Ministerijų miestelis

[Gladiator]

Seimo nariai turi kelias asfaltuotas aikšteles prie Seimo, jie šitame lauke tikrai nesistato savo BMW X7 ar Escalade ir jiems vienodai kas čia bus. Laukas padalintas į dvi dalis: nemokama visiems (kas keistai atrodo turint galvoje kad nuo naujų metų visur aplink mėlyna zona) ir nemokama po šlagbaumu administracijai ir kancialerijai kuri beje nesikeičia keičiantis valdžiai, taip kad nerašinėkit naivių nesąmonių kad pasikeitus valdžiai čia kažkas turi keistis ir kad tą aikštelę čia žalstiečiai sukūrė - buvo iki jų, bus ir po jų.

[Zygis]

Čia ko gero, seimūnų oompa loompos, aka visokie padėjėjėliai statos. Taip pat vartuose, Danskėj dirbantys.

[Lettered]

Seimo nariai turi kelias asfaltuotas aikšteles prie Seimo, jie šitame lauke tikrai nesistato savo BMW X7 ar Escalade ir jiems vienodai kas čia bus. Laukas padalintas į dvi dalis: nemokama visiems (kas keistai atrodo turint galvoje kad nuo naujų metų visur aplink mėlyna zona) ir nemokama po šlagbaumu administracijai ir kancialerijai kuri beje nesikeičia keičiantis valdžiai, taip kad nerašinėkit naivių nesąmonių kad pasikeitus valdžiai čia kažkas turi keistis ir kad tą aikštelę čia žalstiečiai sukūrė - buvo iki jų, bus ir po jų.

Bet juk statant ministerijų miestelį galima padaryti didžiulį kelių aukštų požeminį/antžeminį parkingą, kur vietų būtų žymiai daugiau nei dabar ant pievos, užtektų ir Seimo administracijai ir šiaip į centrą atvažiavusiems gyventojams, plius būtų galimybė mažinti automobilių parkavimą centre ir atiduoti kai kurias gatves tik pėstiesiems, arti centro daugiau tokių didelių tuščių sklypų nėra. Šalia operos ir baleto teatro daugiaaukštis parkingas manau labai gadintų vaizdą, o čia vieta labai patogi susisiekimo klausimu.

[Creatium]

Bet juk statant ministerijų miestelį galima padaryti didžiulį kelių aukštų požeminį parkingą, kur vietų būtų žymiai daugiau nei dabar ant pievos, užtektų ir Seimo administracijai ir šiaip į centrą atvažiavusiems gyventojams, plius būtų galimybė mažinti automobilių parkavimą centre ir atiduoti kai kurias gatves tik pėstiesiems, arti centro daugiau tokių didelių tuščių sklypų nėra.

Baikit, niekas Seime taip giliai ir toli nemąsto.

[Gladiator]

Tai taip ir būtu, bet tuos kelis metus kol vyktų statybos jiems nebūtų kur statyti iš vis tai lengvesnis kelias blokuoti bet kokius pokyčius ten.

[Evier]

Baikit, niekas Seime taip giliai ir toli nemąsto.

Ir šiaip tam tikro tipo (politkorektiškai išsireiškus) žmonėms, matyt, patinka braidyt per purvus.

[spekas]

Ir šiaip tam tikro tipo (politkorektiškai išsireiškus) žmonėms, matyt, patinka braidyt per purvus.

Aš įžvelgiu daugiapakopią problemą apskritai su Lietuvos urbanistika. Apsistosiu tik ties Vilniumi. Ydingos urbanistikos galimos šaknys:
1. Intelektualaus sluoksnio išnaikinimas sovietmečiu.
2. Urbanistikos/architektūros nesupratimas dėl mūsų, kaip iš kaimo kilusios tautos (kad iš kaimo nereiškia, kad tai automatiškai blogai). Tiesiog kaime gyvenant visai nėra poreikio ugdyti urbanistikos ir su tuo susijusios specialistus. Taip pat žmonių intuityvaus suvokimo apie urbanistiką nesivystymas dėl tokios aplinkos nebuvimo jų gyvenamojoje aplinkoje augant.
3. Sovietmečiu buvo daromos visokios agresyvios ir beprotiškos urbanistinės invazijos ir žmonės su tuo kovojo kaip su okupanto veikla ( ir didžiaja dalimi - Ačiū jiems už tai, nes tai buvo labai reikalinga kova). Negatyvi ir paradoksali tokio vyksmo išeiga ta, kad ta, apie 50 metų trūkusi kova su urbanizmu, pavirto į pasamoningą instinktą, kai bet kokia infros ar urbanistikos plėtra suvokiama kaip pasikėsinimas į gerbūvį, gyvenimą ir panašiai. Visokie neadekvatūs protestuotojai yra puiki to manifestacija.
4. Visiškas supratimo kas yra tvarkinga, suplanuota, miesto teritorijoje esanti gamta, nebuvimas. Vėlgi, įtariu, kad šito priežastis, pagrinde, bus mūsų gyvenimo kaime: kur beveik viskas auga sava eiga, padrikai, kitaip tariant - kaip gamta vystosi pati, taip ir formuojasi aplinka. Kaime tiesiog nebuvo ir, galima sakyti, nėra poreikio išlaikyti medžių atstumus nuo pastatų, komunikacijų, tiesti takus vidury laukų, organizuoti vandens nutekėjimą ir taip toliau ir taip toliau.

