Nacionalinės galerijos rekonstrukcija

[baltic]

atsakymas: mažiau vogti ir gerti reikia :>

[URBANISTAS]

atsakymas: mažiau vogti ir gerti reikia :>

butent tada viskam pinigų užteks....

[Perfect]

Rekonstruota Nacionalinė dailės galerija – 2009 m.

Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų pasitiks ne tik Valdovų rūmai. Tikimasi, kad Lietuvos vardo minėjimo iškilmėms 2009 metais duris atvers ir rekonstruota Lietuvos nacionalinė dailės galerija. Pagal garsių pasaulio muziejų standartus pertvarkyta galerija gali tapti ne tik moderniu, bet ir prestižiniu valstybę reprezentuojančiu statiniu. Tačiau Nacionalinė galerija – lyg skriaudžiama podukra.

Statinio rekonstrukcija nebuvo baigta 2007-ųjų pabaigoje, kaip planuota. Mat nacionalinės svarbos statusą turinčiai kultūros šventovei pristigo pinigų.

Būsimą moderniausią šalyje muziejų pastaruoju metu gaubia paslaptinga tyla, nors tai – vienas reikšmingiausių kultūros projektų. „Statyba ir architektūra“ pasidomėjo, kaip vienas svarbiausių Tūkstantmečio programos objektų vaduojamas iš sąstingio ir rengiamas įlieti į kultūros gyvenimo erdves.

Teko net konservuoti

Nacionalinė dailės galerija
Žurnalas "Statyba ir architektūra"
Ketverius metus trunkanti galerijos rekonstrukcija dar ne finišo tiesiojoje, tačiau intensyviai kaupia jėgas baigiamiesiems didelio projekto akordams.

Per šį laiką rekonstrukcija neišvengė duobių, patyrė sekinamą pinigų badą. Pusmetį darbai netgi buvo visiškai nutraukti, pastatą teko konservuoti. Iki šiol lankytojai negali įžengti į pertvarkytą muziejų. Jame verda darbai.

Architektų Gedimino Baravyko ir Vytauto Vieliaus projektuotas esamas galerijos pastatas, kuriame anuomet įkurtas Revoliucijos muziejus, buvo baigtas statyti 1980 metais karštligiškai skubant. Statyba nebuvo kokybiška. Rekonstruojant galeriją visos statybininkų kadaise padarytos klaidos pasipylė lyg iš gausybės rago. Tai gerokai padidino rekonstrukcijos kainą.

„Turint galvoje, kad valstybė dideliais pinigais kultūros objektų nelepina, išskyrus vieną kitą išimtį, derybos su Vyriausybe užtruko. Šiuo metu finansavimo problema visiškai išspręsta. Galerijos rekonstrukcija iš viso kainuos 84 mln. litų“, – „Statybai ir architektūrai“ įvardijo Lietuvos nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė.

Į buvusį Revoliucijos muziejų kairiajame Neries upės krante Lietuvos nacionalinė galerija įsikėlė tuomet, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Tiesa, atvėrusi duris galerija veikė vos kelerius metus ir dėl avarinės būklės buvo uždaryta. Mat atsivėrė prasto statybininkų darbo pasekmės – į pastatą skverbėsi drėgmė, prakiuro stogas, galerijos rūsyje ėmė telkšoti balos. Dolomito plokštės, kuriomis dengtas pastatas, nuo drėgmės pradėjo irti ir kirmyti. Net suabejota, ar vietoj dolomito nebuvo panaudotas paprasčiausias lietuviškas smiltainis.

Akį trauks „monitoriai“

Prieš penkerius metus paskelbtą konkursą galerijai rekonstruoti laimėjo architektai Audrius Bučas, Gintaras Kuginys ir Darius Čaplinskas. Senasis pastatas buvo paliktas bemaž toks, koks buvo – išsaugotas jo savitas stilius. O galerijos rūsyje suprojektuotos naujos erdvės laikinosioms parodoms, saugykloms. Prie senojo pastato atsirado priestatas.

„Mums buvo svarbu išsaugoti pastato projekto autoriaus G. Baravyko architektūros stilių. Tačiau kartu galerija turėjo gerokai praplėsti erdves ekspozicijoms ir saugykloms. Todėl pagilinome rūsius“, – pasakojo vienas iš rekonstrukcijos projekto autorių G. Kuginys.

