Saltoniškių trikampis arba „Žvėryno žiedas“

[Gladiator]

Piguva ir baisuma. Kai šnekama kad reikia griauti tuos baisius bendrikus nes jie vaizdą gadina tai jie naują bendriką kiša. Ir dar Kaušpėdo darbas, gėda turėru būti tokią priemiesčių architektūrą į centrą kaišioti.

[Ciurlionis]

Visuomenės informavimas apie numatomą daugiabučio gyvenamojo namo Saltoniškių g. 44, Vilniuje, projektavimą


Suraskit projektuojamą namą

Tas prieš 10 metų statytas atrodo geriau. Perkūnkiemis is coming to town.

[москвичка]

[москвичка]

Chruščiovkės coming to town

[Lettered]

Piguva ir baisuma. Kai šnekama kad reikia griauti tuos baisius bendrikus nes jie vaizdą gadina tai jie naują bendriką kiša. Ir dar Kaušpėdo darbas, gėda turėru būti tokią priemiesčių architektūrą į centrą kaišioti.

Jeigu su apdailos medžiagomis nepasišiukšlins, bus viskas gerai. Nereikia norėti kažkokios labai aukšto lygio architektūros, čia ne Gedimino pr., tik eilinis "pramoninės" žvėryno dalies vidinis kiemas, apsuptas sovietinių baidyklių. To pačio projektuotojo dabar baiginėjamos Ąžuolų terasos visai neblogai atrodo.

[dr.pienas]

Būkime atviri, nuo tokio pastato, tokioj vietoj, niekam niekad nieko neskaudės. Labiau neutralios vietos netoli miesto centro dar reikėtų gerai paieškoti

[Ciurlionis]

Tik Ąžuolų terasos, reikia pripažinti ir vizualizacijose atrodė žymiai geriau. Nors, kiek bežiūrėčiau, toks jausmas, kad Ž135, Namų pynės, b23 ir šitas, nusipirko vieną blokinį projektą, tik skirtingus balkonus lipdo.

[Lettered]

Tik Ąžuolų terasos, reikia pripažinti ir vizualizacijose atrodė žymiai geriau. Nors, kiek bežiūrėčiau, toks jausmas, kad Ž135, Namų pynės, b23 ir šitas, nusipirko vieną blokinį projektą, tik skirtingus balkonus lipdo.

Tai visi projektai panašėja ir štampuojami, kad būtų kuo pigiau ir greičiau, pvz. Hanner bajorų kalvos, žvėryno namai, pilies apartamentai, visi kvartalai labai panašūs. Eika irgi savo blokinius sprendinius visur štampuoja, pilaitėje, bajoruose, tuskulėnuose.

[B.S.]

Būkime atviri, nuo tokio pastato, tokioj vietoj, niekam niekad nieko neskaudės. Labiau neutralios vietos netoli miesto centro dar reikėtų gerai paieškoti

Labai teisingas poziuris. /s
Stato meslo kruva, bet nera ko skustis, nes jis apsuptas kitos meslo kruvos. Ir visai nesvarbu jog tas kampas nusimato tapti prestiziniu. LEU naikinimas, viesbucio isikurimas, GH123 isvystymas, ministeriju miestelis, bendriku griovimas.

[Edis]

Man visai patinka šitas projektas.Primena kažką panašaus kaip Londone ar iš antros foto net gi kaip ir NY.

[B.S.]

Man visai patinka šitas projektas.Primena kažką panašaus kaip Londone ar iš antros foto net gi kaip ir NY.

Siulyciau balta sukeisti su juoda ir skelti per puse

[Gladiator]

Jeigu su apdailos medžiagomis nepasišiukšlins, bus viskas gerai. Nereikia norėti kažkokios labai aukšto lygio architektūros, čia ne Gedimino pr., tik eilinis "pramoninės" žvėryno dalies vidinis kiemas, apsuptas sovietinių baidyklių. To pačio projektuotojo dabar baiginėjamos Ąžuolų terasos visai neblogai atrodo.

