Nauji daugiabučiai namai Vilniuje

[_rB_]

Rimtai būna jau viskas padaryta ir net spalvų neduoda pasirinkt? Kiek žiūrėjau praktiškai visi duoda bent minimaliai pasirinkimo, apart vieno-dviejų demonstracinių butų visam name.

Praktiškai visi butai nudažyti viena spalva - balta. Grindys, durys, šviestuvai ir t. t. yra irgi vienodi, nes vystytojui geriau pirkti viską urmu. Savaime aišku, jog tam tikrus projektus išgraibsto tik su daline apdaila, o va kitiems reikia kovoti dėl kliento. Vieni parduoda su pilna apdaila, kiti, pasirodo, siūlo net ir su baldais ir buitine technika. Šitas mane ypatingai nustebino.

Pradėjau dabar važinėti po projektus, jeigu bus dar kokių įdomybių - pasidalinsiu

[Sula]

Čia spėju renovuotos chruščiovkės, matosi dar seni vamzdžiai einantys per visus butus:

Parašyta, kad apynaujis:
Māja nodota ekspluatācijā 2006 gadā.

Plavniekų rajone chruščiovkių nėra. Tai kaip mūsų Justiniškės.

[mskapss]

Na matai, jei pardavinėsi įrengtus butus - nebus tiek pelno, nes Petrui vistiek duos paskolą tik 90 000 eurų. Rinka ir konkurencija ilgainiui turės įtakos ir teks įrengtą butą pardavinėti už neįrengto buto kainą.

Petrui didesnę įtaką daro dar tas dalykas, kad jei perki neįrengtą butą - tau paskola duoda nuo neįrengto buto vertės, o įsirenginėk už kokius nori pinigus, jei perki įrengtą - paskola nuo visko. Tiesa, šiam variantui yra "apėjimas" - pvz. Grigalaukio konkretaus buto kaina buvo (neįrengto) buvo 80k€, o sutartyje fiksuota buvo 100k€ (ir baigtumas 100%), o už tą skirtumą pirkėjas (imdamas s/f įmonės vardu) gali sau įsirenginėti (pirkti medžiagas, darbus, ar netgi kokį PC ar televizorių), ir įsipareigoja iki pridavimo dienos butą užbaigti įsirengti. Sutartis pasirašoma ir raktai gaunami esant 80% baigtumui (t.y. išorė baigta, likę apdailiniai ir aplinkotvarkiniai darbai). Va čia Petrui ir atsiranda privalumas prieš perkant "autentišką" senos statybos butą, nes pakanka turėti pradinį įnašą tik 15% (pirkimui + įsirengimui), o ne 15% + 100% įsirengimui

[Lettered]

Petrui didesnę įtaką daro dar tas dalykas, kad jei perki neįrengtą butą - tau paskola duoda nuo neįrengto buto vertės, o įsirenginėk už kokius nori pinigus, jei perki įrengtą - paskola nuo visko. Tiesa, šiam variantui yra "apėjimas" - pvz. Grigalaukio konkretaus buto kaina buvo (neįrengto) buvo 80k€, o sutartyje fiksuota buvo 100k€ (ir baigtumas 100%), o už tą skirtumą pirkėjas (imdamas s/f įmonės vardu) gali sau įsirenginėti (pirkti medžiagas, darbus, ar netgi kokį PC ar televizorių), ir įsipareigoja iki pridavimo dienos butą užbaigti įsirengti. Sutartis pasirašoma ir raktai gaunami esant 80% baigtumui (t.y. išorė baigta, likę apdailiniai ir aplinkotvarkiniai darbai). Va čia Petrui ir atsiranda privalumas prieš perkant "autentišką" senos statybos butą, nes pakanka turėti pradinį įnašą tik 15% (pirkimui + įsirengimui), o ne 15% + 100% įsirengimui

