Tas 'medžiai suteikia šešėlį' argumentas apskritai yra juokingas, galima pagalvoti, kad Vilnius yra kur nors pietų Europoje ar Afrikoje, kur karščiai iš ties yra problema. Bet net jeigu nuolatiniai karščiai būtų problema, tai vis tiek nereikštų, kad dėl to niekur medžio nukirsti nebegalima. Kasmet Vilniuje pasodinama turbūt net ne šimtai, o tūkstančiai medžių, šešėlio pilna prikuriama, kaip šiaurės valstybei gal net per daug, nes saulės trūkumas susijęs su depresijomis ir savižudybėmis ir jeigu kurie medžiai maišo - juos reikia negarbinti, o kirsti. Bet šiuo atveju medžiai visgi gali turėti realią, o ne pritemptą naudą, t.y. tarnauti kaip garso sienelė miestui nuo traukinių triukšmo, tik suprantama garsą stabdo ne tik medžiai, bet ir fiziniai garso barjerai, kurie priedo veikia dar ir žiemos laikotarpiu, kai medžiai numeta lapus, antra vertus medžiai vizualiai geriau atrodo.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Viešosios erdvės ir mažoji Vilniaus architektūra
Collapse
X
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąBet šiuo atveju medžiai visgi gali turėti realią, o ne pritemptą naudą, t.y. tarnauti kaip garso sienelė miestui nuo traukinių triukšmo, tik suprantama garsą stabdo ne tik medžiai, bet ir fiziniai garso barjerai, kurie priedo veikia dar ir žiemos laikotarpiu, kai medžiai numeta lapus, antra vertus medžiai vizualiai geriau atrodo.
- 9 patinka
Comment
-
"Traukinių triukšmas" Lietuvoje tebėra gana išplitęs mitas. Paprastai skleidžiamas žmonių, kurie niekada nėra gyvenę netoli geležinkelio ir to triukšmo nėra gyvenime girdėje. Panašiai kaip tie, kur aiškina, kad dviračiu į darbą ar dar kur nors negalima važiuoti, nes šalta/karšta/sninga/lyja ir patys dviračiu yra važiavę tik porą kartų gyvenime, tik vasarą ir tik savaitgaliais.
- 11 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą"Traukinių triukšmas" Lietuvoje tebėra gana išplitęs mitas. Paprastai skleidžiamas žmonių, kurie niekada nėra gyvenę netoli geležinkelio ir to triukšmo nėra gyvenime girdėje. Panašiai kaip tie, kur aiškina, kad dviračiu į darbą ar dar kur nors negalima važiuoti, nes šalta/karšta/sninga/lyja ir patys dviračiu yra važiavę tik porą kartų gyvenime, tik vasarą ir tik savaitgaliais.
- 15 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąLietuvoje kartais traukiniai patriukšmauja dėl blogos infrastruktūros kuri aplamdo ratus ir padaro važaivimą vibruojantį, bet teko pagyventi vokietijoje ~100m nuo traukinio linijos kurią mačiau pro langą, tai jei nežiūri tai ir nežinai ar važiuoja, jokio garso.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąLietuvoje kartais traukiniai patriukšmauja dėl blogos infrastruktūros kuri aplamdo ratus ir padaro važaivimą vibruojantį, bet teko pagyventi vokietijoje ~100m nuo traukinio linijos kurią mačiau pro langą, tai jei nežiūri tai ir nežinai ar važiuoja, jokio garso.ПТН ПНХ
«Русский военный корабль, иди нахуй!»
Comment
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimąšlaitas, nuo kurio po kiekvienos stiprios liuties bėgtų purvo upės ir galiausiai ir pačio šlaito dalys.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimąTas namas dešinėje, sakyčiau vėlyvojo stalinizmo periodo, gerai atrodo ir paįvairina dėžučių-trobelių peizažą.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimą
Gražūs jo fasado elementai, puošią tą valkatyną. Tik matau dujų ar ko ten vamzdį sugebėjo per portalą pravaryti. Nu ką padarysi, toks estetikos suvokimas pas komunalininkus."I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USA
- 1 patinka
Comment
-
Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
idomus granito pagrazinimai. ne is zydu antkapiu? )
Comment
-
Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
Tai, kad ten ne granitas, o raudono molio keramika.
"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USA
Comment
-
Parašė DeSadas Rodyti pranešimąOk nezinojau , salia dar vienas stovi ten irgi stalinistinis ampyras?
Comment
-
Perkūnkiemyje atvertas Perkūno skveras
Pašilaičiuose, esančiame Perkūnkiemyje, gyventojams šiandien atveriamas Perkūno skveras, kuriame įrengtos krepšinio, futbolo aikštelės, lauko treniruokliai, amfiteatras, vaikų žaidimų aikštelė ir ramaus poilsio zona. Kartu su bendruomene sukurta viešoji erdvė – tai pirmasis žingsnis į šios vietovės pokyčius.
Skvere įrengtos vietos įvairiausioms veikloms: krepšinio ir futbolo aikštė, treniruokliai ir lauko teniso stalas, šachmatų lenta, erdvi vaikų žaidimų aikštelė, vieta iškyloms ir ramesnio poilsio zona su pakabintais hamakais, kurią puikiai papildo ir apjungia kruopščiai suplanuotas želdinimas, žiedinė trasa važinėjimui riedučiais, paspirtukais, ir bendruomenėms susirinkimams, renginiams skirtas amfiteatras. Visą tai galima rasti 0,7 ha Perkūno skvere.
Skvere įrengti pasivaikščiojimo takai, apšvietimas. Lietaus sodai su drėgmę mėgstančiais augalais padės surinkti perteklinį lietaus vandenį. Dalis teritorijos gyventojų pageidavimu palikta natūraliai pievai.
Teritorijoje pasodinti 109 medžiai: mažalapės ir didžialapės liepos, burgundiniai ir raudonieji ąžuolai, švediniai šermukšniai, juodosios pušys, gluosniai. Jaukumo ir žalumos suteikia ir apie 850 krūmų: kalninių serbentų, šluotelinių hortenzijų, japoninių lanksvų, raugerkiškių, karpytalapių stefanandrų, putinų ir kt. bei apie 260 pasodintų daugiamečių gėlių bei žolinių augalų.
Skvero pavadinimą balsavimo būdu rinko taip pat gyventojai. Iš trijų variantų – Perkūno, Vakaro ir Girulių – pirmasis buvo absoliutus favoritas. Kol kas pavadinimas oficialiai dar neįteisintas. Jį dar turės patvirtinti Vilniaus miesto taryba. Šį klausimą planuojama įtraukti jau į artimiausią posėdį, kuris vyks rugsėjo 20 d.
Skvero projektą rengė UAB „Vilniaus planas“, darbus atliko UAB „Akordas“. Įrengimo darbai kainavo 1,1 mln. Eur.
- 18 patinka
Comment
Comment