O prie kurio projekto Perkunkiemy labiau jis tiktu. Pirmojo ar antrojo paveiksliuko?
namas 2007m, o ziuriu jau leidzia ir balkonus baltu plastiku stiklint (jau 2012 street view buvo uzstiklintas) smagu, greit pasivys Naujininkus pagal gerbuvi. Smilgu ir visu kitu laukia tas pats - statytoju po keliu metu nelilks, nebegalios buvusios sutartys del fasadu architekturos negadinimo, prades savo sandeliukus languot.
namas 2007m, o ziuriu jau leidzia ir balkonus baltu plastiku stiklint (jau 2012 street view buvo uzstiklintas) smagu, greit pasivys Naujininkus pagal gerbuvi. Smilgu ir visu kitu laukia tas pats - statytoju po keliu metu nelilks, nebegalios buvusios sutartys del fasadu architekturos negadinimo, prades savo sandeliukus languot.
Dėl to iš karto statytojas turi stiklinti. Kitaip balkonas pas mus praktiškai bevertis
Smilgu ir visu kitu laukia tas pats - statytoju po keliu metu nelilks, nebegalios buvusios sutartys del fasadu architekturos negadinimo, prades savo sandeliukus languot.
Tai, kad Smilgose jau metai atgal buvo "belekaip" įstiklinti keli balkonai.
As suprasciau, kai gamybiniai pastatai perdaromi i dideles kvadraturos butus, po 100, 150m2 - nes pats pastatas pigus, tarpai tarp sienu dideli, jauciasi erdve.. galima pasiulyt nebrangu erdvu busta arciau centro. Kai nekokia aplinka (ups, jokios), bei nepatogus komunikaciju isvedziojimas kompensuojami didesniu plotu bei mazesne m2 kaina.
Bet kodel dabar dideli loftu plotai dalinami i 21 m2 kamurkas po 2k uz kvadrata ir kazkas tai perka.... ¯\_(ツ)_/¯
/\ Čia tokių projektų vystytojai nesupranta, kad iš spaust galima daug. Erdvės tokios, kad ir tas pačias komunikacijas galima taip suprojektuot, kaip naujam statinyje, tik kai nori padaryt pigiai ir daug uždirbt nėra ko tikėtis....
/\ Čia tokių projektų vystytojai nesupranta, kad iš spaust galima daug. Erdvės tokios, kad ir tas pačias komunikacijas galima taip suprojektuot, kaip naujam statinyje, tik kai nori padaryt pigiai ir daug uždirbt nėra ko tikėtis....
O kam kažką daryt, sukt galvą, stengtis, leist pinigus, jeigu ir taip nupirks, tuo labiau taip bus dar daugiau pelno?
Gal ir ne čia klausimas, bet pakausiu. Jau kuris laikas matom, kad dauguma nauju daugiabučių statomi iš blokų (eika, hanner, etc.). Čia lietuviška tendencija ar ir vakarų šalyse tas pats? Nieko blogo tame nematau bet įdomu kur viskas juda.
Gal ir ne čia klausimas, bet pakausiu. Jau kuris laikas matom, kad dauguma nauju daugiabučių statomi iš blokų (eika, hanner, etc.). Čia lietuviška tendencija ar ir vakarų šalyse tas pats? Nieko blogo tame nematau bet įdomu kur viskas juda.
Kaip kitur nzn, Bet Kopenhagoje labai daug statoma iš blokų, tik daugiau žaidžiama su formomis.
Gal ir ne čia klausimas, bet pakausiu. Jau kuris laikas matom, kad dauguma nauju daugiabučių statomi iš blokų (eika, hanner, etc.). Čia lietuviška tendencija ar ir vakarų šalyse tas pats? Nieko blogo tame nematau bet įdomu kur viskas juda.
Skandinavijoje turbūt nuo 60 - ųjų, dauguma daugiabučių, ofisų viešbučių lipdomi iš blokų, bet kaip kolega ir minėjo jie žymiai įdomesnį, kaip pvz šis viešbutis Stokholme:
Skandinavijoje turbūt nuo 60 - ųjų, dauguma daugiabučių, ofisų viešbučių lipdomi iš blokų, bet kaip kolega ir minėjo jie žymiai įdomesnį, kaip pvz šis viešbutis Stokholme:
Įdomu kokia gautųsi eur/kv kaina išlaikant maržą tokią kaip ir dabar vystytojai turi. Aišku atrodo gražiai, bet ar lietuviai norėtų mokėt žymiai brangiau už gražesnį vaizdą - klausimas.
Skandinavijoje turbūt nuo 60 - ųjų, dauguma daugiabučių, ofisų viešbučių lipdomi iš blokų, bet kaip kolega ir minėjo jie žymiai įdomesnį, kaip pvz šis viešbutis Stokholme:
Čia nėra lipdyta iš blokų kaip sovietiniai daugiabučiai ar nauji kokios Eikos ar Kaustos, matosi juk fasade kolonos. Iš blokų tokių įdomių formų neišeitų pastatyti, tik va tokie nelabai besiskiriantys nuo sovietinių.
Statybos tempas ženkliai greitesnis, kokybė geresnė (daroma gamykloje, lengvesnė kokybės kontrolė, mažiau skirtingų rangovų), iš karto baigtinis fasadų ir vidaus sienų paviršius (lieka tik nudažyt, o fasadai praktiškai amžini, jokių nutrupėjimų, atšokimų ir tt). Yra jau nemažai patyrę vietiniai gamintojai su gera logistika (markučiai, betonika). Bet yra ir visokių nemalonių apribojimų - vienos plokštės dydis (tarp siūlių) ir atitinkamai svoris negali būti didesnis nei paveža mašina ar iškelia kranas. Nuo angų iki plokštės kraštų turi būti paliekami pakankami tarpai vidinei armatūrai (neužtenka „per plytą“) Šių poros priežasčių pilnai pakanka, kad blokiniai namai atrodytų labai vienodi. Orginalumo bandoma ieškoti per betono faktūras, įspaudus visokius ir tt. Tas aišku papildomai kainuoja, todėl atsiremia į statytojo norą taupyti. Nuotraukoje geras pvz
Comment