pereinamuose kiemuose.

    "Kad būtų kur paganyti akis" parduotuvių kiekis/įdomumas/tankis net milijoniniuose megapoliuose gaunasi tik pavienėse vietose. Pvz senamiestyje.

    Po senamiestį žmonės eina pasivaikščioti dėl n+k priežasčių, o ne dėl perimetrinio užstatymo. Viena iš tų priežasčių - kad į jį suvažiuoja visi ir yra kam save parodyt bei į ką pažiūrėt. Jei visi išsiskirstytų vaikščioti po savus rajonus - nemažai daliai žmonių išvis dingtų įdomumas eit pasivaikščiot.

    Comment


      #3
      Iniciatyva labai gera. Paskutiniu metu kada neužeini į forumą paskaityti naujienų kas yra statoma mūsų mieste, tai naudingos informacijos reikia ieškoti postuose, pasimetusiuose tarp kilometrinių diskusijų, kaip tas ar anas projektas yra blogai, kaip gerai būtų jeigu jo nebūtų ir ten augtų laisvi ir nevaržomi medžiai ir krūmai, o jų paunksmėje jaukiai kiurksotų žmogiško mastelio medinukai (ir aišku, naktimis nebūtų jokios apšvietimo taršos - nieko ryškesnio už jonvabalį, ko gero, mieste neturi būti). Te žaliuoja ši tema!
      Snowflakes will attack U <3

      Comment


        #4
        Parašė Lettered

        Šiaip tai skervėjai dažniausiai ir susidaro perimetrinio užstatymo atveju, nes sukuriamas toks tarsi tunelis, kuriuo veržiasi vėjas, ypač jei gatvės tiesios kaip pvz. pilaitėje. Esant tokiam užstatymui, kaip pvz. pilies apartamentų ar žvrėyno namų kvartalai, skervėjai ne taip susidaro, nes nėra kur tolygiam oro srautui veržtis.
        pilaitej gal del to kad gatves galai atviri t.y. neužstatyti. Bet ir tai ne tokie skersvejai kaip pvz kokiose fabijobniškėse. Vėjai susidaro daugiausia atvirose erdvėse, nes ten vėjo krypčiai nereikia sutapti su pvz perimetriškai užstatytos gatvės kryptimi.
        Paskutinis taisė evvt; 2018.09.13, 23:46.

        Comment


          #5
          Ačiū Eidviui už sukurtą temą, bandau kelti pranešimus, jei ko trūksta ar ką net taip perkėliau, sakykit.

          Comment


            #6
            Parašė digital Rodyti pranešimą
            Ačiū Eidviui už sukurtą temą, bandau kelti pranešimus, jei ko trūksta ar ką net taip perkėliau, sakykit.
            Matau daug darbo turėsi Bet kartu didelis ačiū už tai

            Comment


              #7
              Ar tinka sakyti „didelis ačiū“, „didelis dėkui“?

              Tai verstinės konstrukcijos iš rus. большое спасибо (didelis ačiū, didelis dėkui), taisomos taip:

              labai ačiū;
              širdingai ačiū;

              nuoširdžiai ačiū;
              dėkui;
              labai dėkoju.
              http://www.vlkk.lt/konsultacijos/98-...-didelis-dekui

              Comment


                #8
                Parašė mantasm

                Kuo perimetrinis užstatymas su tokiu pat gyventojų tankiu ir tokiu pat miesto išplanavimu padidintų žmonių srautus? Kad nenukirtinėtų kampų per kiemus?
                Nes daugiau vaikščiotų pėsčiomis, kai dabar po sovietinį rajoną nei malonų vaikščioti, nei yra noro eiti didelius atstumus. Tada prekybos centrai kurtusi ne aplink Ukmergės plentą , o mažos specializuotos parduotuvės pirmuose aukštuose. Žinoma, nebūtų viskas taip arba vien tik kitaip, nes prekybos centrai vis tiek egzistuotų, tik miesto pakraštyje. Kažkada Big'as buvo miesto galas, o dabar jau nebe, nes miestas sparčiai plečiasi.
                Paskutinis taisė andyour; 2018.09.14, 08:36.

                Comment


                  #9
                  Parašė andyour Rodyti pranešimą

                  Nes daugiau vaikščiotų pėsčiomis. Tada ne prekybos centrai aplink Ukmergės plentą kurtusi, o mažos specializuotos parduotuvės pirmuose aukštuose. Žinoma, nebūtų viskas taip arba vien tik kitaip, nes prekybos centrai vis tiek egzistuotų, tik miesto pakraštyje. Kažkada Big'as buvo miesto galas, o dabar jau nebe, nes miestas sparčiai plečiasi.
                  Kuo perimetrinis užstatymas pats savimi padidintų vaikščiojančių pėsčiomis skaičių?