Bankas šiaip duoda paskolą ir įrengimui, parkavimo vietai, sandėliukui ir t.t. Tik problema ta, kad žmonės paskolos nori kuo mažesnės, arba maksimali duodama būna tokia, kad užtenka tik butui be apdailos ir tada vėliau įsirenginėja po truputį iš atlyginimų. Dar vienas dalykas tas, jog statytojas įrenginėja visada brangiau nei pats, jei samdaisi darbuotojus, man net hannerio vadybininkė tą pripažino, kai paklausiau, ar dažnai perka su pilna apdaila, samdomiems darbuotojams žymiai didesni mokesčiai nei patentininkams ar iš vis chaltūrščikams. Aišku, dalis vertina patogumą ir nėra problema už tai sumokėti brangiau.

[Milwaukee]

Bankas šiaip duoda paskolą ir įrengimui, parkavimo vietai, sandėliukui ir t.t. Tik problema ta, kad žmonės paskolos nori kuo mažesnės, arba maksimali duodama būna tokia, kad užtenka tik butui be apdailos ir tada vėliau įsirenginėja po truputį iš atlyginimų. Dar vienas dalykas tas, jog statytojas įrenginėja visada brangiau nei pats, jei samdaisi darbuotojus, man net hannerio vadybininkė tą pripažino, kai paklausiau, ar dažnai perka su pilna apdaila, samdomiems darbuotojams žymiai didesni mokesčiai nei patentininkams ar iš vis chaltūrščikams. Aišku, dalis vertina patogumą ir nėra problema už tai sumokėti brangiau.

Reik sumuoti viska. Ir pirmai pradziai ikainot savo valanda. Kiek tu praleidi kamsciuose vaziuodamas is kokio nors Antakalnio galo i Bangini ir panasiai. Jei jauti meile veziot savo masinoj rotbandus, dazus ir kitka, tai aisku, kad isirenginek pats. Jei to nejauti, tai pirk irengta. Kada pradesim dideliu mastu pirkt irengtus butus cia tik laiko klausimas. Sitoj srity mes tikriausiai vel, vis dar konkuruojam su rumunais ir bulgarais. Reik pazymet, kad irengtus butus dazniausiai daro pagal architektu projektus. Bet jei tau butinai ir mirtinai vonioj reik baltu plyteliu ir kitaip niekaip - tai do it yourself.

[Ciurlionis]

Petrui didesnę įtaką daro dar tas dalykas, kad jei perki neįrengtą butą - tau paskola duoda nuo neįrengto buto vertės, o įsirenginėk už kokius nori pinigus, jei perki įrengtą - paskola nuo visko. Tiesa, šiam variantui yra "apėjimas" - pvz. Grigalaukio konkretaus buto kaina buvo (neįrengto) buvo 80k€, o sutartyje fiksuota buvo 100k€ (ir baigtumas 100%), o už tą skirtumą pirkėjas (imdamas s/f įmonės vardu) gali sau įsirenginėti (pirkti medžiagas, darbus, ar netgi kokį PC ar televizorių), ir įsipareigoja iki pridavimo dienos butą užbaigti įsirengti. Sutartis pasirašoma ir raktai gaunami esant 80% baigtumui (t.y. išorė baigta, likę apdailiniai ir aplinkotvarkiniai darbai). Va čia Petrui ir atsiranda privalumas prieš perkant "autentišką" senos statybos butą, nes pakanka turėti pradinį įnašą tik 15% (pirkimui + įsirengimui), o ne 15% + 100% įsirengimui

Taip tik tam pasaulyje link kurio mes judame negali būti butai pridavinėjami ar perleidžiami pirkėjui su 80 % baigtumo.

Tarkim per 3 artimiausius metus infliacija bus 0%, tai tas butas, kuris šiemet kainuoja 80 000 eurų, o nuo vasario įsigaliotų reglamentas pardavinėti tik 100% įrengtus butus. Tai po 3 metų- dėl konkurencinės aplinkos, gyventojų finansinių galimybių, dėl tos pačios maržos, kainuos 85 000 eurų tik bus įrengtas.

