Cia rodo ikonas nuo senu nuotrauku, kad nera failu, bet tu foto ir neturi būti. Na, tikrai trecia karta nerasysiu posto, sorry. Perduodu linkejimus forumo adminams kurie metu metus negali padaryt normalaus nuotrauku idejimo
Šviestuvai tai, panašu, yra seni (tik atramos naujos). Gal vėliau juos pakeis? Nes visur kitur viešosiose vietose stato tokius apvalius (berods kur šviečia iš apačios į viršų ir šviesa atspindimą žemyn).
John, sveikinu!
Tik norėjau paklausti šiuo atveju, ar čia norėjai atkreipti dėmesį į netvarką ar aptverimą. Nes, beje, toje pačioje Japonijoje (berods 2 foto iš ten) irgi esu matęs ne vieną tokį aptverimą kaip pas mus (tipo grotų, bet skiriasi visokie elementai), tik žinoma viskas atrodo 100x tvarkingiau ir gražiau.
John, sveikinu!
Tik norėjau paklausti šiuo atveju, ar čia norėjai atkreipti dėmesį į netvarką ar aptverimą. Nes, beje, toje pačioje Japonijoje (berods 2 foto iš ten) irgi esu matęs ne vieną tokį aptverimą kaip pas mus (tipo grotų, bet skiriasi visokie elementai), tik žinoma viskas atrodo 100x tvarkingiau ir gražiau.
Norėjau atkreipti dėmesį, kad tokiose situacijose vaizdas pas mus primena Bangladešą arba Rusiją tiek estetine, tiek pėsčiųjų (ypač neįgaliųjų) saugumo ir patogumo prasme.
Šiaip nėra jokios pateisinamos priežasties, kodėl viskas turi būti daroma kreivomis rankomis. Tiesiog savivaldybė turėtų į darbų ir remonto sąlygas įrašyti keletą griežtų kriterijų, kaip turi būti daromi tokie darbai, o statybos kompanija tiesiog privalėtų to laikytis. Taip yra visame civilizuotame pasaulyje ir nėra jokių priežasčių, kodėl taip neturėtų būti pas mus.
Kol kas pagrindinės priežastys, kodėl esame kaip Rusija, kaip suprantu, yra sekančios:
- Nu tai gerai, bet niekam čia netrugdo
- Nu o tai kiek čia tų neįgaliųjų?
- Visąlaik taip darėm ir buvo gerai
- Prisigalvoja čia visko
Šiaip fun fact: praėjus kelioms dienoms po maniškio emailo būtent ant tų tvorų atsirado įspėjamieji ženklai su užrašais, kad pavojinga ar kažkas panašaus.
Lukiškių aikštė, Reformatų skveras Vilniuje, Vienybės aikštė Kaune, Atgimimo aikštė Klaipėdoje, Saulės laikrodžio aikštė Šiauliuose, Laisvės aikštė Panevėžyje – tai tik didieji šalies miestai. Pastaraisiais metais miestų viešųjų erdvių atnaujinimo procesas itin suaktyvėjo, tačiau aiškumo jam dar trūksta.
Vilnius gi negali nusileisti Kaunui, kuriame pjaunamos ištisos alėjos. Nežinau, kaip laikinojoje, bet sostinėje visus svarbiausius parkus ir skverus patikėta projektuoti vienai architektei – Jurgai Silvijai Večerskytei – Šimeliūnei.
Šiaip skaitant tekstą apėmė keistos mintys - negi nėra kitų viešųjų vietų architektų ir / ar kodėl nerengiami tokioms vietoms konkursai?
Šiaip skaitant tekstą apėmė keistos mintys - negi nėra kitų viešųjų vietų architektų ir / ar kodėl nerengiami tokioms vietoms konkursai?
Mano supratimu konkursai nerengiami, nes tai nėra tas pats, kas architektūriniai konkursai pastatams. Pastato pirminę idėją sukurti gali architektas, kažkiek išanalizavęs aplinką. Tuo tarpu parko projektui sukurti atskiras specialistas turi įvertinti žmonių judėjimo schemas ir pagal tai sukurti takų sistemą, apželdinimo specialistas turi parengti žaliųjų erdvių planą, vaikų žaidimų aikštelių architektas turbūt irgi nesukurs - tą turėtų daryti tos srities specialistas. Taigi mano supratimu konkursai parkams nerengiami daugiausiai dėl to, kad tai labiau techninis, o ne architektūrinis darbas, prie kurio dirbti turi daugiau skirtingų specializacijų žmonių, o kaina daug mažesnė, nei pastatų. Dar pridėkim tai, kad Lietuvoje turbūt nelabai yra įmonių, kuriuos specializuotųsi miesto parkų kūrime.
