Ministerijų miestelis

[Stadionas]

Šilutėje, pagal idėtas nuotraukas, nudžuvęs medis vidurį šaligatvio, stulpai, pėstiesiems vos kelios plytelės aplinkui 4 juostų gatvę kurioje nupieštos tik dvi juostos. Jei dėl pastatų, tai Kaišiadoryse 3 aikštai, Šilutėje 2.

tai kad nuotraukose yra vidurio Europą primenanti gatvė, kitose dvejose du tarybiniai kaimai su Lenino aikštėm.

[Garbanius]

Foto iš Šilutės trolis

[Obi-Wan Kenobi]

tai kad nuotraukose yra vidurio Europa primenanti gatvė, kitose dvejose du tarybiniai kaimai su Lenino aikštėm.

Jeigu žmogui mielesnis "miestas" primenantis gerai sutvarkytą kolūkio gyvenvietę, tai čia jau nieko nepadarysi.

[Sula]

Foto iš Šilutės trolis

Čia prifotošopinta, kiek suprantu.

[MedinisStrazdas]

tai kad nuotraukose yra vidurio Europą primenanti gatvė, kitose dvejose du tarybiniai kaimai su Lenino aikštėm.

Ta prasme centrinėje miestelio gatvėje negali būti parkelio ir kitokios pėsčiųjų erdvės kaip Kaišiadoryse?

Jeigu žmogui mielesnis "miestas" primenantis gerai sutvarkytą kolūkio gyvenvietę, tai čia jau nieko nepadarysi.

Sakai kolūkio gyvenvietės pasižymi aukštais pastatais, o gerai sutvarkytos gyvenvietės asfalto jūra ir siaurais šaligatviais?

[Stadionas]

Ta prasme centrinėje miestelio gatvėje negali būti parkelio ir kitokios pėsčiųjų erdvės kaip Kaišiadoryse?


Sakai kolūkio gyvenvietės pasižymi aukštais pastatais, o gerai sutvarkytos gyvenvietės asfalto jūra ir siaurais šaligatviais?

na Paryžius yra miestas, Dubajus yra kolūkis.

[VLR]

Gavosi ilgas atsakymas, tad iš karto atsiprašau už paklodę

kuo Šilutė urbanistiškai geresnė nei Kaišiadorys, Utena ar Švenčionėliai?

Visų pirma tai Lietuvos miesteliai yra vidutiniškai nykiausi ir prasčiausiai suplanuoti miesteliai Europoje. Taip daugiausia yra dėl to, kad jų pagrindinis plėtros etapas vyko ne industrinės revoliucijos laikais (kaip didžiojoje dalyje Europos), o atgrubnagiško mikrorajoninio 'modernizmo' laikais. Tipiški Europos miesteliai skiriasi nuo lietuviškųjų tuo, kad jie paprastai tankėja link centro - kuo arčiau esi centro, tuo tankesni ir aukštesni pastatai, tuo daugiau komercijos ir tuo daugiau veiksmo ir miesto jausmo. Lietuviškuose miesteliuose, tuo tarpu, tankiausiai apgyvendintos miestelių dalys dažnai būna šalia senųjų miestelio dalių pastatytuose mikrorajonuose, o ne nominaliuose tarpukariniuose centruose.

Didžiausia problema su tokia miestelių struktūra yra ta, kad komercija paprastai statosi aplink tankiausias miestelio dalis, t.y. ten, kur galima lengviausiai pasiekti daugiausia žmonių. Būtent dėl to lietuviškuose miesteliuose dažniausiai komercija būna neproporcingai koncentruota didelėse, parkingais apsuptose dėžėse, esančiose šalia miestelių, prie didelių kelių. Europos miesteliuose tokios komercijos irgi yra, tačiau tankiausios miestelių dalys ('high streets') gali rimtai su ja pakovoti. Lietuvoje, tuo tarpu, nominalūs miestelių 'centrai' nuo tokios komercijos gauna malkų į vienus vartus. Jų 'centruose' dažnai visiškai nėra ką veikti, net ir su ES fondais sutvarkius šaligatvius ar įrengus parką, kurį aplanko kokie penkiolika žmonių per dieną. Būtent dėl to didelėje dalyje Lietuvos miestelių egzistuoja de facto du centrai: vienas nominalus (prie bažnyčios), kitas - mikrorajoninis, kuriame yra visa komercija (tai galioja ir tavo paminėtiems Švenčionėliams).

