Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Vilniaus sporto rūmų ir Žalgirio stadiono teritorija
Collapse
X
-
-
Parašė SPX Rodyti pranešimąO tai norit pasakyt, kad stadionas bus tarp namų??? Nu nesamonė kažkokia. Visai neįdomu...
Comment
-
Taip, tik futbolui. Turėjo omeny, kad nebeliks bėgimo takų ir kitos lengvosios atletikos įrangos. Bet pats stadionas nebebus atviras su natūralia danga - išdygs dengtas, dirbtinės dangos maniežas. Iki šiol nelabai suprantu, kokias varžybas planuoja čia rengti ŪBIG. Suvokiu, kad mūsų klimatinėmis sąlygomis ir būtinybe ankstinti Lietuvos čempionato pradžią, ateityje teks pirmąsias pavasarines rungtynes visiems LT klubams žaisti maniežuose. Kol kas tam iš dalies tinkama yra tik Sportima Vilniuje. Kauno maniežas per mažas, taip pat ten nėra vietos žiūrovams. Statosi naują manieža tik Marijampolė. Planuoja Šiauliai, o Klaipėdos maniežas ateityje įsikurs dabartinėje Ledo Arenoje. Neaišku tik su Panevėžiu. Kažkiek žinodamas tik vienintelio tokio statinio Lietuvoje - Sportimos praktiką, sakau - dėl 3 kartos dirbtinės dangos specifikos (ir nemažo nusidėvėjimo) ji tinkama tik nesvarbioms, draugiškoms, treniruočių pobūdžio rungtynėms. Svarbesnėse rungtynėse ji tampa pavojinga sportininkų sveikatai dėl padidėjusios tikimybės gauti traumą. Tiesa, niežinau kokią dangą ruošiasi kloti Romanovas būsimame Žalgirio (tokį pavadinimą ruošiasi jam suteikti) manieže, gal tai bus pačios naujausios kartos danga, kuri savo savybėmis nenusileis natūraliai žolei? Tikėkimės. Bet yra dar vienas dalykas - vasarą Sportimoje žaisti yra labai sunku - labai trūksta kondicionavimo sistemos. Čia būna troškus karštas oras. Todėl naujame ŪBIG'o pastate reikės rimtai galvoti apie šią problemą. Paminėjau tik du klausimus, kurie mano galva yra svarbiausi, pritaikant šį statinį nacionalinėms pirmenybėms. Yra ir kiti - pavyzdžiui kiek žiūrovų norės stebėti vasarą uždaroje patalpoje vykstančias futbolo varžybas? Aš nenorėčiau. O jūs? Todėl ir negaliu iki galo suvokti šio statinio paskirties, ypač prisiminęs projektuojamą žiūrovų vietų skaičių - 10.000. Yra ir kiti klausimai - kur dėtis Žalgirio futbolo klubui? Žinoma, dabartinis stadionas jam irgi nepriklauso, jie jį tik nuomojasi, bet ką jie darys, kai čia bus maniežas? Turės statytis savą stadioną? Buvo kalbos apie tai, dabar nutilo. Nuomosis Vėtrą? Žalgirio fanams tai būtų smūgis į paširdžius Kažkaip įtariu, kad viskas čia iki galo nepasakoma, o vakar mano įtarimai tik dar labiau padidėjo, kai išgirdau žinią, kad Nacionalinio stadiono pinigai gali būti paskirti šiam objektui. Spręskite patys..
Comment
-
dėl to pinigų paskyrimo ŪBIG-ui ,tai čia tik žurnalistų sugalvotas dalykas, panašiai kaip per 5kanalą vis buvo "varoma" ant stadiono statybų, abejojama jų skaidrumu, abejojama ar jis išvis bus pastatytas,dabar per to pačio kanalo žinias jau apgailestaujama dėl to ,kad jau gali būti išvis stadionas nepastatytas,pinigai skirti ŪBIG`ui tai ir nesuprast ko jie nori išvis tada o dėl to,kad stadionas bus dengtas visiškai aš ir nelabai suprantu kas čia per gudrybė statyti tokį statinį ,kuriame ir taip varžybų nebūtų per daug , o dar dėl tokios dangos didelė tikimybė,kad jų skaičius dar sumažėtų, ar manoma pakaks kokius koncertus tik rengt?ar planuojama keist išplanavimą panašiai kaip Maskvos sporto komplekse Olympijskij ,kuris pritaikomas daugeliui sporto šakų tribūnas perstatant ,kažkokia apgaule dvelkia...