[liutass]

Reiketu "miestelis" pervadinti i "rezervatas"

[Well]

Aš įžvelgiu daugiapakopią problemą apskritai su Lietuvos urbanistika. Apsistosiu tik ties Vilniumi. Ydingos urbanistikos galimos šaknys:
1. Intelektualaus sluoksnio išnaikinimas sovietmečiu.
2. Urbanistikos/architektūros nesupratimas dėl mūsų, kaip iš kaimo kilusios tautos (kad iš kaimo nereiškia, kad tai automatiškai blogai). Tiesiog kaime gyvenant visai nėra poreikio ugdyti urbanistikos ir su tuo susijusios specialistus. Taip pat žmonių intuityvaus suvokimo apie urbanistiką nesivystymas dėl tokios aplinkos nebuvimo jų gyvenamojoje aplinkoje augant.
3. Sovietmečiu buvo daromos visokios agresyvios ir beprotiškos urbanistinės invazijos ir žmonės su tuo kovojo kaip su okupanto veikla ( ir didžiaja dalimi - Ačiū jiems už tai, nes tai buvo labai reikalinga kova). Negatyvi ir paradoksali tokio vyksmo išeiga ta, kad ta, apie 50 metų trūkusi kova su urbanizmu, pavirto į pasamoningą instinktą, kai bet kokia infros ar urbanistikos plėtra suvokiama kaip pasikėsinimas į gerbūvį, gyvenimą ir panašiai. Visokie neadekvatūs protestuotojai yra puiki to manifestacija.
4. Visiškas supratimo kas yra tvarkinga, suplanuota, miesto teritorijoje esanti gamta, nebuvimas. Vėlgi, įtariu, kad šito priežastis, pagrinde, bus mūsų gyvenimo kaime: kur beveik viskas auga sava eiga, padrikai, kitaip tariant - kaip gamta vystosi pati, taip ir formuojasi aplinka. Kaime tiesiog nebuvo ir, galima sakyti, nėra poreikio išlaikyti medžių atstumus nuo pastatų, komunikacijų, tiesti takus vidury laukų, organizuoti vandens nutekėjimą ir taip toliau ir taip toliau.

Tarp tavo punktų nėra paminėta vieno esminio (mano nuomone) faktoriaus - pinigai. Priimami sprendimai daugiau mažiau, tiesiogiai netiesiogiai įvairiom formom prisiliečia prie pinigų klausimo.

O kas dėl gamtos miesto teritorijoj, tai sakyčiau į šalį nusifilosofavai. Kaimo, provincijos žmonės (arba net ne provincijos, tiesiog nuosavų gyvenamų namų/sklypų savininkai) kaip tik žymiai labiau įgudę gamtą savo gyvenamojoj aplinkoj taikyti prie žmogaus poreikių, turi geresnį estatinį gamtos suvokimą (na bent jau tie, kurie nenusigėrę, nenusigyvenę ir šiaip neapsileidę - čia atskira kategorija). Didesnė problema su "tikrųjų" miestiečių supratimu. Panašu, kad Vilniui smarkiai augant (pvz. 1940-1975) nebuvo skiriamas didelis dėmesys gamtai mieste (tokie laikai), viskas daugiausia plėtojosi savaime, todėl ir išaugo ištisos kartos miestiečių, su "keistu" požiūriu žalumą mieste.

[spekas]

Tarp tavo punktų nėra paminėta vieno esminio (mano nuomone) faktoriaus - pinigai. Priimami sprendimai daugiau mažiau, tiesiogiai netiesiogiai įvairiom formom prisiliečia prie pinigų klausimo.

