Na, jie nemeluoja. Tie langai į Impuls - laiptinės.
Na ne, paskaičiuokit pagal langus, į laiptines kaip tik tie langai, kurie nėra už Impulso, todėl ten ir yra laisvų butų pirmam ir antram aukšte. Būtų įdomu pamatyt koks atstumas iš kitos pusės, nes ten visur balkonai
"Paukščių take" korpuse statmenai Ozo gatvei tai į Impuls pusę yra normalūs butai. Bet kiek mačiau jie patys pirmieji buvo rezervuoti, tai gal kažkas iš savininkų pasiėmė. Nes normaliom kainom niekaip neparduotum. Arba -50% nuo kitų butų kainos.
Dabar yra dvi temos - "Daugiabučių namų statyba" ir "Nuosavų namų statyba". Mano nuomone - nuosavas namas toks, kurį asmuo pasistato savame sklype ir gyvena sau vienas ar su šeima. Daugiabučiame name yra daug butų ir daug gyventojų.
O jei namą stato firma ir name nuo 2 iki pavyzdžiui 14 butų? Jei namas tik 2 ar 3 aukštų. Toks namas yra mažabutis ir mažaaukštis. O didžioji dalis Kaune ( ir ne tik ) statomų namų ir yra tokie. Tad nepykit už dar vienos temos atsiradimą...
Toks temos formatas visai pasiteisino.
Atrodo, medžiagos tokiai temai pakanka ir Vilniuje
techniskai jau nera Vilnius, bet visvien manau aktualu:
Butų kiekis: 1 kambario – 8 vnt; 2 ir daugiau kambarių – 362 vnt.; Automobilių parkavimo vietų skaičius – 370 vnt.;
Planuojamų objektų adresai – Žirgyno g. 39, Bendoriai, Vilniaus r.;
Delfyje straipsnis apie įžymųjį daugiabutį/rekonstruotą sporto klubą:
Sostinėje mažėja patrauklių sklypų daugiabučių statyboms, todėl vystytojams tenka priimti kartais ir labai kūrybiškus sprendimus. Pavyzdžiui, įsprausti daugiabutį visai šalia sporto klubo pastato. Tokio atvejo Vilniuje, Ozo gatvėje, nuotraukomis socialiniuose tinkluose pasidaliję vilniečiai piktinasi, kad, anot jų, „mieste kyla kažkokie protu nesuvokiami objektai.“
Vis tik, pasirodo, yra butų su langais, išeinančias į sporto klubą, ką pripažįstą vystytojas:
Viename projekto korpuse visų butų langai numatyti tik į parko pusę, o vidinių korpuso koridorių langai išeina į „Impuls“ pastato fasado pusę. Kitame korpuse esame suprojektavę tik 6 butus iš 105 butų, kurių langai išeina į „Impuls“ pastato komercines patalpas. Visi paminėti 6 butai parduoti, jų vidutinė pardavimo kaina buvo nuo 1300 iki 1500 eur už kv m kai tuo tarpu visų kitų laisvų butų vidutinė kaina šiuo metu siekia apie 2200 eur už kv m. Kiekvienas projektas turi likvidžius ir mažiau likvidžius projektus, atitinkamai skiriasi ir jų kaina bei kliento segmentas. Dar 3 butų, tik miegamieji orientuoti į „Impuls“ sieną, kur yra keli maži biurai. Tikėtina, kad kai žmogus keliasi ten nieko nėra, kai eina miegoti, taip pat ofisas biurai. Visi 6 butai su vaizdu į biurų patalpas jau yra parduoti.
Vyr. architekto komentaras:
Nereiškia pamiršti, kad gali būti buto langai į dvi puses, gali būti, kad tos patalpos, kurios yra arčiau kito pastato, bus skirtos laiptinėms, koridoriams ir pan. Tokiose patalpose žmonės negyvena ir jiems jau nėra taikomi apšviestumo reikalavimai, gali būti pakankamai kompaktiškų sprendimų. Viskas priklauso nuo pastato architekto, jis turi rasti tokį sprendimą, kad patalpos, kuriose gyvens žmonės, bus būstas, kad jos atitiktų gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus. Kartais, jeigu jos tų reikalavimų neatitinka, tada tose vietose atsiranda kūrybinės dirbtuvės, poilsio patalpos ir kitokios erdvės ir jau žmogus, įsigydamas tokias patalpas, visada turėtų pagalvoti, kodėl jos nebuvo pavadintos butu“, – pabrėžė pašnekovas
Kitaip tariant, žinome, kad yra statomi ir pardavinėjami minimalių higienos ir insoliacijos reikalavimų neatitinkantys butai. Žinome, kad jie būtent ir bus pardavinėjami kaip butai ir kad juose nuolat gyvens žmonės. Bet problemos nėra, nes gi bus apiforminti kaip svečių namai ar kūrybinės dirbtuvės, o žmonės rinksis juos pirkti ir juose gyventi, taigi viskas tvarkoje.
Delfyje straipsnis apie įžymųjį daugiabutį/rekonstruotą sporto klubą:
Vyr. architekto komentaras:
Kitaip tariant, žinome, kad yra statomi ir pardavinėjami minimalių higienos ir insoliacijos reikalavimų neatitinkantys butai. Žinome, kad jie būtent ir bus pardavinėjami kaip butai ir kad juose nuolat gyvens žmonės. Bet problemos nėra, nes gi bus apiforminti kaip svečių namai ar kūrybinės dirbtuvės, o žmonės rinksis juos pirkti ir juose gyventi, taigi viskas tvarkoje.