Kai kuriais atvejais ši problema buvo palengvinta komunistų planuotojų. Pavyzdžiui, netoli Švenčionėlių esančiuose Švenčionyse, komunistai sugalvojo mikrorajoną statyti miestelio nominaliame centre. Būtent dėl to Švenčionių centras 'jaučiasi' žymiai geriau ir miesteliškiau nei distopinis Švenčionėlių centras - ten daugiau komercijos ir daugiau veiksmo.

Kitas dalykas, aišku, yra architektūra ir pastatų išdėstymas - dažnai geriausi Lietuvos miesteliai yra tie, kurie daugiausia plėtėsi 'stalinistinio' planavimo metu pokaryje. Tais laikais dar urbanistai mokėjo formuoti centrus ir įveikti iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint statyti tankiai centre. Vėlyvajame sovietmetyje būdavo tiesiog pasirenkamas eilinis šalia miestelio esantis laukas ir ten sugrūdami žmonės, meluojant jiems, kad 'medžiai ir gamta'. Dėl to kuo didesnė dalis miestelio buvo pastatyta vėlyvojo 'modernizmo' laikais, tuo tas miestelis yra šūdinesnis ir labiau išbalansuotas bei architektūriškai ir urbanistiškai neįdomus. Lietuvos miesteliai taip pat daugiausia neturi ir jokių architektūriniu regioninių gairių privačiai statybai. Dėl to yra statoma bet kaip, bet kokiom spalvom ir bet kokiu stiliumi. Aplinkui tuos miestelius nėra jokio savito, regioninio 'vaibo', kuris yra įprastas vakarų Europoje.

Kalbant apie transportą, transportas irgi yra sudedama miestelio centro dalis. Tačiau mikrorajoniniai modernistai (kurie dominuoja Lietuvos miestuose) neretai iškelia autobusų stotis į miestų kraštus, nesugeba perkelti traukinio stočių į centrą, net kai bėgiai eina pro jį (kaip pvz. Jonavoje) ir pan. Viskas juose sukasi aplink automobilį, o alternatyvos tam nėra jokios. Tie žmonės tiesiog nesupranta kas yra transportas ir kodėl jis turi būti centre. Transporto analfabetas Pakalnis ne per seniausiai, pavyzdžiui, siūlė iškelti Vilniaus centrinę stotį į Pilaitę. Ko tikėtis iš mažesnių miestelių, jei sostinėje supratimas apie transportą ir jo svarbą centro formavimui yra nulinis?

Dabar dėl ko gerai yra Šilutė:

• Miestelis turi aiškiai suformuotą centrą, kurio (iš struktūrinės perspektyvos) nesugebėjo sunaikinti ir sovietų modernistai, kurie, vietoje statymo izoliuotų getų (kaip koks Šiaulių Pietinis), komiblokus išsklaidė aplink centrą, tad ir po tos plėtros miestas centravosi ties centrine Lietuvininkų gatve.
• Šilutė, skirtingai nei kiti Lietuvos miesteliai, turėjo labai rimtą mūrinių ir moderniam naudojimui tinkamų pastatų skaičių iš karto po karo ir tai jaučiasi - sutvarkius gatves, ten būtų galima išgauti kokius gal 2 kilometrus tikros centrinės gatvės. Skyrus dalį tokios gatvės tik pėstiesiems, Šilutė galėtų turėti top 5 centrinę gatvę Lietuvoje. Tai, būtų geriau nei koks 5 kartus didesnis Panevėžys ar 3-4 kartus didesnis Alytus, nekalbant jau apie panašaus dydžio Lietuvos miestelius
• Miestelyje tiek autobusų, tiek traukinių stotys yra centre ar prie pat jo, o tai yra labai svarbus centro formavimo atributas
• Šilutėje ir aplink Šilutę yra daug savitos regionui architektūros, pasilikusios nuo vokiškųjų laikų, nors mačiau kažkiek ir naujos statybos, kuri turėjo regioninės architektūros bruožų, o tai Lietuvoje yra itin neįprasta (bent jau už Klaipėdos regiono ribų)

Kosmetinių problemų (kaip šaligatviai, per daug asfalto centrinėje gatvėje ir pan.) ten tikrai yra, bet dėl gerai suformuoto centro, miestelis yra tikrai gyvas, jame - (pagal Lietuvos mažo miestelio standartus) yra itin daug žmonių. Dėl to Šilutė 'jaučiasi' kaip tikras Europos miestelis, o ne šalia miestelio pastatytas mikrorajonas su suburbais. O tai Lietuvoje yra tikra išimtis.