O kas dėl gamtos miesto teritorijoj, tai sakyčiau į šalį nusifilosofavai. Kaimo, provincijos žmonės (arba net ne provincijos, tiesiog nuosavų gyvenamų namų/sklypų savininkai) kaip tik žymiai labiau įgudę gamtą savo gyvenamojoj aplinkoj taikyti prie žmogaus poreikių, turi geresnį estatinį gamtos suvokimą (na bent jau tie, kurie nenusigėrę, nenusigyvenę ir šiaip neapsileidę - čia atskira kategorija). Didesnė problema su "tikrųjų" miestiečių supratimu. Panašu, kad Vilniui smarkiai augant (pvz. 1940-1975) nebuvo skiriamas didelis dėmesys gamtai mieste (tokie laikai), viskas daugiausia plėtojosi savaime, todėl ir išaugo ištisos kartos miestiečių, su "keistu" požiūriu žalumą mieste.

Pinigų trūkumas nėra priežastis netiesti šaligatvių kur jų nėra ir reikia, neplatinti šaligatvių bent iki 1,2 m, stulpais ir chaotiškais želdynais blokuoti šaligatvius, asfaltuoti neadekvataus pločio gatves (tai kaip tik yra brangiau tad tai antitezė pinigų taupymui) ir taip toliau ir panašiai. Jei tais pačiais metais yra numatomos ištisiniu būdu asfaltuoti dvi gatvės, kuriu plotis neadekvatu plius nėra tinkamo pločio šaligatvių ar jų apskritai nėra, tai reikia vienais metais tvarkyti vieną gatvę kokybiškai, o ne išmesti pinigus sudarkant ir įšaldant dvi gatves 10-30čiai metų piaro tikslais.

Dėl privačių sklypų ir vienkiemių kaimuose atskira kalba. Taip, jie, atrodo, savo sklypuose tvarkosi lyg ir neblogai. Aš kalbu miesto mastu: kur gyventojų kokia 500 000. ir gyventojų tankumas į 1 ha yra kokia 30-50 žmonių. Infra bus kitokia nei kaimuose kur gyvena kokia 200 žmonių ir per kaimą eina vienas kelias.

[Arunasx]

Nesvarbu kodėl Seimas nusprendė neleisti statyti šalia, bet tai į naudą. Bent jau persikels į kitą upės pusę arčiau VVT maršrutų ir nesukurs papildomo kamščio centro link.
IMHO ideali vieta būtų LRTC antenų vietoje ant Narbuto kalno. Šalia miegamųjų rajonų. VT požiūriu patekimas nuo centro pusės T.Narbuto stotelėje 13 maršrutų, iš Laisvės pr. pusės dar beveik 10. Kiek yra šalia tos pievos???

[Well]

Pinigų trūkumas nėra priežastis netiesti šaligatvių kur jų nėra ir reikia, neplatinti šaligatvių bent iki 1,2 m, [...]

Šiaip jau yra, ir viena iš svarbesnių. Būtų platesnis biudžetas, esu įsitikinęs, ir šaligatvių situacija butų geresnė. Be to, nepamirškim, galimas ir netiesioginis poveikis, kuomet kartais prioritetai pakreipiami interesų grupių, turinčių įtakos (įtaka dažnai eina pakeliui su pinigais) naudai.

[...] asfaltuoti neadekvataus pločio gatves (tai kaip tik yra brangiau tad tai antitezė pinigų taupymui) ir taip toliau ir panašiai. Jei tais pačiais metais yra numatomos ištisiniu būdu asfaltuoti dvi gatvės, kuriu plotis neadekvatu plius nėra tinkamo pločio šaligatvių ar jų apskritai nėra, tai reikia vienais metais tvarkyti vieną gatvę kokybiškai, o ne išmesti pinigus sudarkant ir įšaldant dvi gatves 10-30čiai metų piaro tikslais.

Mano pasakymas pinigai apima ne tik taupymą. Šūdina urbanistika gali gimti ir iš to, kad šūdini, neįmantrūs ir didelės apimties projektai yra patrauklūs ir pelningi vystytojams, dėl to laukiami ir skatinamas jų generavimas. Piaras, beje, dažnai gimsta iš noro išlaikyti pozicijas šiltose kėdėse (o pinigai irgi šildo).

Dėl privačių sklypų ir vienkiemių kaimuose atskira kalba. Taip, jie, atrodo, savo sklypuose tvarkosi lyg ir neblogai. Aš kalbu miesto mastu: kur gyventojų kokia 500 000. ir gyventojų tankumas į 1 ha yra kokia 30-50 žmonių. Infra bus kitokia nei kaimuose kur gyvena kokia 200 žmonių ir per kaimą eina vienas kelias.