Comment
-
Nu, kadangi vistiek čia viskas ne per pusdienį išsispręs, o statybų pabaigos dar reikės palaukti kokius 5 metus, negalima atmesti ir kitokių, dabar atrodančių nerealiai variantų, pvz., ims Romanovas ir įkurs kokį FBK "Vilnius" arba iš tiesų šis maniežas bus perprojektuotas į kokį kitą multifunkcinį objektą ir dar daug daug įvairių variantų gali būti, todėl neturint oficialios informacijos ir prasidėjusių statybų tikrai anksti kažką spręsti.
Comment
-
Atrodo, jog kaip ir buvo galima tikėtis stadionas kažkur išgaravo...
Sporto rūmams ieško ES pinigų
Teresė Staniulytė, "Verslo žinios"
2008.06.20 08:28
vz.lt
Nepavykus nugriauti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų dėl jų paveldosaugos savybių, dabar šiuos rūmus bandoma įtraukti į nacionalinės reikšmės objektų sąrašą, kad šeimininkai galėtų suremontuoti rūmus už ES pinigus, tačiau dėl šių pinigų varžosi bent keli Lietuvos kultūrai ir sportui svarbūs objektai.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų (VKSR) savininkė – Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) – sako norinti atgaivinti ne tik šį vaiduokliu virtusį pastatą, bet ir visą šalia jų esančią teritoriją – apie 13 ha plotą. Kol kas toliau ketinimų ir siekių iki šiol nenueita, tačiau nenustojama imtis žygių, kad būtų įgyvendintas natūralus verslo pageidavimas – gauti kuo didesnę naudą mažiausiomis sąnaudomis. Iki šiol visi subjektai, kuriems kada nors yra priklausę VKSR, gauta nauda nesiskundžia.
Šeimininkų būta kelių – valstybė, įsikūnijusi buvusio rūmų direktoriaus Elijaus Romanovo pavidalu, profsąjungos ir ŪBIG. Pastarajai nepavyko gauti leidimų nugriauti rūmus, sėkmė nelydėjo jos ir teismuose, kur buvo siekiama išbraukti VKSR iš Kultūros vertybių registro, todėl ieškota galimybių gauti valstybės finansavimą rūmams sutvarkyti.
Nugriauti nepavyko
Vyriausybei padirbėjus iš peties, šių rūmų klausimas jau pasiekė Seimą. Šį mėnesį Seimo Kultūros pakomitetis išklausė Gediminą Paviržį, ŪBIG projekto vadovą, ir Faustą Latėną, premjero patarėją kultūros klausimais. Ponas Paviržis perdavė investuotojų prašymą, kad VKSR būtų paskelbti nacionalinės svarbos objektu. „Siekiame, kad tas objektas būtų įvardytas nacionalinės svarbos objektu. Neatsisakome patys į jį investuoti, bet paskelbus nacionalinės svarbos objektu dalį pinigų būtų galima pritraukti iš struktūrinių fondų, truputį prisidėtų valstybė“,– šviesios ateities viziją dėstė p. Paviržis. Anot jo, „verslo požiūriu objektas nėra labai įdomus, todėl pečius reikia suglausti visiems“, nes savininkai nori atgaivinti ne tik rūmus, bet ir visą šalia jų esančią teritoriją – apie 13 ha. Toks pareikšimas daliai pakomitečio narių sukėlė abejonių – iki šiol ŪBIG nesivėlė į "verslo požiūriu neįdomius projektus".
Tiesa, dėl neaiškių buvusių žydų kapinių ribų iš detaliojo plano išbraukta maždaug 5 ha teritorijos, tačiau spalį tikimasi jau turėti patvirtintą naują detalųjį planą, pradėti darbus ir užstatyti 4 ha teritorijos – 188.000 m3 ploto patalpų, tarp kurių būtų viešbutis ir, žinoma, gyvenamųjų namų.