[sankauskas]

Demokratijai reikia išsilavinusios liaudies. Kuri tiek nuoširdžiai renka valdžią, tiek ją prižiūri tarp rinkimų. Vietoj to turim „po 4 metų išsirinksit kitus“ kuriems „išsilavinusi“ liaudies dalis patenkinta ploja. Nes nu gi per sunkus darbas prižiūrėt politikus. Negi čia dar kažką skaitysi, diskutuosi, domėsies, eisi paprotestuot ar į susitikimus su politikais.

O be darbo iš visų visuomenės grupių demokratija išsigimsta ir virsta į švelnią biurokratų autokratiją.

"Po 4 metų išsirinksit kitus" replika būtent ir buvo skirta nesidomintiems politika runkeliams. Kai yra oponuojama argumentais ir idėjomis, kai yra racionali kritika, tada galima diskutuoti apie atsakomybes ir atsistatydinimą. Bet kai vienintelis argumentas yra "atsistatydink, nes tu mums nepatinki", na tada belieka palinkėti po 4 metų balsuoti už tuos, kurie patinka labiau.

[PoDV]

Gavosi ilgas atsakymas, tad iš karto atsiprašau už paklodę



Visų pirma tai Lietuvos miesteliai yra vidutiniškai nykiausi ir prasčiausiai suplanuoti miesteliai Europoje. Taip daugiausia yra dėl to, kad jų pagrindinis plėtros etapas vyko ne industrinės revoliucijos laikais (kaip didžiojoje dalyje Europos), o atgrubnagiško mikrorajoninio 'modernizmo' laikais. Tipiški Europos miesteliai skiriasi nuo lietuviškųjų tuo, kad jie paprastai tankėja link centro - kuo arčiau esi centro, tuo tankesni ir aukštesni pastatai, tuo daugiau komercijos ir tuo daugiau veiksmo ir miesto jausmo. Lietuviškuose miesteliuose, tuo tarpu, tankiausiai apgyvendintos miestelių dalys dažnai būna šalia senųjų miestelio dalių pastatytuose mikrorajonuose, o ne nominaliuose tarpukariniuose centruose.

Didžiausia problema su tokia miestelių struktūra yra ta, kad komercija paprastai statosi aplink tankiausias miestelio dalis, t.y. ten, kur galima lengviausiai pasiekti daugiausia žmonių. Būtent dėl to lietuviškuose miesteliuose dažniausiai komercija būna neproporcingai koncentruota didelėse, parkingais apsuptose dėžėse, esančiose šalia miestelių, prie didelių kelių. Europos miesteliuose tokios komercijos irgi yra, tačiau tankiausios miestelių dalys ('high streets') gali rimtai su ja pakovoti. Lietuvoje, tuo tarpu, nominalūs miestelių 'centrai' nuo tokios komercijos gauna malkų į vienus vartus. Jų 'centruose' dažnai visiškai nėra ką veikti, net ir su ES fondais sutvarkius šaligatvius ar įrengus parką, kurį aplanko kokie penkiolika žmonių per dieną. Būtent dėl to didelėje dalyje Lietuvos miestelių egzistuoja de facto du centrai: vienas nominalus (prie bažnyčios), kitas - mikrorajoninis, kuriame yra visa komercija (tai galioja ir tavo paminėtiems Švenčionėliams).

Kai kuriais atvejais ši problema buvo palengvinta komunistų planuotojų. Pavyzdžiui, netoli Švenčionėlių esančiuose Švenčionyse, komunistai sugalvojo mikrorajoną statyti miestelio nominaliame centre. Būtent dėl to Švenčionių centras 'jaučiasi' žymiai geriau ir miesteliškiau nei distopinis Švenčionėlių centras - ten daugiau komercijos ir daugiau veiksmo.

