Apskritai, kaip po Navako Vilniaus sąsiuvinių įmanoma grįžti prie šitų neoleninų, tai yra beyond me.
Žmogus paėmė vaizduotę, gigantišką mąstelį, ironiją kaip įrankius ir galima sakyti, vienu mostu deideologizavo sovietinį erdvių konstravimą.
Nesakau, kad čia reik tokius būtinai statyti, bet žmogus mum kūrybiškai davė laisvą nuo leninų stabų, kurie buvo sutraiškyti dar didesnio vaizduotės mąstelio, Vilnių.
Ir po šito mes grįžtam vėl ten pat?
Žmogus paėmė vaizduotę, gigantišką mąstelį, ironiją kaip įrankius ir galima sakyti, vienu mostu deideologizavo sovietinį erdvių konstravimą.
Nesakau, kad čia reik tokius būtinai statyti, bet žmogus mum kūrybiškai davė laisvą nuo leninų stabų, kurie buvo sutraiškyti dar didesnio vaizduotės mąstelio, Vilnių.
Ir po šito mes grįžtam vėl ten pat?
Comment