Taip, kitokia, tiek dėl poreikio, tiek dėl resursų. Tačiau tai niekaip nesisieja su supratimo neturėjimu.

[Carpenter]

Sugalvojau dar vieną vietą, kurioje galėtų įsikurti Ministerijų miestelis - LRT televizija visai neseniai prakalbo apie galimybę išsikelti iš Konarskio g (nuoroda į Verslo Žinių straipsnį), jeigu būtų nuspręsta, kad esamų objektų rekonstrukcija netikslinga - tokiu atveju atsiveria galimybė 6 ha teritorijoje su gan gera, bet tobulintina infrastruktūra išvystyti Ministerijų miestelį. Deja tai nėra tokia patogi vieta, kaip mano anksčiau sugalvotas ir pasiūlytas Telecentro sklypas ant Narbuto kalno.

Nesvarbu kodėl Seimas nusprendė neleisti statyti šalia, bet tai į naudą. Bent jau persikels į kitą upės pusę arčiau VVT maršrutų ir nesukurs papildomo kamščio centro link.
IMHO ideali vieta būtų LRTC antenų vietoje ant Narbuto kalno. Šalia miegamųjų rajonų. VT požiūriu patekimas nuo centro pusės T.Narbuto stotelėje 13 maršrutų, iš Laisvės pr. pusės dar beveik 10. Kiek yra šalia tos pievos???

[Tomizmas]

Perkrautas kairysis krantas su mažuma gyventojų? Na jau ne. Iš kairiojo kranto vienintelė patogi vieta buvo tas nuostabus parkingas prie Seimo. Jeigu ne - tada tik dešiniąjame krante, kur nors NMC.

[evvt]

Nu tai čia todel kad tiltų nenorim (nes nemokam sugalvot kad reikia) statyt. Nenormalu kad tokioj siauroj upėj kaip Neris taip retai yra tiltai.

[Tomizmas]

Tai negalima gi tiltų. Tarkim, Kernavės tiltas būtų kirtęs sakralinę pievą! Apie jį jau niekas net nekalba. Ai nu tiesa, jau ir tos pievos nėra...

Bet netgi jeigu būtų tiltai - neturi įstaigos būti kairiąjame krante, kuris daugumai vilniečių gaunasi toliau. Juk tam ir buvo iškelta NMC idėja - kad centras su svarbiomis įstaigomis būtų arčiau daugumos vilniečių. Ministerijos nėra tos įstaigos, kurios vertos būti NMC?

[evvt]

Jeigu būtų pakankamai tanku tiltų tada nereiktų virkčiot dėl vieno ar kito upes kranto. Nebutų tame jokio skirtumo kai nuo upes nenutolstama daugiau nei kokie 500m.

Ps. Nuvalkioti tokie žodžiai kaip jungia ir skiria būna dažnai vartojami kai kalba eina apie skiriamus rajonus ar kt. objektus kur "sprendėjai" braukdami prakaituką ieško kaip padaryti kad sujungti i vieną atskirtus objektus bet turbū nera niekur girdeję kad viską jungia būtent tiltai todel jų pasiūlymuose gali rast ka tik nori, tik ne tai ko reikia.

[Arunasx]

Kažkoks mąstymo ribotumas. Kodėl būtinai reikia statyti prie upės, o ne arčiau gyvenamųjų rajonų ir kur yra daug VVT linijų? Kad kuo trumpiau reikėtų važiuoti ryte/vakare ir pageidautina pasinaudojant VVT nekuriant krūvos naujų VVT maršrutų. Nejaugi tai neturi būti vieni iš pagrindinių kriterijų? Pasiekiamumas iš A1, A2, A14 taip pat pageidautinas.

[Tomizmas]

Tai būtent. Ne valtimis gi ten plauks.

[evvt]

Nežinau kaip dėl mastymo ribotumo, bet dėl judumo ribotumo(jei toks kažkieno tikslas, bet greičiau iš durnumo) yra labai gerai - turėti kuo mažesnį kiekį siaurų pergrūstų srauto kaklelių ir tada galima verkti dėl srautų užsikimšimo. O bet gi ko tada verta mintis tankinti miesto centrą?
Koks dar kitas objektas galėtų nutrinti tą apgailėtiną 90ųjų žvyruotą GariūnaiAutoturgus-style avtoparkovką pačiam miesto centre? Ar tai nebuvo puikus šansas, kurį prarandam?