Namai turėjo iškilti ir VKSR vietoje, tačiau teismų valia rūmai išliks ir bus paversti dar vienais Kongresų rūmais. ŪBIG tą žada padaryti iki 2011 m. – Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje datos, su sąlyga, jeigu bus panaikintas sprendimas pripažinti valstybės saugomu objektu ne tik rūmų išorę, bet ir vidų. Paveldosaugininkai dar turės tarti savo žodį.
Kelią kloja politikai
Verslininkai nesivaržo kelti sąlygų valstybei, panorusiai išsaugoti rūmus. Ponas Latėnas Seimo pakomitečio posėdyje perdavė Vyriausybės paramą ŪBIG pageidavimams, nes „Vilniui šiuo metu konferencijų ir koncertų salės labai reikalingos“.
Pono Latėno žodžiais – 2013 m. Lietuva pirmininkaus ES, tais metais Vilniuje vyks apie 300 įvairių renginių, tad atnaujinta rūmų salė tiesiog būtina.
Šio ŪBIG projekto vadovą, aktyvų socialdemokratų partijos veikėją p. Paviržį su rūmais sieja seni ryšiai. Nuo 1991 iki 1992 m. lapkričio mėn. p. Paviržis dirbo Lietuvos laisvųjų profsąjungų konfederacijoje vyriausiuoju specialistu ekonominiais ir socialiniais klausimais, o išrinktas į Seimą 1992 m. dalyvavo pertvarkant profsąjungas, kuriant Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti (SFPR) nuostatus, renkant fondo tarybą, kuri, spjovusi į įstatymų draudimus, pradžioje padarė iš VKSR UAB, o po to ir apskritai juos pardavė.
Kelią ES milijonų link ŪBIG kloja ne tik toje grupėje įdarbintas ir projektą kuruojantis p. Paviržis, bet ir premjeras Gediminas Kirkilas, premjeras spaudoje neneigė draugaujantis su ŪBIG savininku Vladimiru Romanovu.
Siekiant rūmus įtraukti į nacionalinės reikšmės objektų sąrašą nepamirštamas emocijų laukas – tarp verslininkų pažadų, kuriuos pagarsino premjero patarėjas p. Latėnas, yra ir pasižadėjimas „Sporto rūmų teritorijoje rasti vietos Sąjūdžiui įamžinti“, kadangi būtent šiame pastate 1988 m. įvyko steigiamasis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimas.
Konkurencija įveikiama
Tačiau ES 2007–2013 m. finansinės perspektyvos veiksmų programose ne tiek jau daug milijonų, į kuriuos galėtų pretenduoti VKSR pertvarkytoja ŪBIG – iš viso 125 mln. Lt. O ir į šiuos yra pretendentų, kurie jau pripažinti nacionalinės svarbos objektais.
Vyriausybė gali suteikti tokį statusą ir VKSR, tačiau Ričardas Slapšys, ūkio ministro patarėjas, vėsina, kad nacionalinės reikšmės objekto statuso suteikimas nėra tiesiogiai susijęs su ES paramos gavimu. „125 mln. Lt Lietuva galės panaudoti nacionalinės svarbos daugiafunkciams sporto, kultūros ir pramogų objektams statyti, ir tokių objektų bus 2–3. Tokie objektai taip pat bus susiję su Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų įvykdymu. Šiandien tokiais įsipareigojimais galima būtų vadinti 2011 m. vyksiantį vyrų krepšinio Europos čempionatą ir 2013 m. Lietuvos pirmininkavimą ES. Kas bus tie objektai, kuriems bus panaudotos struktūrinių fondų lėšos, galutinai nuspręs Vyriausybė“, – aiškina patarėjas.
Ūkio ministerijos duomenimis, šių pinigų jau tikisi gauti Kauno, Klaipėdos, Alytaus arenos, Vilniaus stadionas, „Litexpo“ parodų rūmai, būsimasis Gugenheimo centras, Druskininkų uždaros slidinėjimo trasos ir kiti pretendentai.
Pirmasis Lietuvoje tokio pobūdžio statinys, kuriam pasisekė gauti ES paramą, buvo Šiaulių arena. Ją pripažinus nacionalinės svarbos sporto objektu, skirta 49 mln. Lt ES lėšų iš 65 mln. Lt bendros projekto vertės.