Tiesą sakant, nors nesu žinovas taip pat, bet žinau bent dvi įmones, kurios specializuojasi aplinkos, viešų erdvių, kultūros paveldo zonose esančių objektų tvarkyme. Su viena teko dirbti. Bet čia mano siauras išmanymas, sunku būtų patikėti, kad Lietuvoje nebūtų tokių bent kokių 5 įmonių, besispecializuojančių tokių vietų tvakymų ir kad nebūtų bent daugiau nei vieno architekto, kuris suvoktų viešų erdvių projektavimo dėsnius.
Reiktų kokio specialisto komentaro. Gal forumietis, kur Klaipėdos pilieviatėje dirba, galėtų pakomentuoti.
Radau info, kad Reformatų skvero projekto parengimo kaina sudaro 5% viso projekto kainos. Taip, ta suma už techninį projektą, bet juk parko architektūriniame konkurse ir esmė būtų techninėse detalėse - t.y. kaip atrodytų gėlynai, kokios gėlės, kur koks krūmas ir kokia vaikų žaidimo aikštelė. Jeigu konkurse dalyvautų su vizijomis, o ne konkrečiais apželdinimo planais - tai toks konkursas jokio naudos neduotų, juk ne pagal užrašus plane "čia bus gėlynas" turėtų būti renkamas tokio konkurso nugalėtojas, o pagal konkretų pasiūlymą iš ko tas gėlynas turėtų susidaryti ir kaip jis atrodytų. Pačio skvero rekonstrukcijos kaina - 1,7 mln. eur, tai nedidelė suma už kurią tikriausiai paprasčiausiai neapsimoka rengti konkursų, nes tie konkursai patį projektą gali smarkiai pabranginti (arba nupiginti jo kokybę). Panašiai kaip niekas neskelbia konkursų nuosavų namų statyboms, nes paprasčiausiai neapsimoka. Apskritai aš negirdėjau, kad Lietuvoje koks parkas būtų buvęs sutvarkytas po architektūrinio konkurso. Girdėjau, tik kad Maskva savo naujam parkui Zaryadye skelbė architektūrinį konkursą, bet ir to parko kaina nesvietiška - puse milijardo dolerių. Mano supratimu konkursai tinka skulptūroms ir meniniams projektams, mažiau tinka aikštėms, dar mažiau tinka parkams, o gatvių rekonstrukcijai išvis netinka.
Mano supratimu konkursai nerengiami, nes tai nėra tas pats, kas architektūriniai konkursai pastatams. Pastato pirminę idėją sukurti gali architektas, kažkiek išanalizavęs aplinką. Tuo tarpu parko projektui sukurti atskiras specialistas turi įvertinti žmonių judėjimo schemas ir pagal tai sukurti takų sistemą, apželdinimo specialistas turi parengti žaliųjų erdvių planą, vaikų žaidimų aikštelių architektas turbūt irgi nesukurs - tą turėtų daryti tos srities specialistas. Taigi mano supratimu konkursai parkams nerengiami daugiausiai dėl to, kad tai labiau techninis, o ne architektūrinis darbas, prie kurio dirbti turi daugiau skirtingų specializacijų žmonių, o kaina daug mažesnė, nei pastatų. Dar pridėkim tai, kad Lietuvoje turbūt nelabai yra įmonių, kuriuos specializuotųsi miesto parkų kūrime.
Nesutikčiau, kad parkas yra labiau techninis, o ne architektūrinis darbas, nors ir vyrauja požiūris į aplinką kaip į erdvę, kuriai galioja tik miesto planavimo, bet ne architektūriniai principai. Dauguma garsių parkų buvo suprojektuoti architektų. Tam ir atskira kraštovaizdžio (landšafto) architektūros šaka yra. Tiek, kad pastatas turi lengviau suvokiamą savininką, naudotojus ir paskirtį, lengviau pagrįsti išlaidas. Nors šiaip tai neturėtų būti skirtumo, kai iš pastato reikalaujama estetinės kokybės, o iš šalimais esančio parko jau nebe. Kita vertus kiekvienai žaliai erdvei skelbti architektūrinį konkursą yra per didelė prabanga, kaip ir pastatams jie skelbiami labai retai. Gal bent atsiras daugiau diskusijų ir pradės iš anksto viešinti projektus, nes pagal dabartinius reikalavimus viešųjų erdvių projektų viešinti neprivaloma.
Comment