                  O mažos parduotuvėlės išmirė ir išgyvenusios sulindo į didelius prekybcentrius tikrai ne dėl vienokio ar kitokio kvartalo užstatymo.

                  Comment


                    #10
                    Parašė AudriusV
                    Perimetrinis užstatymas traukia žmones pasivaikščiojimams gatve, pirmame pastatų aukšte turėtų būti kavinės, parduotuvės, tam kad būtų kur paganyti akis. Tokiu būdu miestas tampa gyvas. Nežinau, ar kas eina pasivaikščioti ne po senamiestį , o po naujus rajonus.
                    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                    Kuo perimetrinis užstatymas pats savimi padidintų vaikščiojančių pėsčiomis skaičių?
                    Tuo galima įsitikinti nuėjus į kokį normalų parką vasaros vakarais. Iki parko kažkas ateina per sovietinius rajonus, kažkas iš toli atvažiuoja. Parkuose įsikuria kavinės ir kitos pramogos. Jeigu tu gyveni netoli parko, tu iki jo tikriausiai eisi ir verslui atsiranda perspektyva įsikurti tavo kelyje.
                    Paskutinis taisė andyour; 2018.09.14, 08:45.

                    Comment


                      #11
                      Parašė AudriusV

                      Nemanau, kad nemažai daliai žmonių tikslas vaikštant parodyti save ir pasižiūrėti į kitus. Mano mintis buvo ta , kad traukia pasivaikščioti gatve tada , kai yra ne tik perimetrinis užstatymas , bet ir tai ,kad žmogus eidamas šalia namų (eiti kuo arčiau jų - aiškinama žmonių psichologija), jis kažką įdomaus mato.
                      Nežinau dėl to ėjimo kuo arčiau namų. Praktiškai visada jei galima nukirst kampą per skverą - kerta. O šaligatvio plotyje tai taip, didesnė dalis eina kraštu ir toliau nuo gatvės. Bet tas pats būna su bet kokiu užstatymu - tiesiog eiti toliau nuo gatvės maloniau.

                      Paspoksot į vitrinas (kaip ir į žmones) aišku įdomu. Dėl to ir akropoliuose eina pažioplinėt laisvu laiku.

                      Comment


                        #12
                        Parašė AudriusV

                        Nemanau, kad nemažai daliai žmonių tikslas vaikštant parodyti save ir pasižiūrėti į kitus. Mano mintis buvo ta , kad traukia pasivaikščioti gatve tada , kai yra ne tik perimetrinis užstatymas , bet ir tai ,kad žmogus eidamas šalia namų (eiti kuo arčiau jų - aiškinama žmonių psichologija), jis kažką įdomaus mato.
                        Daliai žmonių įdomiau ir mieliau matyti paukščius, šnarančius medžius ar ant pievos bėgiojančius vaikus. Perimetrinis užstatymas neretai ne trumpina kelius, o ilgina nes posūkio negali daryti kada panorėjęs, skersai išilgai per kiemus nepraeisi, būtinai privalai eiti iki sankryžų tuo pačiu monotonišku keliu palei nemalonią gatvę. Verslas ir krautuvėlės gali kurti abiejose užstatymo tipuose, tankumas juk panašus, tik vienur iki tikslo eidamas matysi daugiau malonios gamtos, medžių, o kitur tą patį triukšmingą tranzitinį kelią su daugybe automobilių (tik pėstiesiems skirtos gatvės susidoroja su daugybe perimetro nemalonumų). Jei tai ne žmonių srautus suburiančios erdvės tai abu užstatymų tipai panašiai atrodo. Vienos perimetras kur tiesiog gyvenama: https://goo.gl/maps/yNwCr4msqDu
                        Paskutinis taisė googleLT; 2018.09.14, 15:46.

                        Comment


                          #13

                          Kartais sunku suprasti kokie tavo prioritetai - vieną dieną kaip pavyzdinį miesto užstatymą rodai senamiestį (kur perimetrinis užstatymas), kitą dieną sakai, kad daug geriau padrikas užstatymas, nes ten kampus galima nukirsti ir daugiau medžių prisodinti. Vieną dieną tu kritikuoji Reformatų skvero projektą, pagal kurį vyraujantis betonas turėtų būti keičiamas žaliomis erdvėmis, o kitą dieną priekaištauji, kad 'žmonėms tik betonas rūpi'. Vieną dieną sakai, kad dėl teismų pastato statymo turi spręsti aplinkiniai gyventojai, nes jie ten gyvena, tačiau tai tau netrukdo kritikuoti daugumos Vilniaus projektų, nors tu prie jų negyveni.

                          Comment


                            #14
                            Žmogus konservatorius ir tiek. Senamiestį saugot, kitur daryt su daugiau gamtos kaip bandyta daryt ilgą laiką ir tam tikra prasme vis dar daroma (apart Perkūnkaimio). Reformatų skverą nori palikt kaip yra. O kitur irgi nori palikt kaip yra.