Nenubausta savivalė
VKSR finansavimo klausimą skubama išspręsti iki Seimo rinkimų, kol sprendžiamąjį balsą politikoje turi socialdemokratai, nes šio objekto istoriją nuo pat nepriklausomų profsąjungų kūrimosi iki šių dienų rašo politikos ir verslo interesų tandemas.
Dar 1993 m. buvusių sovietinių profsąjungų turto dalytojai užuodė, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai su jų prieigomis – aukso gabalas. Todėl iki šiol tuometiniai profsąjungų veikėjai stebisi, kad į profsąjungoms perduodamų objektų sąrašą pakliuvo VKSP ir Ledo arena, įsikūrusi vos už kelių šimtų metrų nuo rūmų.
„Tai buvo kažkieno sugalvota geniali schema perimti tuos rūmus savo nuosavybėn, nes jie su profsąjungomis niekada jokio ryšio neturėjo“,– šiandien kalba sąjungos senbuviai.
Todėl, 1993 m. perdavus abejus rūmus SFPR, 1996 m. fondo taryba, pažeisdama įstatymą, pirmiau įsteigė UAB VKSP, Vilniaus m. savivaldybė šią bendrovę neteisėtai įregistravo, vėliau patenkino p. Romanovo prašymą padidinti įstatinį kapitalą ir savanoriškai atidavė rūmų kontrolę papildomą akcijų emisiją išpirkusiems subjektams.
Galiausiai Ledo rūmai atiteko naujiems savininkams, o 2004 m. profsąjungos pardavė 59% VKSR akcijų su ŪBIG siejamai bendrovei „Nota Aurorae“ už 6,2 mln. Lt.
Sandorių nesustabdė nei Valstybės kontrolės atlikti keli SFPR veiklos auditai, nei bylinėjimasis teismuose dėl neteisėto turto perėjimo iš profsąjungų į naujas rankas. Teismai užgeso, o žaidimai VKSR teritorijoje tik įsismarkavo.
Savivaldybė pasitraukė
Taip sutapo, kad 2004 m. spalį buvo atidaryta tuometinės Vilniaus savivaldybės globojamos „Rubicon group“ „Siemens“ arena. Jos direktoriumi dirbti pradėjo Vitalijus Vasiliauskas, buvęs VKSR direktorius, ten pat persikėlė Nijolė Ruzgienė, buvusi VKSR Reklamos ir informacijos skyriaus vadovė, ir visi svarbiausi sostinės kultūros bei sporto renginiai.
O naujieji rūmų savininkai ėmėsi žygių rūmų vietoje ir išsinuomotoje 13 ha aplink juos teritorijoje pastatyti komercinį sporto kompleksą, kuriuose rūmų jau nebūtų. Tačiau savivaldybės atstovai pagrasino neišduosiantys leidimo statyboms, nes investuotojų siūlymai prieštarauja teritorijos detaliajam planui. Tuomet Vytas Zabilius, „Ober-Haus“ vadovas, išvadino sporto rūmus sovietinėmis relikvijomis ir paaiškino, kad joks verslininkas nenorės ten statyti visuomeninės paskirties statinių. Nekilnojamojo turto rinkos žinovas kaip pirštu į akį dūrė.
Išeitis netrukus buvo rasta. Vilniaus savivaldybė pasirašė ketinimų protokolą su ŪBIG nusipirkti iš jų VKSP už 25 mln. Lt ir jų vietoje pastatyti daugiafunkcį Ermitažo ir Gugenheimo kultūros centrą. Rūmų ir „Žalgirio“ stadiono rekonstrukcijos koncepcijos projektą rengė vienas žymiausių dabartinių pasaulio architektų M. Fuksas.
Tačiau vėliau jau naujos sudėties savivaldybė paskelbė naują konkursą ir uždirbti davė jau Lietuvos architektams. Konkurso vertinimo komisija nugalėtoju pripažino architekto Sigito Kuncevičiaus darbą. Jam įgyvendinti reikės 1,5 mlrd. Lt.
Bet jame VKSR nėra. Rūmai pripažinti nacionalinio paveldo dalimi ir turės būti išsaugoti. Atstatyti teks ŪBIG, nes savivaldybė nesirengia vykdyti ankstesnio mero įsipareigojimų ir išpirkti rūmus už 25 mln. Lt.Paskutinis taisė deep'as; 2008.06.20, 11:21.