Aš tik už, kad toks reglamentas atsirastų, nes daugiau skaidrumo, atsiranda garantijos, daugiau atsakomybės iš meistrų pusės, tie patys meistrai gali ramiau jaustis ir t.t.

[Lettered]

Reik sumuoti viska. Ir pirmai pradziai ikainot savo valanda. Kiek tu praleidi kamsciuose vaziuodamas is kokio nors Antakalnio galo i Bangini ir panasiai. Jei jauti meile veziot savo masinoj rotbandus, dazus ir kitka, tai aisku, kad isirenginek pats. Jei to nejauti, tai pirk irengta. Kada pradesim dideliu mastu pirkt irengtus butus cia tik laiko klausimas. Sitoj srity mes tikriausiai vel, vis dar konkuruojam su rumunais ir bulgarais. Reik pazymet, kad irengtus butus dazniausiai daro pagal architektu projektus. Bet jei tau butinai ir mirtinai vonioj reik baltu plyteliu ir kitaip niekaip - tai do it yourself.

Pagal architektų projektus tik tuos kelis visiškai įrengtus su baldais, kol nėra baldų, nėra ir projekto, pakabina vieną lempą viduryje ir viskas. Man tai nebuvo jokių problemų dėl sugaišto laiko, netgi įdomu sakyčiau, plius ne tik gaunasi sutaupyti pinigai, kuriuos galima panaudoti pvz. atostogoms, bet pats išsirenki, kokių nori medžiagų, spalvų, apšvietimo išdėstymo, kokybės ir t.t. O, kai perki įrengtą, ne tik permoki ir nebegali pakeisti dizaino, bet ir kokybės, kad apdaila būtų ilgaamžiškesnė.

[SoulMulticast]

Beje, visame projekte jiems liko parduoti apie 30 butų. Kas įdomiausia, butus greičiau perka jau pilnai įrengtus, t. y. su baldais. Vienu žodžiu, atsinešei daiktus ir gali iš karto gyvent.

Drisciau galvot, kad dauguma perka nuomai kaip 2 ar N-taji busta ir jiems nelabai svarbu kokie ten bus baldai. Viskas padaryta, maziau galvos skausmo ir tinka.

O savo senam bute dariau remonta "iki betono". Norejau kaip pigiau, pats ieskojau kas darys. Sorry chebra, bet no more. Jei bus galimybe pirkti kazka jau su remontu (kur bus galimybe rinktis bent jau kelis variantus, kaip yra kaikuriuose projektuose) tai tik taip ir nekitaip. Nervai ir sveikata kainuoja brangiau uz bet kokius pinigus. O jei ziuret i kokybe, tai tikrai gaunasi nebrangiau nei po šūdarankiu perdarinet du kartus.

Pirkti nauja buta ir paciam turguje (ok skelbimuose) ieskoti kas per Vasios is Donetsko spakliuos sienas, tai tas pats kaip nupirkti nauja masina is salono ir ten pilti baltarusiska saliarka is cisternos, nes gi taip pigiau.

[Garbanius]

Aš irgi esu daręs. Apsimoka nebent jei tikrai nori kažko tikrai labai kokybiško, dažniausiai su dizainerio pagalba įrengto buto, jau net į kaina nežiūrint. Neskaitant, kad statybininkais turi labai pasitikėt, bet tokie irgi daugiau nei IT specialistai uždirba ir laukt eilėj 3mėn reikia. Manau 90% proc. žmoniû išsiduria arba galvoja, kad išsirinks geriau, bet gaunasi kaip visada.

[andyour]

Taip tik tam pasaulyje link kurio mes judame negali būti butai pridavinėjami ar perleidžiami pirkėjui su 80 % baigtumo.

