Viešosios erdvės ir mažoji Vilniaus architektūra

[Eidvis]

Tas 'medžiai suteikia šešėlį' argumentas apskritai yra juokingas, galima pagalvoti, kad Vilnius yra kur nors pietų Europoje ar Afrikoje, kur karščiai iš ties yra problema. Bet net jeigu nuolatiniai karščiai būtų problema, tai vis tiek nereikštų, kad dėl to niekur medžio nukirsti nebegalima. Kasmet Vilniuje pasodinama turbūt net ne šimtai, o tūkstančiai medžių, šešėlio pilna prikuriama, kaip šiaurės valstybei gal net per daug, nes saulės trūkumas susijęs su depresijomis ir savižudybėmis ir jeigu kurie medžiai maišo - juos reikia negarbinti, o kirsti. Bet šiuo atveju medžiai visgi gali turėti realią, o ne pritemptą naudą, t.y. tarnauti kaip garso sienelė miestui nuo traukinių triukšmo, tik suprantama garsą stabdo ne tik medžiai, bet ir fiziniai garso barjerai, kurie priedo veikia dar ir žiemos laikotarpiu, kai medžiai numeta lapus, antra vertus medžiai vizualiai geriau atrodo.

[ttttt]

Bet šiuo atveju medžiai visgi gali turėti realią, o ne pritemptą naudą, t.y. tarnauti kaip garso sienelė miestui nuo traukinių triukšmo, tik suprantama garsą stabdo ne tik medžiai, bet ir fiziniai garso barjerai, kurie priedo veikia dar ir žiemos laikotarpiu, kai medžiai numeta lapus, antra vertus medžiai vizualiai geriau atrodo.

Tai kad ten nėra jokio traukinių triukšmo, traukiniai ten važiuoja tokiu greičiu, kad sukelia mažiau triukšmo nei Geležinkelio gatvės bruku važiuojantis automobilis.

[John]

"Traukinių triukšmas" Lietuvoje tebėra gana išplitęs mitas. Paprastai skleidžiamas žmonių, kurie niekada nėra gyvenę netoli geležinkelio ir to triukšmo nėra gyvenime girdėje. Panašiai kaip tie, kur aiškina, kad dviračiu į darbą ar dar kur nors negalima važiuoti, nes šalta/karšta/sninga/lyja ir patys dviračiu yra važiavę tik porą kartų gyvenime, tik vasarą ir tik savaitgaliais.

[mantasm]

Spėju didesnė problema ne „traukinių triukšmas“, o pirikūrą darančių geležinkeliečių plepalai.

[vytauc]

"Traukinių triukšmas" Lietuvoje tebėra gana išplitęs mitas. Paprastai skleidžiamas žmonių, kurie niekada nėra gyvenę netoli geležinkelio ir to triukšmo nėra gyvenime girdėje. Panašiai kaip tie, kur aiškina, kad dviračiu į darbą ar dar kur nors negalima važiuoti, nes šalta/karšta/sninga/lyja ir patys dviračiu yra važiavę tik porą kartų gyvenime, tik vasarą ir tik savaitgaliais.

Kaip gyvenęs ir prie geležinkelio ir prie vidutinio judrumo gatvės, galiu paliudyti, kad geležinkelis yra visiškai neprobleminis kaimynas triukšmo prasme. Miesto ribose traukiniai juda lėtai, tad net atviras langais vasarą problemų jokių.

[MedinisStrazdas]

Lietuvoje kartais traukiniai patriukšmauja dėl blogos infrastruktūros kuri aplamdo ratus ir padaro važaivimą vibruojantį, bet teko pagyventi vokietijoje ~100m nuo traukinio linijos kurią mačiau pro langą, tai jei nežiūri tai ir nežinai ar važiuoja, jokio garso.

[Creatium]

Tai kaip suprantu organizuotas Šnipiškių promenados arch. konkursas neįvyko. Ar negauta visai pasiūlymų ar gautas tik vienas ar dar kas - nėra aišku.

[Robyla]

Lietuvoje kartais traukiniai patriukšmauja dėl blogos infrastruktūros kuri aplamdo ratus ir padaro važaivimą vibruojantį, bet teko pagyventi vokietijoje ~100m nuo traukinio linijos kurią mačiau pro langą, tai jei nežiūri tai ir nežinai ar važiuoja, jokio garso.

Visur vakaruose yra tarpusavyje suvirinti bėgiai, todėl tas garsas yra mnimalus, o Lietuvoje tik maža dalis bėgių suvirinti. Stotyje yra keletą linijų, kurios iki šiol dunda ir kaip sakote, gadina vežėčių ratus. Stokholme per stotį traukiniu teko važiuoti 215 km/h, nei garso, nei vibracijų.

[manometras]

Lietuvoje kartais traukiniai patriukšmauja dėl blogos infrastruktūros kuri aplamdo ratus ir padaro važaivimą vibruojantį, bet teko pagyventi vokietijoje ~100m nuo traukinio linijos kurią mačiau pro langą, tai jei nežiūri tai ir nežinai ar važiuoja, jokio garso.