Comment
-
Konkurso vertinimo komisija nugalėtoju pripažino architekto Sigito Kuncevičiaus darbą. Jam įgyvendinti reikės 1,5 mlrd. Lt.
Bet jame VKSR nėra. Rūmai pripažinti nacionalinio paveldo dalimi ir turės būti išsaugoti.
Comment
-
Parašė bronius Rodyti pranešimą- Aš čia kažko nesupratau - mintys prieštarauja viena kitai. Tuose projektuose, kuriuos matėme kovo mėnesį VKSR parodyti nepaliesti - žiūr. aukščiau Valiuko komentarą nr. 303. Priedo, tuose rūmuose bus Romanovo sporto televizija, kuri pradės savo veiklą rugpjūčio mėnesį. Šiuo metu jie ten remontuojasi patalpas, tad atrodo truputį nelogiška įsikurti, o po to rūmus griauti. Na, nebent tas griovimas numatomas po gero dešimtmečio...
Comment
-
Parašė bronius Rodyti pranešimą- Aš čia kažko nesupratau - mintys prieštarauja viena kitai. Tuose projektuose, kuriuos matėme kovo mėnesį VKSR parodyti nepaliesti
Comment
-
Konkurso vertinimo komisija nugalėtoju pripažino architekto Sigito Kuncevičiaus darbą. Jam įgyvendinti reikės 1,5 mlrd. Lt.
Bet jame VKSR nėra. Rūmai pripažinti nacionalinio paveldo dalimi ir turės būti išsaugoti. Atstatyti teks ŪBIG, nes savivaldybė nesirengia vykdyti ankstesnio mero įsipareigojimų ir išpirkti rūmus už 25 mln. Lt.
ir ką ŪBIG turės atstatyti? Gal nugriauti ir atstatyti? manau žurnalistai kažkur čia nesuprasdami grybą supjovė. Yra ir daugiau keistų faktų, pvz. kai Fuksas buvo padaręs savo "kiaušinienę" apie Gugenhaimą lyg ir nebuvo kalbama, tik vėliau jam imta ieškoti vietos Vilniuje ir kaip variantas buvo Sporto rūmai. Ar ne?
Comment
-
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai virs Nacionaliniu mokslo ir kongreso centru.
http://www.spec.lt/Vilniaus_koncertu...ongreso_centru
Comment
-
Jei nuoširdžiai, tai netikiu, kad čia paskutinis sprendimas dėl paskirties.
Ir gan keista, kad VGTU įtrauktas. ŪBIG'ui nei tai prestižai, nei tuo labiau kilnūs tikslai neįdomūs. Jei VGTU neskirs finansavimo (arba savo statusu nepritrauks kitų lėšų), tai jis bus greit išbrauktas iš partnerių.
Aš tuo tarpu einu pakrapštyt kiaulės taupyklės - reikia pirktis butus priešais Sporto Rūmus. Po 5 metelių jie dvigubai brangiau kainuosBlogas, kuris ♥ Vilnių: EziukasVilniuje.lt
Comment
-
Nacionalinių konkresų rūmų klausimas irgi juda
Vilniaus Koncertų ir sporto rūmuose (VKSR) pristatyta šių rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą galimybių studija.
http://www.verslosavaite.lt/content/view/3991/1/
Comment
-
Vilniaus sporto rūmai turėtų virsti kongresų centru
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=17884253
Evaldas Utyra, www.DELFI.lt
2008 liepos mėn. 29 d. 18:34
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų savininkai - Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) - apsisprendė išsaugoti rūmų visuomeninę kultūrinę paskirtį bei mėgins renovuoti prieš 37 metus statytą pastatą. Verslininkai skaičiuoja, kad rūmus paversti moderniu konferencijų centru kainuos apie 105 mln. litų, todėl prašo jam suteikti nacionalinio objekto statusą, kuris garantuotų valstybės paramą.
Antradienį žurnalistams bei sostinės politikams buvo pristatyta rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą galimybių studija.