Atnaujinta Nacionalinė galerija užims 10 tūkst. kv. metrų bendrąjį plotą.

Senojo pastato antrasis ir trečiasis aukštai bus skirti nuolatinėms ekspozicijoms. Pirmame aukšte beveik 4 tūkst. kv. metrų plote numatyta multifunkcinė erdvė, konferencijų salė, taip pat – kavinė, dailės darbų saugykla. Požeminėje 3, 5 tūkst. kv. metrų užimančioje dalyje bus įkurtos meno saugyklos ir techninės patalpos.

Pirmajame aukšte planuojama įrengti dvi terasas su atvirkštiniais 1,5 tūkst. kv. metrų stogais, o ant jų – skulptūrų ekspozicijas po atviru dangumi. Naujai pastatyta parodų salė užims per 1000 kv. metrų.

Išskirtiniai rekonstruotos galerijos akcentai – iš metalo konstrukcijų sumontuoti du pastatai-ekranai, kur įsikurs muziejaus administracija. Šie 6 laipsnių kampu pasvirę statiniai Konstitucijos prospekte neabejotinai patrauks dėmesį.

Abu neįprasti akiai pastatai yra 25 metrų ilgio, 15 metrų aukščio ir 3 metrų pločio. Šių statinių sienose bus įrengti 45 centimetrų skersmens ovalios formos langai. Iš viso 803 langai lyg korys uždengs visą sieną. Tai tarsi primins monitoriaus vaizdo taškus.

Gintaras Kuginys

Pagal architektų sumanymą, kita pastato siena elektroniniame skyde „bėgs“ parodų ir renginių anonsai. Tokias bėgančias eilutes ant vieno pastato matysime iš Konstitucijos prospekto pusės, o ant kito – nuo Neries upės krantinės.

„Šie nauji akcentai – iškilę du monitorius primenantys statiniai – taps kontrastu įprastam galerijos vaizdui. Monitoriai atrodys lyg dizaino elementai, bus pabrėžiamas pagrindinių rūmų funkcionalumas“, – aiškino G. Kuginys.

Iššūkiai – įdomiau

Nuo 2004 metų Nacionalinę galeriją rekonstruojančios bendrovės „Vėtrūna“ statybininkai tvirtina, kad darbus pabrangino ne tik sovietmečio statybos brokas, bet ir išaugusios medžiagų kainos.

Ernestas Gegeckas:
„Be to, tai specifiškas objektas, kuriam reikia ir savitų, originalių inžinerinių sprendimų. Pavyzdžiui, svarstėme, kaip sukonstruoti ekranus primenančių pastatų sienas. Kai kurios statybų medžiagos bus panaudotos pirmą kartą šalyje“, – pasakojo bendrovės „Vėtrūna“ Projektų valdymo skyriaus vadovas Ernestas Gegeckas.

Anot jo, galerija įrengiama pagal pasaulinius muziejams keliamus reikalavimus, todėl teks išbandyti naujoves. Rekonstrukcijai keliami reikalavimai esą labai griežti, nes meno kūriniams laikyti ir eksponuoti būtinos išskirtinės sąlygos.

„Svarbu ištirti naudojamų medžiagų cheminę sudėtį. Kai kurie junginiai gali kelti pavojų meno kūrinių patvarumui ir saugumui, tad mums tenka laukti ekspertų išvadų. Kai kurių medžiagų atsisakome“, – tvirtino už inžinerinius sprendimus atsakingas „Vėtrūnos“ projektų vadovas Dainius Matulevičius.

Šios bendrovės atstovai juokauja: į galerijos erdves visko reikia sutalpinti kuo daugiau, tačiau taip, kad to nepastebėtų lankytojai. Būsimame moderniausiame šalies muziejuje bus pilna šiuolaikiškų technologijų, sudėtingų kondicionavimo, vėdinimo, komunikacijos ir kitokių sistemų.

Galerijos parodų sienas dengs dviejų sluoksnių gipso plokštės, kurios Lietuvoje panaudotos pirmą kartą. Muziejaus grindys bus išklotos ypač patvaria kaučiuko danga. Muziejuje kabės apie 1500 specialių reguliuojamų šviestuvų.