Tarkim per 3 artimiausius metus infliacija bus 0%, tai tas butas, kuris šiemet kainuoja 80 000 eurų, o nuo vasario įsigaliotų reglamentas pardavinėti tik 100% įrengtus butus. Tai po 3 metų- dėl konkurencinės aplinkos, gyventojų finansinių galimybių, dėl tos pačios maržos, kainuos 85 000 eurų tik bus įrengtas.

Aš tik už, kad toks reglamentas atsirastų, nes daugiau skaidrumo, atsiranda garantijos, daugiau atsakomybės iš meistrų pusės, tie patys meistrai gali ramiau jaustis ir t.t.

Šiaip, įmonėje viskas labiau organizuota ir daroma didesnėm apimtim. Manau, kad yra kažkokie ir garantiniai, ne kaip pas laisvai samdomą. Įmonių sąmatas ko gero eina efektyviau palygint, nei šimto meistrų, šimto mažų darbelių kainas. Tuo labiau, jei nesigaudai remontuose, tai tik per firmą.

[digital]

Prašom nustoti rašyti ne į temą, kitaip tema bus užrakinta.

[mantasm]

Reik sumuoti viska. Ir pirmai pradziai ikainot savo valanda. Kiek tu praleidi kamsciuose vaziuodamas is kokio nors Antakalnio galo i Bangini ir panasiai. Jei jauti meile veziot savo masinoj rotbandus, dazus ir kitka, tai aisku, kad isirenginek pats. Jei to nejauti, tai pirk irengta. Kada pradesim dideliu mastu pirkt irengtus butus cia tik laiko klausimas. Sitoj srity mes tikriausiai vel, vis dar konkuruojam su rumunais ir bulgarais. Reik pazymet, kad irengtus butus dazniausiai daro pagal architektu projektus. Bet jei tau butinai ir mirtinai vonioj reik baltu plyteliu ir kitaip niekaip - tai do it yourself.

Architektų/dizainerių projektai nebūtinai yra gerai jei asmeninis įsivaizdavimas nesutampa su jais. Įkainojant savo valandą reikia įsikabinot ir kiek komforto duos artimiausius 10+ metų žiūrėt į patinkančias plyteles ar turėt asmeniniam poreikiam pritaikytą apšvietimą. Liūdna jei esi pirmas gyventojas po įrengimo ir pvz rozetės nėra kur reikia.

Aišku jei namai tik pernakvoti tai jo. Nereikia sukt galvos kaip įsirengti - tik į naudą. Šiaip ar taip nesvarbu kaip įrengta kai nematai ir nenaudoji to įrengimo.

[dondc]

Visuomenės informavimas apie numatomą daugiabučio gyvenamojo namo Taikos g. 157B, Vilniuje projektavimą

Atsakymai į pastabas:

„Į Jūsų pageidavimus dėl sporto aikštelės įrenginių sudėties yra atsižvelgta ir rengiant techninį
projektą Jūsų pageidaujami sporto įrenginiai bus numatyti ir įrengti. [Prašiau įrengti skersinius ir lygiagretes.]

Projektuojant parkavimo vietas techniniame projekte bus numatyti parkavimo ir visi kiti
reikalingi kelio ženklai. [Prašiau pažymėti parkavimo vietas ant pagrindo, bet atrašo apie kelio ženklus.]

Kartu pranešame, kad pageidavimai dėl gatvės siaurinimo ir pėsčiųjų šviesoforo įrengimo
tikslingumo, pagal priklausomybę persiųsti Vilniaus miesto savivaldybei, kuri šiais klausimais turi
priimti sprendimus. Apie savivaldybėje priimtus sprendimus minėtais klausimais Jus informuosime
papildomai. [Prašiau neįrengti šviesoforo ir siaurinti gatvę.]”

Įtariu, dėl tokio atsitiktinio gatvės siaurinimo dar nieks į savivaldybę nesikreipė. Bus įdomus precedentas. Primenu, pagal kažkokį naują planą (gal darnaus judumo) praktiškai visuose rajonuose numatyta mažinti greitį iki 30 km/h. Šiuo atveju tranzitui turi likti tik Justiniškių g. einanti per kelis rajonus, bet patį mikrorajoną juosianti Taikos g. turėtų lėtėti nuo dabartinių 40 km/h.