Joje numatyta, kad renovavus rūmus, kongresų centras galėtų priimti daugiau kaip 3 tūkst. konferencijų dalyvių. Rūmuose planuojama įrengti vieną didelę pagrindinę salę, kurią būtų galima transformuoti į kelias mažesnes, tinkančias patiems įvairiausiems koncertams ir renginiams.
Šalia pagrindinio pastato planuojama pastatyti naują priestatą, kuriame būtų įrengta dar viena konferencijų salė ir patalpos delegacijoms.
„Kur Vilniuje galėtų būti nacionalinis kongresų centras, svarstoma jau kelerius metus. Pagal vienų iš kompetentingiausių šios srities specialistų – danų – nustatytus kriterijus, nuo kongresų centrų iki miesto centro bei viešbučių turėtų būti ne daugiau kaip 20 min. kelio. Šiuos kriterijus sporto rūmai atitinka geriausiai“, - sakė galimybių studijos rengėjas, buvęs ilgametis sostinės vyr. architektas, bendrovės „Urbanistika“ direktoriaus pavaduotojas Linas Naujokaitis.
„Tai yra visiems mums brangus pastatas ir aš džiaugiuosi, kad savininkai apsisprendė išsaugoti jo visuomeninę paskirtį. Ne paslaptis, kad norų buvo visokių, taip pat ir „aplipdyti“ rūmus komercija. Čia turi būti visuomeninė paskirtis ir savininkas negali jos pakeisti į gyvenamą ar kokią kitą“, - sakė Vilniaus meras Juozas Imbrasas.
Vilniaus miesto taryba yra nusprendusi tapti viešosios įstaigos „Vilniaus mokslo ir kongresų centras“ dalininke. Įstaigą rūmų renovacijai iniciavo rūmus valdanti ŪBIG, tapti jos dalininku išreiškė norą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Vystytojai teigia, kad modernaus kongresų centro Lietuvai labiausiai reikės 2012 m., prieš pradedant pirmininkauti ES, nes tais metais mūsų šalyje vyktų apie 200 konferencijų.
DELFI primena, kad ŪBIG valdo apie 15 ha teritoriją aplink Sporto rūmus, kurioje numatė suformuoti erdvę su trimis skirtingais traukos centrais: kultūriniu, pramogų-sporto ir komerciniu-gyvenamuoju. Šioje vietoje taip pat planuojamas naujas pėsčiųjų tiltas per Nerį.
Comment
-
Sena naujiena
2008-10-17 Vilniaus koncertų ir sporto rūmus Vyriausybė pripažino svarbiu objektu
2008 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vilniaus koncertų ir sporto rūmų (VKSR) pritaikymo Nacionaliniam mokslų ir kongresų centrui projektą pripažino valstybei svarbiu kultūriniu ir ekonominiu projektu.
“Tai labai svarbus žingsnis vystant šį projektą ir siekiant išsaugoti visai šaliai svarbų objektą.. Tikimės, kad taip pat nuosekliai bus įgyvendinti ir kiti, ne mažiau svarbūs etapai, ir Lietuva galės tinkamai pasitikti 2013 metus, kada mūsų šaliai bus patikėta pirmininkauti ES”,- teigė VKSR valdančios bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ Stebėtojų tarybos narys Rolandas Balčikonis.
Planuojama, kad įgyvendinus projektą, 25 tūkstančių kv. m. ploto Nacionalinis mokslo ir kongresų centras galės priimti daugiau kaip 3000 įvairių konferencijų dalyvių, centre taip pat vyktų įvairūs muzikos, kultūros renginiai. Rūmų salės būtų lengvai transformuojamos, taip pat juose būtų įrengtos kelios dešimtys pasitarimų salių, įvairų pagalbinių patalpų, reikalingų organizuojant ES bei kitas tarptautines konferencijas. Numatoma, kad projektui įgyvendinti reiktų daugiau kaip 100 milijonų litų.
Lietuvos architektų sąjunga bei kitų institucijų specialistai pripažįsta, kad rekonstruoti VKSR būtų tinkamiausias objektas reprezentuoti Lietuvą organizuojant tarptautines konferencijas, bei ruošiantis priimti gausias delegacijas įvairiose tarptautinėse konferencijose, kurių ypač gausu bus Lietuvos pirmininkavimo ES išvakarėse, 2012 metais.
Comment
Comment