Ten GH už 50 metrų, tai jau seniai ne pramononinė, o ofisinė Žvėryno dalis ir jei planai su vyriausybės miesteliu taptų realybe tai iš vis rajonas prestižiniu pavirstu. Kas liečia sovietines baidykles tai jos anksčiau ar vėliau bus renovuotos ir nei kiek nesiskirs nuo šios 'naujos statybos'. Čia ir yra problema kad per 27 metus tautiniai architektai gyvenamosios daugiabutės statybos išsivystimo prasme nuo sovietinės architektūros pasistumėjo tik medžiagų parinkime (bus klinkeris ir šiek tiek daugiau stiklo), forma ta pati sovietinė dėžutė.

[SoulMulticast]

Na man sitas daugiabutis maziau baisus nei "Basanaviciaus namai", kurie stovi vienoje judriausiu gatviu ir yra tikrai labai matomi. Bet to renderio is virsaus kokybe tikrai nereali, galvojau nuotrauka

[Gladiator]

Na man sitas daugiabutis maziau baisus nei "Basanaviciaus namai", kurie stovi vienoje judriausiu gatviu ir yra tikrai labai matomi. Bet to renderio is virsaus kokybe tikrai nereali, galvojau nuotrauka

Važiuojant Narbuto gatve šitas pastatas matysis puikiai, o ten gatvė judresnė.

[Zygis]

Normalus daugiabutis. Kodėl kas į jį turi atkreipti čia dėmesį? Paslėptas už tokių pačių Narbuto verslo centro ir to kitos tamsaus daugiabučio.

[Eikantas X]

Ten GH už 50 metrų, tai jau seniai ne pramononinė, o ofisinė Žvėryno dalis ir jei planai su vyriausybės miesteliu taptų realybe tai iš vis rajonas prestižiniu pavirstu. Kas liečia sovietines baidykles tai jos anksčiau ar vėliau bus renovuotos ir nei kiek nesiskirs nuo šios 'naujos statybos'. Čia ir yra problema kad per 27 metus tautiniai architektai gyvenamosios daugiabutės statybos išsivystimo prasme nuo sovietinės architektūros pasistumėjo tik medžiagų parinkime (bus klinkeris ir šiek tiek daugiau stiklo), forma ta pati sovietinė dėžutė.

Tos "sovietinės" dėžutės iš Prancūzijos ir Skandinavijos paimtos.

Lygindami socialistinę ir Vakarų sistemas bei poreikius galime matyti, kad politinis, ekonominis ir socialinis masinės gyvenamosios statybos aspektas tiek Rytuose, tiek Vakaruose buvo labai panašus. „Pigiau, daugiau ir greičiau“ statyti reikėjo visiems — juk teko ir karo sugriautus miestus atstatinėti, ir augančius industrinius priemiesčius statyti. Ideologinis aspektas, t. y. socialinė lygybė ir bendruomeniškumas, taip pat buvo akcentuojamas abiejose pusėse. Vakarų pasaulis siekė pastatyti gerovės valstybę, o socialistiniame pasaulyje taip buvo „statomas komunizmas“.

Šiame pokalbių cikle kalbėjęs pašnekovas Claesas Caldenby jau pasakojo apie Švedijos „Milijono butų“ programą. Aš dar paminėčiau Prancūzijos programą „Operation Million“, pagal kurią aplink Paryžių ir Marselį buvo pristatyta tūkstančiai daugiabučių gelžbetonio namų. Taigi socializmas turėjo iš ko mokytis, ir modernizuojamas jis buvo pasitelkus sėkmingus Vakarų pavyzdžius, todėl chruščiovinę industrializaciją irgi galima laikyti savotiška sovietine „gerovės programa“. Juk reformos Sovietų Sąjungos architektūroje ir statyboje 1955 metais buvo pradėtos ne dėl to, kad architektai Sovietų Sąjungoje buvo drąsesni arba jiems nusibodo puošnusis socrealizmas. Tai buvo labai aiškus politinis sprendimas, atsilikimo gyvenamojoje statyboje pripažinimas, kuris tapo įmanomas tik po Josifo Stalino mirties. Modernizacijos idėja Sovietų Sąjungoje buvo nukreipta jau ne tik į pirmavimą karinėje srityje (suprantama, šis siekis niekur nedingo) — ji pradėjo akcentuoti ir žmonių materialinio gyvenimo gerinimą, visų pirma — buitį.