PP viešinimo terminas buvo – iki 2018-08-17 d.

Paskui revitalizacijos plano (bet tokio pat, koks PP buvo pateiktas) – nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. // https://vilnius.lt/lt/teritoriju-pla...acijos-planas/

Dabar dar kartą viešina tą patį revitalizacijos planą – nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 21 d. // https://vilnius.lt/lt/teritoriju-pla...ijos-planas-2/

Vakar aptikau skelbimą, apie būsimus darbus. Taip pat iš visų sklypo pusių prismaigstyti projektui priešiški agitavimai, stabdyti statybas. Kas gali paaiškinti procedūras? Konkrečiai man aktualu, kad susiaurintų per plačią D kat. gatvę ir ją iškreivintų bei neįrenginėtų šviesoforo, o stabdytų automobilių greitį visoje atkarpoje. Įdomu kiek tai realu. Vakar parašiau architektui, atrašė, kad papildomai išsiuntė užklausą savivaldybei dėl gatvės humanizavimo, atsakymas bus sausio 21 d. per revitalizacijos plano viešą svarstymą. Nesuprantu, kodėl jis atskirai viešinamas, bet sprendiniai likę identiški.

[Creatium]

/\ Parašyk į FB Pėsčiųjų asociacijos grupę: https://www.facebook.com/groups/1477920162225178/

Įdomioji dalis ta, kad architektai turi prašyti savivaldybės leisti siaurint gatvę...

[Kristisz]

Įdomioji dalis ta, kad architektai turi prašyti savivaldybės leisti siaurint gatvę...

Nu tikrai ne architektai turi nuspręsti dėl gatvės pločio.

[Creatium]

Nu tikrai ne architektai turi nuspręsti dėl gatvės pločio.

Na kaip... projektuotojai gali. Gatvės pločiai juk aprašyti STR, tai jie tiesiog turėtų projektuoti ją tokio pločio, kokio reikia. Ribose. Bet pas mus problema, kad savivaldybė dažnai duoda konkrečias užduotis, pvz.: pastatyti šviesoforą, nors užduotis turėtų skambėti kitaip: išspręsti pėsčiųjų saugumą nestabdant eismo. Tada projektuotojai turi ieškoti geriausio varianto. O kai užduotyje aprašytas sprendimo būdas, tai tada ir gaunasi taip, kad projektuotojai (ar architektai) turi prašyti savivaldybės, kad jie galėtų įrengti normalią infrastruktūrą.

[Sula]

Architektai paprastai tik suprojektuoja, o savivaldybė tvirtina (arba ne) tuos projektus. Ir dažnai net ne patys architektai tuo rūpinasi.

[Creatium]

Architektai paprastai tik suprojektuoja, o savivaldybė tvirtina (arba ne) tuos projektus. Ir dažnai net ne patys architektai tuo rūpinasi.

Nu taip. Tai architektai turėtų planuoti ir spręsti kažkokią problemą. Kaip antai sau užsisakai suprojektuoti namą, tai tikėdamasis geriausio rezultato juk nenurodai kur stovės kokios sienos, kokie bus kambarių išmatavimai. Pasakai savo bendrus pageidavimus, norus, įsivaizdavimus, o architektai jau suranda ir pasiūlo geriausią sprendimą. Tai tas pats ir su gatvėmis, tik čia jau ne architektai, o projektuotojai dirba. Ar turėtų dirbti.

[sleader]

Bet pas mus problema, kad savivaldybė dažnai duoda konkrečias užduotis, pvz.: pastatyti šviesoforą, nors užduotis turėtų skambėti kitaip: išspręsti pėsčiųjų saugumą nestabdant eismo. Tada projektuotojai turi ieškoti geriausio varianto. O kai užduotyje aprašytas sprendimo būdas, tai tada ir gaunasi taip, kad projektuotojai (ar architektai) turi prašyti savivaldybės, kad jie galėtų įrengti normalią infrastruktūrą.