„Nemažai problemų „išlenda“ iš techninio projekto – teorinius sprendimus ne visada pavyksta įgyvendinti. Tačiau įprasta statybų rutina nėra įdomi, svarbu – ambicingi iššūkiai“, – dailės galerijos rekonstrukcijos ypatumais dalijosi E. Gegeckas.

Parodos jau rengiamos

Lolita Jablonskienė:
Vyriausybė prestižiniam kultūros projektui buvo numačiusi skirti 28 mln. litų, tačiau finansavimas vis trūkčiojo. Kultūros pasaulio užkulisiuose jau seniai kalbėta, kad visus Tūkstantmečio programos išteklius praryja buvusio Ministro pirmininko Algirdo Brazausko proteguojami Valdovų rūmai.

Reikalai pajudėjo iš mirties taško tik po intensyvių derybų su Vyriausybe – Nacionalinės galerijos rekonstrukcijai pagaliau nutarta skirti bene tris kartus didesnę sumą. Numatyta, kad į naująją kultūros šventovę lankytojai bus pakviesti 2009 metų vasarą – vykstant Lietuvos tūkstantmečio ir Vilniaus, tapsiančio Europos kultūros sostine, renginiams. Nuolatinės ir laikinos parodos šiai iškiliai progai jau suplanuotos.

„Dvi parodos įtrauktos į kultūros sostinės programą. Tai XX a. lietuvių dailės paroda ir ekspozicija „M. K. Čiurlionis ir jo amžininkai“. Pastarasis projektas, kurį konsultuoja užsienio ekspertai, labai svarbus Galerijai pristatant nacionalinę dailę, jos buvimą tarptautiniame kontekste“, – teigė L. Jablonskienė.

Šios ekspozicijos, planuojama, sutiks pirmuosius galerijos lankytojus. Vėliau prestižinę parodą ketinama atsigabenti iš Londono, Viktorijos ir Alberto muziejaus. Paroda „Šaltojo karo laikų modernizmas“, šių metų pabaigoje vyksianti Londone, atspindės 1945-1975 metų laikotarpį abipus Berlyno sienos. Ji aprėps vaizduojamuosius menus, dizainą ir architektūrą.

Lieka tikėtis, kad visa tai Lietuvos ir iš svetur atvyksiantys meno mylėtojai galės išvysti laiku – tuomet, kai net ore tvyros šventinės nuotaikos.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“

[Perfect]

Na, va dar vienas atnaujinimas. Darbai juda, o kitais metais pajudės iš esmės. Iki kitų metų pabaigos statybininkai turi pabaigti darbus, tuomet prasidės baldų ir įvairios technikos instaliavimo darbai. Kiek girdėjau darbai sulėtėjo dėl architektų vėlavimo.
Fasadas nuo FP

Saugyklų koridoriai

Saugykla

Didžioji keičiamų parodų salė

Dešiniame šone matosi interjero apdailos fragmentas. Plytėlės panašios į fasado, tik neimpregnuotos - natūralios pilkšvos spalvos.








Truputis atnaujinimų iš NDG statybos. Pagaliau pradėjo tvarkyti "ekranus"

[xxl]

Šioks toks atnaujinimas (2008 06 01).
Nekomentuosiu nuotraukų - vienintelis pastebėjimas, ar ta išpaišyta sienelė taip ir liks, nes dabar atrodo kad "taip"?

[index]

Skoningais grafičiais (aišku ne taip kaip dabar) išpuošta sienelė tokioje vietoje visai tiktų. Vis dėlto šalia juk meno galerija. Galėtų atidarymo proga ten surengti piešimo konkursą ant tos sienos (gal jie irgi apie tą patį mąsto.

[Pupsis]

Nu ka Jus norit ta sakykit, bet man tie vadinamieji ekranai.....xebra nepykit, bet jie man ne i tema - bereikalingi statiniai

[Sinouku]

Labai idomus kontrastas yra kai stovi salia. Ties NC stovi penki darbininkai, ir is tu dirba vos du, ir tada pazvelgi i ,,Hansa Bankas" bustines statybose dirbo intensyvuma. Labai gerai atrodo bebejo, suprantama kodel, bet siaip idomus pastebejimas.