Taip, primena smagius Varlamovo video apie rusiskus daugiabuciu rajonus, kurie leidzia suprast kad zmones ispirks viska, nesvarbu ar kokybiska, nekokybiska, uz lango bus savartynas, nebus saules, rusis, langas i sporto kluba, butas sporto klubo rubinej, nesvarbu. Ispirks viska, uztenka tik pasiulyti kaina su "nuolaida".
Bet tai visiskai nereiskia, kad viska galima leisti statyti. Visada kazkas randa istatymuose landu kaip elektros skydine rekonstruoti i polsio patalpas kuriuose galima gyventi, bet tai nereiskia kad nereikia tokiu istatymu keisti ir visa tai ignoruoti.
Šioje vietoje norėtųsi užstoti vystytojus. Niekas iš privataus kapitalo savo noru nestato poilsio būsto, kūrybinių dirbtuvių ar svečių namų,- visi žino kad iš bėdos.. Įrengti kažkokį privalomą gerbūvį žymiai paprasčiau nei keisti sklypo paskirti. Ir miestas šioje vietoje turėtų suprasti kad 20 metų apleista kokia nors Kuro Aparatūra netransformuosis į naują gamyklą ar Verslo parką o jos vietoje gyventojai mieliau pastatytų sau kokybišką būstą.
Taip pat keistai atrodo dvigubi standartai kai Autobusų parkas jau dabar piešiamas kaip modernus gyvenamasis kvartalas nors šalia esanti Kuro aparaturos teritorija lieka pramoninė teritorija bet jau su pastoviais gyventojais..
Aš jums atsakysiu kodėl taip yra: 1) nėra politinės valios išspręsti šią problemą, kurią galima būtų sutvarkyti nesudėtingai; 2) VMS susidėda ne tik iš mero ir admin. direktoriaus, o visos tarybos, tad ir krūvos interesų, todėl šlykštus lobizmas ir torpedavimas idėjų, kuomet bandoma sutvarkyti šitą būstų/gyvenamosios paskieties viešbučių ir pan nesąmonių, tiesiog gėdingas ir primena visą lietuvišką logistikos sektorių, pastatytą ant pigių vergų iš trečiųjų šalių darbo su šimtu būdų apeidinėti darbo teisę, bet pralaužti Seime ir Vyriausybėje sureguliavimo nepavyksta.
Šioje vietoje norėtųsi užstoti vystytojus. Niekas iš privataus kapitalo savo noru nestato poilsio būsto, kūrybinių dirbtuvių ar svečių namų,- visi žino kad iš bėdos.. Įrengti kažkokį privalomą gerbūvį žymiai paprasčiau nei keisti sklypo paskirti. Ir miestas šioje vietoje turėtų suprasti kad 20 metų apleista kokia nors Kuro Aparatūra netransformuosis į naują gamyklą ar Verslo parką o jos vietoje gyventojai mieliau pastatytų sau kokybišką būstą.
Taip pat keistai atrodo dvigubi standartai kai Autobusų parkas jau dabar piešiamas kaip modernus gyvenamasis kvartalas nors šalia esanti Kuro aparaturos teritorija lieka pramoninė teritorija bet jau su pastoviais gyventojais..
Tikriausiai nesate įsigilinęs į konkrečią situaciją - šito projekto atveju "kūrybimės dirbtuvės" nebus tiesiog formalumas, kylantis nes nepavyksta/nenorima keisti sklypo paskirties. Tie butai su langais į Impulsą bus kūrybinės dirbtuvės, ne dėl žemės paskirties formalumų, o todėl, kad realiai neatitinka minimalių gyvenamosioms patalpoms skirtų higienos - insoliacijos reikalavimų (jokia natūrali šviesa nepateks į patalpas, kai už poros metrų - siena). Kalta ne žemės paskirtis, o pats projektas. To buvo galima išvengti, jei vystytojas tiesiog sumažintų statomo naudingo ploto kiekį, padarytų vienu korpusu mažiau - tada ir kiemas didesnis būtų, atstumai iki Impuls - normalūs, ir butai, kurių langai išeina į impulsa - atitiktų insoliacijos reikalavimus. Tačiau vystytojas matyt "ėjo ant maksimumo", pastatys tuos kelis papildomus butus, kuriuos nors ir pigiau, bet parduos O VMS/Statybų inspekcija jokių problemų nemato, nors visi gerai supranta ir iš projekto matosi, kad to "kūrybinės dirbtuvė" de facto funkcionuos kaip butai - juose kažkas gyvens.
Iš tikrųjų su tokiomis praktikomis faktiškai po truputį sugrįžtama į iki-modernius laikus, kai nebuvo valstybės priežiūros- taikomų būtinų normų gyvenamosioms patalpoms (Lietuvoje berods įvesta 1960-ais ar 1950's), pagal kurias negalima statyti butų, kur bent kelias svalandas per parą nepatenka tiesioginių saulės spindulių. Dar ir dabar senamiestyje ir kituose senesniuose rajonuose rastumėte butų, pastatytų iki 1950, kurių pvz visi langai išeina į Šiaurę arba saulės spinduliai nepatenka dėl priešais per 7 m. stovinčios kito namo sienos. Tuo tarpu nuo kokių 1950-ų net ir paskutiniam proletariatui statytose chruščiovkėse nerasi butų, į kuriuos bent keletą valandų per parą nepatektų tiesioginių saulės spindulių. Šie normatyvai, žinoma, nebuvo šiaip sukurti - gyvenimas bute be saulės/nuolatinėje priebalndoje neišvengiamai turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, bet čia jau reiktų atskiros temos kitoje forumo skiltyje.
Nereikai ir Buenos Airių, Ispanijoje yra teke trumpai apsistoti bute (ne viešbutyje) kur sekantis namas taip arti kad su kaimynu balkonuose rankas paspaudėm. Pliusas kad kai lyja tarpas toks mažas kad į balkoną nelija
Comment