Taip ir turi būti. Statytojas (užsakovas) turi konkrečiai nurodyti ko jis nori, nes ne projektuotojas pats nusprendžia kaip ir ką suprojektuoti. Užduotis turi būti konkreti ir aiški, nes tai būtina teisiniu aspektu. Gavus užduotį "išspręsti pėsčiųjų saugumą nestabdant eismo" projektuotojas galėtų per pusdienį "iškepti" projektą, kuriame tiesiog abiejose gatvės pusėse numatys 2m aukščio tvoras ir atitvarus. Ir kas paneigs tuomet, kad jis neišsprendė problemos ir neįgyvendino užduoties?
Tokius klausimus, ar ten reikia perėjos, šviesoforo, o gal viaduko, turi išspręsti statytojas planavimo stadijoje. Jeigu pats negali nuspręsti, tai gali užsakyti tyrimus, analizes, studijas ar pan., bet iki projektavimo užsakymo ir projektavimo užduoties formavimo, jis turi tiksliai žinoti ko jis nori (ir tą aprašyti užduotyje), kad gavus projektą būtų galima patikrinti ar projektas išpildė užsakovo norus.

Tik nereikia to plakti su privačiai užsakomais objektais, kai architektas konsultuoja užsakovą ir jie kartu suformuluoja tą techninę užduotį, kokį pastatą reikia suprojektuoti. Viešieji subjektai viską perka per viešuosius pirkimus. Jeigu pirks "namą, kuriame jauku ir patogu gyventi 3 asmenims", tai gaus minimalaus dydžio, vieno aukšto pastatėlį su trimis patalpomis, iš kurių viena yra san. mazgas, o kitos - virtuvė ir kambarys. T.y. bus minimumas, kurį reglamentuoja normatyvai, nes projektuoti kažką daugiau, vadinasi visų projekto dalių apimtys didėja, o darbas tai laikas ir pinigai. Norėdamas laimėti viešąjį pirkimą, apskaičiuoji kainą pagal minimumą skirto darbo laiko, kad įgyvendinti pirkimo užduotį. Juk ir privačiai užsakant 1 aukšto namo su dviem miegamaisiais projektą ir 2 aukštų namo su 5 miegamaisiais, garažu ir dengtu baseinu projektą, projektų kaina tikrai skirsis.

[Creatium]

Taip ir turi būti. Statytojas (užsakovas) turi konkrečiai nurodyti ko jis nori, nes ne projektuotojas pats nusprendžia kaip ir ką suprojektuoti. Užduotis turi būti konkreti ir aiški, nes tai būtina teisiniu aspektu. Gavus užduotį "išspręsti pėsčiųjų saugumą nestabdant eismo" projektuotojas galėtų per pusdienį "iškepti" projektą, kuriame tiesiog abiejose gatvės pusėse numatys 2m aukščio tvoras ir atitvarus. Ir kas paneigs tuomet, kad jis neišsprendė problemos ir neįgyvendino užduoties?
Tokius klausimus, ar ten reikia perėjos, šviesoforo, o gal viaduko, turi išspręsti statytojas planavimo stadijoje. Jeigu pats negali nuspręsti, tai gali užsakyti tyrimus, analizes, studijas ar pan., bet iki projektavimo užsakymo ir projektavimo užduoties formavimo, jis turi tiksliai žinoti ko jis nori (ir tą aprašyti užduotyje), kad gavus projektą būtų galima patikrinti ar projektas išpildė užsakovo norus.