Kitas dalykas, aišku, yra architektūra ir pastatų išdėstymas - dažnai geriausi Lietuvos miesteliai yra tie, kurie daugiausia plėtėsi 'stalinistinio' planavimo metu pokaryje. Tais laikais dar urbanistai mokėjo formuoti centrus ir įveikti iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint statyti tankiai centre. Vėlyvajame sovietmetyje būdavo tiesiog pasirenkamas eilinis šalia miestelio esantis laukas ir ten sugrūdami žmonės, meluojant jiems, kad 'medžiai ir gamta'. Dėl to kuo didesnė dalis miestelio buvo pastatyta vėlyvojo 'modernizmo' laikais, tuo tas miestelis yra šūdinesnis ir labiau išbalansuotas bei architektūriškai ir urbanistiškai neįdomus. Lietuvos miesteliai taip pat daugiausia neturi ir jokių architektūriniu regioninių gairių privačiai statybai. Dėl to yra statoma bet kaip, bet kokiom spalvom ir bet kokiu stiliumi. Aplinkui tuos miestelius nėra jokio savito, regioninio 'vaibo', kuris yra įprastas vakarų Europoje.

Kalbant apie transportą, transportas irgi yra sudedama miestelio centro dalis. Tačiau mikrorajoniniai modernistai (kurie dominuoja Lietuvos miestuose) neretai iškelia autobusų stotis į miestų kraštus, nesugeba perkelti traukinio stočių į centrą, net kai bėgiai eina pro jį (kaip pvz. Jonavoje) ir pan. Viskas juose sukasi aplink automobilį, o alternatyvos tam nėra jokios. Tie žmonės tiesiog nesupranta kas yra transportas ir kodėl jis turi būti centre. Transporto analfabetas Pakalnis ne per seniausiai, pavyzdžiui, siūlė iškelti Vilniaus centrinę stotį į Pilaitę. Ko tikėtis iš mažesnių miestelių, jei sostinėje supratimas apie transportą ir jo svarbą centro formavimui yra nulinis?

Dabar dėl ko gerai yra Šilutė:

• Miestelis turi aiškiai suformuotą centrą, kurio (iš struktūrinės perspektyvos) nesugebėjo sunaikinti ir sovietų modernistai, kurie, vietoje statymo izoliuotų getų (kaip koks Šiaulių Pietinis), komiblokus išsklaidė aplink centrą, tad ir po tos plėtros miestas centravosi ties centrine Lietuvininkų gatve.
• Šilutė, skirtingai nei kiti Lietuvos miesteliai, turėjo labai rimtą mūrinių ir moderniam naudojimui tinkamų pastatų skaičių iš karto po karo ir tai jaučiasi - sutvarkius gatves, ten būtų galima išgauti kokius gal 2 kilometrus tikros centrinės gatvės. Skyrus dalį tokios gatvės tik pėstiesiems, Šilutė galėtų turėti top 5 centrinę gatvę Lietuvoje. Tai, būtų geriau nei koks 5 kartus didesnis Panevėžys ar 3-4 kartus didesnis Alytus, nekalbant jau apie panašaus dydžio Lietuvos miestelius
• Miestelyje tiek autobusų, tiek traukinių stotys yra centre ar prie pat jo, o tai yra labai svarbus centro formavimo atributas
• Šilutėje ir aplink Šilutę yra daug savitos regionui architektūros, pasilikusios nuo vokiškųjų laikų, nors mačiau kažkiek ir naujos statybos, kuri turėjo regioninės architektūros bruožų, o tai Lietuvoje yra itin neįprasta (bent jau už Klaipėdos regiono ribų)

Kosmetinių problemų (kaip šaligatviai, per daug asfalto centrinėje gatvėje ir pan.) ten tikrai yra, bet dėl gerai suformuoto centro, miestelis yra tikrai gyvas, jame - (pagal Lietuvos mažo miestelio standartus) yra itin daug žmonių. Dėl to Šilutė 'jaučiasi' kaip tikras Europos miestelis, o ne šalia miestelio pastatytas mikrorajonas su suburbais. O tai Lietuvoje yra tikra išimtis.

Dėl regioninio išsiskyrimo.
Klaipėdos kraštas vienintelis taip aiškiai išsiskiriantis dėl labai ilgos politinės priklausomybės ne Rusijai ir berods net LDK/ATR. Atrodo tas išskirtinumas nuo sovietmečio buvo pushintas. Kuršių nerijos miesteliai neprimena tipinių lietuviškų gyvenviečių. Dar galima Palangą pridėt, kuri derinasi prie Pajūrio stiliaus.