[Perfect]

Pirkimo skelbimas: Dviejų lauko videoekranų pirkimas

Skelbimo tipas: Skelbimas apie pirkimą
Pirkimo numeris: 65207
Perkančioji organizacija: Lietuvos dailės muziejus
Pirkimo objektas: Dviejų lauko videoekranų pirkimas
Skelbimo publikavimo data: 2008/05/23
Vokų atplėšimo data: 2008-06-16

Perkamų dviejų lauko video ekranų savybės: 1. Ekrano dydis–aukštis 2400 x ilgis 7200 mm. 2. Modulio dydis - ne mažiau kaip 800 mm x 800 mm. 3. Modulio rezoliucija (pikseliais) - ne mažiau kaip 32 x 32. 4. Modulio galia - ne daugiau kaip 600 W. 5. Modulio svoris - ne daugiau kaip 25 kg. 6. Modulių skaičius - 9 x 3 = 27. 7. Technologija-LED. 8. Spalvų gama-visos spalvos. 9. Fizinis atstumas tarp pikselių - ne mažiau kaip 25 mm. 10. Rezoliucija pikseliais - ne mažiau kaip 288 x 96. 11. Videoekrano ryškumas (Nits) - ne mažiau kaip 5000. 12. Matymo atstumas metrais - nuo 50 iki 1000 m. 13. Matymo kampas - ne mažiau kaip 110* H/45*V. 14. Šviesdiodžių ir įrangos tarnavimo laikas - ne mažiau kaip 10 metų arba 100 000 val. 15. Veikimo temperatūra - nuo -25° C iki +85° C. 16. Programinė įranga - tiekėjas pateikia savo siūlymą

[Rimas_OK]

Įdomu kad taip tiksliai nurodomos ekrano charakteristikos.
Užtektų, tokio tipo parametrų, kaip matymo kampas, matymo atstumas, rezoliucija, ryškumas, tarnavimo laikas. O ne gamybiniai atstumai milimetrais.

Bet matyt čia tradiciškai jau žinoma kokio tiekėjo ir kokio gamintojo ekranai turi būt

[Perfect]

Arba praleidau arba pamirsau, bet kur butent bus montuojami sie ekranai? Dydis lyg ir nera labai ispudingas 2,4x7,2 m.

Spėju...
O dydis tikriausiai yra apspręstas kainos...

[xxl]

Aiškėja ekranai

[Perfect]

Dar šiek tiek interjero fragmentų... Laiptinė

[music]

Prie galerijos labai neprotingai palaidojo čia jau buvusią požeminę perėją. Viršuje, žinoma, įrengė šviesoforą

[Perfect]

Prie galerijos labai neprotingai palaidojo čia jau buvusią požeminę perėją. Viršuje, žinoma, įrengė šviesoforą

Nes, ateityje ten numatyta tiesti gatvę, kuri po žeme kirstų Konstitucijos prospektą... Šalia arba vietoj Balto tilto yra numatyta statyti naują tiltą, skirtą autotransportui, kuris sujungtų J.Tumo-Vaižganto ir (tiksliai nepamenu, bet gal) Lvovo gatves...

[mag]

Prie galerijos labai neprotingai palaidojo čia jau buvusią požeminę perėją. Viršuje, žinoma, įrengė šviesoforą

jei neklystu, požeminę perėją po to įrengė arčiau automobilių žiedo

[music]

Ta gatvė tikrai neeis toje vietoje, kur buvo požeminė perėja- per mažai pločio. Greičiau ji bus po Pirmosiomis Kregždėmis. Jei bus išvis kada nors. Kreivasis tiltas jau seniai buvo žadėtas, dabar gi išvis atsisakyt jo nori.
Tikrai manau tą perėją galėjo palikti.
Srautai čia nemenki ateityje bus...
Panaikinom požeminę perėją, pastatėm šviesoforą viršuj

[xxl]

2008 09 14

Šauniai atrodo šis projektas: juodi ekranai kontrastuoja su šviesiu galerijos pastatu.

[Sinouku]

Is tiesu puikiai atrodo, nesitikejau o aikste, kuri yra uz statybos aiksteles bus tvarkoma ar taip ir bus palikta?

[Ginthus]

Is tiesu puikiai atrodo, nesitikejau o aikste, kuri yra uz statybos aiksteles bus tvarkoma ar taip ir bus palikta?

Turiu spejima siuo klausimu. Ta teritorima turbut jau yra uz sklypo ribos, tad tiketina, kad teks palaukti kreivojo tilto ir naujos gatves statybu. Stai tuomet ir suformuos naujas erdves. Galiu ir klysti, cia tik mano spejimas.