                            O kritikuot projektus galima ir neturint moralinės ar teisinės sprendimo teisės.

                            Comment


                              #15
                              Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

                              Kartais sunku suprasti kokie tavo prioritetai - vieną dieną kaip pavyzdinį miesto užstatymą rodai senamiestį (kur perimetrinis užstatymas), kitą dieną sakai, kad daug geriau padrikas užstatymas, nes ten kampus galima nukirsti ir daugiau medžių prisodinti. Vieną dieną tu kritikuoji Reformatų skvero projektą, pagal kurį vyraujantis betonas turėtų būti keičiamas žaliomis erdvėmis, o kitą dieną priekaištauji, kad 'žmonėms tik betonas rūpi'. Vieną dieną sakai, kad dėl teismų pastato statymo turi spręsti aplinkiniai gyventojai, nes jie ten gyvena, tačiau tai tau netrukdo kritikuoti daugumos Vilniaus projektų, nors tu prie jų negyveni.
                              Prieškarinė ir pokarinė statyba yra du atskiri pasauliai. Kas statyta tankiais senoviniais ir žemaaukščiais perimetrais, tankiomis sodybomis prieš karą, tas gražu ir savo įvairia automobiliais neužkrauta aplinka traukia žmones pramogauti ir "kultūrintis". Taip pat kas statyta labiau nutolusiais moderniais taškais po karo, tas irgi gražu bei funkcionalu nes savo didesne ramybe, didesnėmis gamtą įkomponuojančiomis erdvėmis ir aikštelėmis leidžia labiau pailsėti grįžus namo iš triukšmingo ir skubančio miesto centro, taip pat tokiose zonose yra daugiau erdvės patogiai palikti automobilį, o jo judrumui vis dar reikia, juk nevažiuosi grybauti su autobusu. Atvirkščiai sumaišyta architektūra ir užstatymo būdas tiesiog ne taip gerai veikia.
                              Modernus, paprastos architektūros perimetras beveik visada yra nuobodesnis, savo monotoniškumu, mažų unikalių detalių neturėjimu ankštose erdvėse nekuria jokio jaukumo, o tuo pačiu metu nesugeba įkomponuoti ir didesnio kiekio augmenijos, erdvesnių šaligatvių, patogesnių, trumpesnių ir greitesnių pėsčiųjų maršrutų: https://goo.gl/maps/jfqAoe2JJix

                              Comment


                                #16
                                Parašė googleLT Rodyti pranešimą
                                Verslas ir krautuvėlės gali kurti abiejose užstatymo tipuose, tankumas juk panašus, tik vienur iki tikslo eidamas matysi daugiau malonios gamtos, medžių, o kitur tą patį triukšmingą tranzitinį kelią su daugybe automobilių (tik pėstiesiems skirtos gatvės susidoroja su daugybe perimetro nemalonumų). Jei tai ne žmonių srautus suburiančios erdvės tai abu užstatymų tipai panašiai atrodo. Vienos perimetras kur tiesiog gyvenama: https://goo.gl/maps/yNwCr4msqDu
                                Daugybė automobilių atsiranda dėl tokių kaip tu, kurie nori surogatinės gamtos miesto gale. Ar tu supranti, kad tu propoguoji amerikietišką sistemą, kai visi juda tik automobiliais. Tai sudaro pagrindo kurtis Akropoliams, kad visi atvažiavę garantuotai rastų vietos savo mašinai ir galėtų apsipirkti. Gyveni laukymėse, laisvalaikį leidį angaruose, į darbą stovi kamštyje ir kvepuoji dujomis, tiesiami brangūs keliai, VT dirba nuostolingai.

                                Comment


                                  #17
                                  Parašė andyour Rodyti pranešimą

                                  Daugybė automobilių atsiranda dėl tokių kaip tu, kurie nori surogatinės gamtos miesto gale. Ar tu supranti, kad tu propoguoji amerikietišką sistemą, kai visi juda tik automobiliais. Tai sudaro pagrindo kurtis Akropoliams, kad visi atvažiavę garantuotai rastų vietos savo mašinai ir galėtų apsipirkti. Gyveni laukymėse, laisvalaikį leidį angaruose, į darbą stovi kamštyje ir kvepuoji dujomis, tiesiami brangūs keliai, VT dirba nuostolingai.
                                  Aš nenoriu gyventi kur trinasi daugybė žmonių, vyrauja triukšmas ir spartus judėjimas ir tiek, tačiau geras darbas, deja, egzistuoja dažniausiai tik didmiesčiuose, o blogiausia tai, jog neretai jis pačiame centre. Jei mane, kaip ir nemažai kitų, tenkina ta "surogatinė" gamta, jei ji man suteikia malonią ramią, žalią ir erdvią aplinką aš joje ir gyvensiu. Taip gyvena tikrai nemažai žmonių, tai matoma iš to kaip automobiliais užstatytos visos Šnipiškių pievos ir gatvelės prie "Quadrum" verslo centro, kuriame, kaip žinoma, nepakankamas skaičius stovėjimo vietų. Automobilis paprastam žmogui iki šiol suteikia daugybę patogumų palyginus su viešuoju transportu: 1)šilta 2)švaru 3)nėra užkrečiamų ligų 4)veža į bet kokį mišką, sodybą ar miestelį kada tik panorėsi. Jei darbas būtų aplink centrą, tai centras ir atsilaisvintų nuo automobilių. Liktų pramogų, kultūros centru.
                                  Paskutinis taisė googleLT; 2018.09.14, 18:08.