Likusi Lietuva gavosi sublendinta dar sovietmečiu. Nesusiformavo kažkoks žemaitiškas, aukštaitiškas ar dzūkiškas charakteris. Gana panaši statyba visoje Lietuvoje.
Gal Vilnijoje, kur lenkai buvo okupavę, gali rasti mėlynai nuspalvintų namų detalių, tai čia gal tik toks išskirtinumas.

Dar turiu savo socioekonominę teoriją dėl vėlyvojo sovietmečio plėtros miestelių, kad jie sukūrė savitą kultūrinę vienodumo erdvę, kuri žmones smaugė. Vienodi pilki namai su gan mažu gyvenamu plotu, mažai privatumo.
Galbūt tas galėjo ir kokių nors savižudybių mąstą pagilint, kažkiek pagilint emigraciją, žmonės nėra itin prisirišę prie tų sovietmečio modernizmo aplinkų, nors pvz. mūsų urbanistikos nedasivystymo šaknų ieškočiau daugiausia carinės Rusijos laikotarpiu, spaudos draudimo metais, daugiausiai dėl pramonės revoliucijos vėlavimo Lietuvoje, kai kaimynai jau ją turėjo. Atitinkamai ir miestų statybos mintis kitokia buvo.
Pokariu urbanistika daug kur nueita į šonus, vienur žiauriau, kitur ne taip, kai kur greičiau buvo susivokta, kitur tik dabar susivokiama.

[Carpenter]

Turto bankas paleido konkursą:

<...>
Kaip skelbia Turto bankas, architektų prašoma parengti pasiūlymus, kaip sutvarkyti kvartalą tarp A. Goštauto ir Lukiškių g., numatyti sprendimus vietoje griaunamų mažos vertės statinių.

Taip pat konkurso dalyvių prašoma pateikti sprendimą, kaip galėtų būti įamžintos Lietuvos totorių kapinės, kurios buvo sunaikintos sovietmečiu, teritorijoje statant mokslo paskirties pastatus.

Turto bankas praneša, kad su konkurso laimėtoju bus pasirašoma sutartis dėl projektinių pasiūlymų visam kvartalui ir aplinkinei teritorijai, techninio ir darbo projektų, darbų vykdymo priežiūros.

Konkurso nugalėtojas taip pat turės pateikti architektūros rekomendacijas jau stovintiems kvartalo statiniams – A. Goštauto g. 9 ir 12, kuriems bus skelbiami atskiri viešieji konkursai.

Bendras prizinis konkurso fondas siekia 110.000 Eur.


Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...#ixzz86NU5FWLN

<...>

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...io-teritorijai

[Carpenter]

Konkurso skelbimas:

CVP IS
VP-1360 Projekto „Ministerijų miestelis“ projekto konkursas

Detailed description:

Quotation deadline (EET):
2023-10-10 10:00:00
CPV codes:
71220000-6 Architectural design services

https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l...turnUrl=&b=PPO

[Laure23]

Gauta 14 pasiūlymų - vizualizacijų dar nėra, bet žada artimiausiu metu paviešinti.

https://turtas.lt/naujienos/minister...tu-pasiulymai/

Turto banko skelbtame A.Goštauto kvartalo tarptautiniame architektūriniame–urbanistiniame konkurse norą dalyvauti išreiškė 40 dalyvių, gauta 14 darbų. Darbą pradeda recenzentai ir komisija, architektūriniai pasiūlymai netrukus bus pristatyti visuomenei, geriausią projektą ketinama išrinkti iki metų pabaigos.

[VLR]

Nepatinka man ta idėja koncentruoti visas ministerijas į vieną tašką mieste, sukuriant savotišką vienos paskirties getą. Bendras jausmas tame ‘miestelyje’, spėju, nesiskirs smarkiai nuo jausmo eiliniame verslo kvartale, kai tokių institucijų iškėlimas iš centro prisidės prie tolimesnės centro disneilendizacijos.

[Ciurlionis]

Nepatinka man ta idėja koncentruoti visas ministerijas į vieną tašką mieste, sukuriant savotišką vienos paskirties getą. Bendras jausmas tame ‘miestelyje’, spėju, nesiskirs smarkiai nuo jausmo eiliniame verslo kvartale, kai tokių institucijų iškėlimas iš centro prisidės prie tolimesnės centro disneilendizacijos.