Lietuvoje tai triukšmauja ne kartais. Aišku, nebūtinai turi būti taip, įmanoma padaryti tylų traukinių judėjimą, Vakaruose jis seniai yra tylus.

[spekas]

šlaitas, nuo kurio po kiekvienos stiprios liuties bėgtų purvo upės ir galiausiai ir pačio šlaito dalys.

Neslinktų. Svarbu neviršyti tam tikro statumo ir tinkamai apželdinti (yra pvz konkretūs ir krūmai su šlaitams labai tinkamu šaknynu).

[Azure]

Šnipiškių skvero įrengimo darbai juda. Šiek tiek nuotraukų:

[Obi-Wan Kenobi]

Tas namas dešinėje, sakyčiau vėlyvojo stalinizmo periodo, gerai atrodo ir paįvairina dėžučių-trobelių peizažą.

[R.D.]

Tas namas dešinėje, sakyčiau vėlyvojo stalinizmo periodo, gerai atrodo ir paįvairina dėžučių-trobelių peizažą.

Gražūs jo fasado elementai, puošią tą valkatyną. Tik matau dujų ar ko ten vamzdį sugebėjo per portalą pravaryti. Nu ką padarysi, toks estetikos suvokimas pas komunalininkus.

[DeSadas]

Gražūs jo fasado elementai, puošią tą valkatyną. Tik matau dujų ar ko ten vamzdį sugebėjo per portalą pravaryti. Nu ką padarysi, toks estetikos suvokimas pas komunalininkus.

idomus granito pagrazinimai. ne is zydu antkapiu? )

[TrippleA]

idomus granito pagrazinimai. ne is zydu antkapiu? )

Tai, kad ten ne granitas, o raudono molio keramika.

[DeSadas]

Tai, kad ten ne granitas, o raudono molio keramika.

Ok nezinojau , salia dar vienas stovi ten irgi stalinistinis ampyras?

[TrippleA]

Ok nezinojau , salia dar vienas stovi ten irgi stalinistinis ampyras?

Jo, bet kiek kuklesnis. Dabar jam 3 auksta stato.

[ttttt]

Įdomu kokia yra šių dviejų namų istorija. Ta prasme jie yra max netipiniai ir dar tokioje keistoje vietoje, kuri net baisu įsivaizduoti kaip atrodė, kai juos pastatė. Realiai tai jau buvo vos ne miesto riba.

[digital]

Perkūnkiemyje atvertas Perkūno skveras

Pašilaičiuose, esančiame Perkūnkiemyje, gyventojams šiandien atveriamas Perkūno skveras, kuriame įrengtos krepšinio, futbolo aikštelės, lauko treniruokliai, amfiteatras, vaikų žaidimų aikštelė ir ramaus poilsio zona. Kartu su bendruomene sukurta viešoji erdvė – tai pirmasis žingsnis į šios vietovės pokyčius.

Skvere įrengtos vietos įvairiausioms veikloms: krepšinio ir futbolo aikštė, treniruokliai ir lauko teniso stalas, šachmatų lenta, erdvi vaikų žaidimų aikštelė, vieta iškyloms ir ramesnio poilsio zona su pakabintais hamakais, kurią puikiai papildo ir apjungia kruopščiai suplanuotas želdinimas, žiedinė trasa važinėjimui riedučiais, paspirtukais, ir bendruomenėms susirinkimams, renginiams skirtas amfiteatras. Visą tai galima rasti 0,7 ha Perkūno skvere.

Skvere įrengti pasivaikščiojimo takai, apšvietimas. Lietaus sodai su drėgmę mėgstančiais augalais padės surinkti perteklinį lietaus vandenį. Dalis teritorijos gyventojų pageidavimu palikta natūraliai pievai.

Teritorijoje pasodinti 109 medžiai: mažalapės ir didžialapės liepos, burgundiniai ir raudonieji ąžuolai, švediniai šermukšniai, juodosios pušys, gluosniai. Jaukumo ir žalumos suteikia ir apie 850 krūmų: kalninių serbentų, šluotelinių hortenzijų, japoninių lanksvų, raugerkiškių, karpytalapių stefanandrų, putinų ir kt. bei apie 260 pasodintų daugiamečių gėlių bei žolinių augalų.

Skvero pavadinimą balsavimo būdu rinko taip pat gyventojai. Iš trijų variantų – Perkūno, Vakaro ir Girulių – pirmasis buvo absoliutus favoritas. Kol kas pavadinimas oficialiai dar neįteisintas. Jį dar turės patvirtinti Vilniaus miesto taryba. Šį klausimą planuojama įtraukti jau į artimiausią posėdį, kuris vyks rugsėjo 20 d.

Skvero projektą rengė UAB „Vilniaus planas“, darbus atliko UAB „Akordas“. Įrengimo darbai kainavo 1,1 mln. Eur.

[booraz]

Wow kokia gera idėja dviračiams, dviratukams aplink krepšinio aikštes važinėti. Really like it.