                                  Comment


                                    #18
                                    Parašė googleLT Rodyti pranešimą

                                    Aš nenoriu gyventi kur trinasi daugybė žmonių, vyrauja triukšmas ir spartus judėjimas ir tiek, tačiau geras darbas, deja, egzistuoja dažniausiai tik didmiesčiuose, o blogiausia tai, jog neretai jis pačiame centre. Jei mane, kaip ir nemažai kitų tenkina, ta "surogatinė" gamta jei ji man suteikia ramią, žalią ir erdvią aplinką aš joje ir gyvensiu. Taip gyvena nemažai žmonių, tai matoma iš to kaip užstatytos visos Šnipiškių pievos prie "Quadrum" verslo centro, kuriame, kaip žinoma, nepakankamas skaičius stovėjimo vietų. Automobilis paprastam žmogui iki šiol suteikia daugybę patogumų palyginus su viešuoju transportu: 1)šilta 2)švaru 3)nėra užkrečiamų ligų 4)veža į bet kokį mišką, sodybą ar miestelį kada tik panorėsi. Jei darbas būtų aplink centrą, tai centras ir atsilaisvintų nuo automobilių.
                                    Tai tau svarbu gauti tą "gamtą", o kitiems gali lipti nors ir per galvas? Nepatinka matyti mašinų šalia namų, bet su savo mašina važiuoji per kitų namus. Keliais naudojis daugiausiai, bet moki mažiausiais. Terši kitiems miestą, kad galėtum užmiestyje turėti grynesnį orą. Nori VT stotelės šalia namų, o už stotelę, už tave sumokėti turi visi miestiečiai.
                                    Paskutinis taisė andyour; 2018.09.14, 18:12.

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė andyour Rodyti pranešimą

                                      Daugybė automobilių atsiranda dėl tokių kaip tu, kurie nori surogatinės gamtos miesto gale. Ar tu supranti, kad tu propoguoji amerikietišką sistemą, kai visi juda tik automobiliais. Tai sudaro pagrindo kurtis Akropoliams, kad visi atvažiavę garantuotai rastų vietos savo mašinai ir galėtų apsipirkti. Gyveni laukymėse, laisvalaikį leidį angaruose, į darbą stovi kamštyje ir kvepuoji dujomis, tiesiami brangūs keliai, VT dirba nuostolingai.
                                      Būtent tame ir esmė. Dabar net miesto centrui yra siūloma statyti trobas su pievomis aplinkui, dar priedo dar neleidžiama užstatyti jokių nenaudojamų pievų. Kitaip tariant sostinės centrą norima padaryti bažnytkaimiu. Ir tada natūralus klausimas - o tai ką žmonėms daryti, kur jiems dirbti ir gyventi? Tokiais principais planuojant miestą jo plotas turėtų būti net ne dišimtimis, o šimtais kartų didesnis, nei kad miestą užstatant tais principais, kurie yra natūralūs visame pasaulyjė - miestas turi būti kuo labiau koncentruotas, ypač centre, kur nėra nenaudojamų pievų, o žaliosios erdvės yra skirtos ne karvėms ganyti, o žmonių rekreacijai. Tik tokiu atveju žmonės gali atsisakyti automobilių, nes atstumai iki darbo, vaikų mokyklos, parduotuvės, ligoninės ir t.t. yra įveikiami pėsčiomis ar dviračiu. Susikuriama kažkokia drambliuko svajonė apie Vilnių atrodantį kaip bažnytkaimį ir ignoruojamas faktas, kad norint taikyti bažnytkaiminį miesto užstatymą, tam reikės nežmoniškai didelio ploto ir nežmoniškų investicijų į infrastruktūrą, o žmonės ta išsvajota gamta džiaugsis sėdėdami mašinose.

                                      Comment


                                        #20
                                        Kol kas nelipu niekam per galvas nes darbo iki šiol dar galima rasti ir ne Konstitucijos pr.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X