...

Įdomu tai, kad N. Chruščiovas dar 5-ajame dešimtmetyje, būdamas Maskvos miesto komunistų partijos vadu, labai aktyviai dalyvavo industrializuotos statybos kūrime. Tačiau dėl „komunizmo statybos“ spartos reikalavimų teko naudoti jau pasiteisinusias Vakarų technologijas.

...

Yra žinoma, kad paties N. Chruščiovo iniciatyva į Prancūziją buvo išsiųsti ekspertai. Išstudijavę surenkamąsias namų statybos technologijas, jie įsigijo inžinieriaus Raymondo Camus patentuotą sistemą. Paaiškinimas, kodėl sovietai pasirinko R. Camus sistemą, yra paprastas — tai buvo pirmoji industriniu būdu pagamintų surenkamųjų elementų namų sistema, išbandyta atstatant po karo sugriautą Prancūzijos miestą Havrą (beje, dabar jis yra UNESCO pasaulio paveldo vieta, vienas iš modernizmo laikotarpio paveldo objektų).

...


Šiuo požiūriu įdomi yra 1957 metų oficialios sovietinių statybininkų ir architektų komandiruotės į Vakarus ataskaita. Prisidengiant vadinamuoju „pasikeitimu patirtimi“ buvo renkami duomenys apie naujoves gyvenamųjų namų statybos ir rajonų projektavimo srityje. Pirmoji aštuonių vadovaujančių specialistų delegacija vieną mėnesį praleido Skandinavijos šalyse, aplankė Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos statybas — iš viso apie 30 naujų gyvenamosios statybos rajonų. Kita delegacija aplankė apie 70 naujų gyvenamosios statybos objektų Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat žymiąją gyvenamosios architektūros parodą „Interbau“ Vakarų Berlyne. Architektai ir statybininkai parsivežė šūsnį popierių, katalogų, normatyvų, filmuotos medžiagos, nuotraukų, preliminarius kontraktus įsigyti naujoms statybinėms medžiagoms ir įrangos gamybos linijoms. Komandiruotės dalyviai dalį medžiagos publikavo — 1959 metais išėjo knyga rusų kalba „Gyvenamoji statyba užsienio šalyse“, spaudoje paskelbta straipsnių, buvo susuktas mokomasis filmas statybininkams, išsiuntinėtos direktyvos į respublikų ministrų tarybas, architektų sąjungas. Taigi, kaip Vaidas jau minėjo, posūkis gyvenamojoje statyboje buvo aiškus ir visiems laikams.

http://leidiniu.archfondas.lt/alf-02...mas-ir-zlugima

Pvz Švedijoje ir toliau irgi tokias tebestato, tik visaip kokybiškiau/energetiškai ten taupiai/žaliai - naudoja pvz medžio konstrukcijas tokioj statyboj:



https://www.treehugger.com/modular-d...bout-here.html

[Jegermeister]

MMM parodoje su savo kvartalu.

[mr_miegas]

Telia siandien.
Pradejo kast duobe 3 ofisui jau

[Lettered]

Važiuojant Narbuto gatve šitas pastatas matysis puikiai, o ten gatvė judresnė.

Nesimatys, užstos tas prieš 10 metų statytas ir sovietinis geltonas daugiabučiai bei naujas verslo centras, tai kaip ir sekiau, niekam nematom vidiniame sovietinių pastatų kieme Ąžuolų terasų architektūros namas vaizdo negadins. Forma paprasta, bet visame pasaulyje statomi tokios pat formos daugiabučiai kaip prieš 20 metų, nes fizika ir ekonomija nepasikeitė, išskirtinės architektūros daugiabučių mažuma, tai ir Lietuvoje tas pats.

[donatasa]

Prie Edukologijos universiteto įsispraus dešimties aukštų daugiabutis

Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/verslas...u-daugiabutis/