Ir taip ir ne. Didžiosios ministerijos, kaip VRM, URM, KAM, ŠMSM lieka savo vietoje. Teisingumo, Aplinos ir Kultūros ministerijų pastatai puikiai tinka viešbučiams, kas dsr didesnio gyvumo suteiktų. Socialinės apsaugos ir darbo yra naujamiestis, suvalgys koks daugiabučių projektas.

Vat ką daryti, su Finminu, Ekonomikos, Sveikatos (nors šita padoriausia) čia klausimas, kur dėsime kablelį. Palikt negalima nugriauti.

[Obi-Wan Kenobi]

Finmino, Sveikatos ir Ukmino tikrai negriaučiau. Ypač Ukmino, kur jau yra šūdarankių architektų planai rekonstruot į stiklainį. Sveikatos min, Vilniaus g. Šeiboko projektuoto Ryšių komplekso reiktų pagailėti taip pat

[Ciurlionis]

Finmino, Sveikatos ir Ukmino tikrai negriaučiau. Ypač Ukmino, kur jau yra šūdarankių architektų planai rekonstruot į stiklainį. Sveikatos min, Vilniaus g. Šeiboko projektuoto Ryšių komplekso reiktų pagailėti taip pat

Visos šios ministerijos, kas yra lankęsis žino, pagal kqbinetų struktūrą puikiai pritaikomos viešbučių kambariams.

[ttttt]

Vat ką daryti, su Finminu, Ekonomikos, Sveikatos (nors šita padoriausia) čia klausimas, kur dėsime kablelį. Palikt negalima nugriauti.

Dėl Sveikatos ir Ekonomikos net negali būti jokių klausimų - puikūs to laikmečio pastatai, kurie pakeitus paskirtį ir atnaujinus fasadus puikiausiai tiks naujai paskirčiai, ar tai būtų viešbutis, ar tai "viešbutis" kaip pusė naujų Vilniaus butų, ar tai ofisai.

Su Finansų ministerijos pastatų imho situacija yra šiek tiek kitokia, nes nors pastatas ir yra funkcionalus, o perimetrinis užstatymas yra tobulas tai gatvei, manau tiesiog esamo pastato ir fasadų atnaujinimo neužtektų, reiktų rimtesnės rekonstrukcijos su arch. konkursu ir tada galėtų gautis puikus projektas, pvz kad ir tas pats Clarion, kuris turėjo būti už sankryžos...

[rmss]

Dėl Sveikatos ir Ekonomikos net negali būti jokių klausimų - puikūs to laikmečio pastatai, kurie pakeitus paskirtį ir atnaujinus fasadus puikiausiai tiks naujai paskirčiai, ar tai būtų viešbutis, ar tai "viešbutis" kaip pusė naujų Vilniaus butų, ar tai ofisai.

Iš esmės kaip ir sutinku, bet man labai įdomus mąstymas ir norisi paklaust kodėl gerb. teigia, kad SAM ir EM yra puikūs pastatai kai tuo pačiu metu sakai, kad NDG reikia nugriauti?

Nejaugi perimetras vienintelis kriterijus?

[ttttt]

Iš esmės kaip ir sutinku, bet man labai įdomus mąstymas ir norisi paklaust kodėl gerb. teigia, kad SAM ir EM yra puikūs pastatai kai tuo pačiu metu sakai, kad NDG reikia nugriauti?

Nejaugi perimetras vienintelis kriterijus?

Perimetras mieste yra labai svarbus kriterijus, bet ne vienintelis. NDG didžiulis minusas yra "įsipaišymas" į bendrą aplinką ir pasiekiamumas pėsčiųjų prasme, iš esmės NDG yra kaip kažkokia izoliuota sala, kuri neturi normalaus priėjimo nei iš vienos pusės ir per kurią nėra jokių pėsčiųjų srautų. NDG imho geriausias variantas būtų rekonstruoti (gal ne visai tas žodis, nes turiu omeny labiau "apstatyti kitais pastatais iš KP, Vytauto Nasvyčio g. ir dalinai iš Upės g. pusių, ką galima padaryt praktiškai neliečiant pačio NDG pastato), tada tai galėtų būti pilnavertė ir gyva miesto dalis.

[ArtisLT]

Atviram tarptautiniam A. Goštauto kvartalo konversijos projekto konkursui pateikta 13 darbų