Tik nereikia to plakti su privačiai užsakomais objektais, kai architektas konsultuoja užsakovą ir jie kartu suformuluoja tą techninę užduotį, kokį pastatą reikia suprojektuoti. Viešieji subjektai viską perka per viešuosius pirkimus. Jeigu pirks "namą, kuriame jauku ir patogu gyventi 3 asmenims", tai gaus minimalaus dydžio, vieno aukšto pastatėlį su trimis patalpomis, iš kurių viena yra san. mazgas, o kitos - virtuvė ir kambarys. T.y. bus minimumas, kurį reglamentuoja normatyvai, nes projektuoti kažką daugiau, vadinasi visų projekto dalių apimtys didėja, o darbas tai laikas ir pinigai. Norėdamas laimėti viešąjį pirkimą, apskaičiuoji kainą pagal minimumą skirto darbo laiko, kad įgyvendinti pirkimo užduotį. Juk ir privačiai užsakant 1 aukšto namo su dviem miegamaisiais projektą ir 2 aukštų namo su 5 miegamaisiais, garažu ir dengtu baseinu projektą, projektų kaina tikrai skirsis.

Aptarinėjama situacija nėra viešųjų pirkimų elementas. Tai yra liepiama privataus objekto statytojui prisidėti prie soc. infrastruktūros.

Aš sutinku ir tikrai nesakau, kad visa užduotis turi būti aprašyta 5 žodžiais. Tai tik daviau sutrumpintą pavyzdį kaip ji turėtų skambėti. Matome dabar situaciją (ir čia ne pirma, juk visi objektai taip statomi), kai savivaldybė nurodo suprojektuoti šviesoforą, o projektuotojas tą ir padaro. Gatvė lieka (turbūt) neatitinkanti STR, saugumas nepadidėja, o visiems eismo dalyviams eismas pablogėja. Akivaizdu, kad savivaldybė nei daro tyrimus kiekvienai tokiai situacijai, nei galiausiai turi gebėjimų pati rasti geriausius sprendimus. Todėl ir užduotį reikėtų formuoti taip, kad projektuotojas būtų atsakingas už geriausio sprendimo radimą. Norint išvengti visokių "pigių" sprendimų užtektų gerai suformuoti užduoti. Pavyzdžiui: išanalizuoti srautų judėjimus, rekonstruoti 200 metrų gatvės atkarpą taip, kad būtų užtikrintas aukščiausias saugumas ir patogumas pėstiesiems bei dviratininkams. Ar kažkaip pan. Tada projektuotojas galėtų pateikti net ne vieną, o tarkim du siūlymus, iš kurių savivaldybė galėtų rinktis jai atrodantį tinkamiausią.

Ką noriu pasakyti: užduotyje nereikėtų nurodyti tikslių parametrų kas ir kaip turi būti, turėtų būti daugiau laisvės projektuotojui rasti geriausią sprendimą. Juk savivaldybė neprivalo imti ir aklai pritarti projektui, gali liepti koreguoti, jei jis neatitinka aukščiausių standartų. Bet kai savivaldybė pati duoda kreivą užduotį, tai ir gauna kreivą projektą. O tada nėra kaip nepritarti, nes gi atitinka užduotį Tada ir gyventojai nebeturi jokių svertų.

EDIT: Nu tarkim įsivaizduokit ir viešąjį pirkimą, architektūrai. Du variantai, gerasis ir blogasis:

1. Nurodo savivaldybė suprojektuoti A klasės mokyklą, kurioje galėtų mokytis 1000 mokinių, joje turi būti modernios ir patogios erdvės, sporto salė, valgykla. Architektūra turi būti moderni.

2. Nurodo suprojektuoti A klasės, 15 tūkst. m2 ploto, 4 aukštų, su 4 išorinėm sienom pastatą 1000-iui mokinių, klasėje turi būti bent po 3 langus, jų plotai nuo 50 iki 80 m2.

Ką kuriuo atveju gausim? Pirmu atveju galim gauti Balsių progimnaziją, antru atveju galim gauti kažką tokio, kaip atrodo visos mokyklos Vilniuje.