Viešosios erdvės ir mažoji Vilniaus architektūra

[B.S.]

Bet kita vertus, spygliuočiai gražiai atrodo tik kai jų daug vienoje vietoje. Kaip kraupiai jie atrodo po vieną matosi prie Nacionalinės galerijos "kregždžių" skulptūros.

Atvaizdas


Liepos ar klevai, tuo tarpu, atrodo gerai ir susodinti eilę palei gatvę po vieną.

Su spygliuociais cia viskas tvaroj. Viska iskraipo ir siauba kelia uz ju stovintys aukstesni belapiai griauciai.
P.S.: Nezinau kaip tu sugebejai viska apversti aukstyn kojom. Pasiziurejai i bendra paveiksla (Arfa, daugiabutis, belapiai medziai) ir visa bendra bloga paveiksla nurasei ant keliu zaliu egliu kurios visa ta siauba dengia.

[index]

Su spygliuociais cia viskas tvaroj. Viska iskraipo ir siauba kelia uz ju stovintys aukstesni belapiai griauciai.
P.S.: Nezinau kaip tu sugebejai viska apversti aukstyn kojom. Pasiziurejai i bendra paveiksla (Arfa, daugiabutis, belapiai medziai) ir visa bendra bloga paveiksla nurasei ant keliu zaliu egliu kurios visa ta siauba dengia.

Tai, kad ne. Belapiai lapuočiai žiemą - tai tiesiog belapiai lapuočiai. Vasarą jie gražūs ir su lapais. Senesnės vienišos eglės ir pušys yra išstypę, retos, plonos ir nususę (ir nuo to neapsisaugosi, nes spygliuočiai taip auga). Ir tai ypač ten matosi gyvai. Ir labai gerai matosi kaip baisiai atrodytų jei spygliuočius susodintum palei gatvę.

[B.S.]

Tai, kad ne. Belapiai lapuočiai žiemą - tai tiesiog belapiai lapuočiai. Vasarą jie gražūs ir su lapais. Senesnės vienišos eglės ir pušys yra išstypę, retos, plonos ir nususę (ir nuo to neapsisaugosi, nes spygliuočiai taip auga). Ir tai ypač ten matosi gyvai. Ir labai gerai matosi kaip baisiai atrodytų jei spygliuočius susodintum palei gatvę.

Lygini isstypusias, retas ir senas egles su tvarkingais ir naujais lapuočiais? Spygliuočiai - tai nebūtinai iki 30m aukščio augančios eglės ir pušys. O dėl kerojimosi, tai lapuočių ir spygliuočių nėra net ko lyginti. Jau nesnekant apie tai, kad visi lapuočiai pusę metų styro visiškai pliki. Na bet gal čia skonio reikalas...

[Sula]

Su spygliuociais cia viskas tvaroj. Viska iskraipo ir siauba kelia uz ju stovintys aukstesni belapiai griauciai.
P.S.: Nezinau kaip tu sugebejai viska apversti aukstyn kojom. Pasiziurejai i bendra paveiksla (Arfa, daugiabutis, belapiai medziai) ir visa bendra bloga paveiksla nurasei ant keliu zaliu egliu kurios visa ta siauba dengia.

Šis "raudonasis kampelis" iš esmės netvarkytas nuo Griškevičiaus laikų (kas dar kartą parodo, kaip apleistos erdvės net reprezentacinėse erdvėse). Tokiai vietai netinkamų eglučių niekas netvarkė ir nepersodino.

[spekas]

Dalies liepų kamienai yra apsaugoti ir jos yra aptvertoje teritorijoje. Tačiau dalį jų žada iškirsti, jos auga aplink Lukiškių aikštę. Šia akcija užmegzkime ryšį su medžiais ir parodykime, kad jų likimas mums svarbus.

https://www.facebook.com/events/1466...tive_tab=about

Įžengėme į rekonstruojamą Lukiškių aikštę: kas jau nuveikta ir koks senų medžių likimas?

http://www.delfi.lt/projektai/ekosve....d?id=74273154

[Creatium]

Kažkas biški per daug Avataro pažiūrėjo

[nomad]

Senesnės vienišos eglės ir pušys yra išstypę, retos, plonos ir nususę (ir nuo to neapsisaugosi, nes spygliuočiai taip auga). Ir tai ypač ten matosi gyvai. Ir labai gerai matosi kaip baisiai atrodytų jei spygliuočius susodintum palei gatvę.

Tu Romoj buvai? Spygliuočiai yra geriausias urbanistinis medis, lengvai formuojamas ir žalias visus metus. Aisku viską reikia prižiūrėti.

Apskritai juokinga man ta chaotiška neprižiūrima lapuočių sodinimo manija, kuri Vilniuje prasidėjo būtent sovietiniais laikais (nebuvo niekad Senamiestyje tų lapuočių) pagal tradicinį rusišką urbanistinį principą - statyti kuo šlykštesnę architektūrą ir ją slėpti po lapuočių miškais mieste ...

Šitas lietuviškas lapuočių mieste fetišizmas yra kaip "pribezdėto kambario sindromas" (pacituojant Algį Greitai), kuriame ilgai išbuvę jau nebejaučia blogo kvapo. Atvirkščiai - tas blogas kvapas tampa standartu.

[index]

Tu Romoj buvai? Spygliuočiai yra geriausias urbanistinis medis, lengvai formuojamas ir žalias visus metus. Aisku viską reikia prižiūrėti.

Apskritai juokinga man ta chaotiška neprižiūrima lapuočių sodinimo manija, kuri Vilniuje prasidėjo būtent sovietiniais laikais (nebuvo niekad Senamiestyje tų lapuočių) pagal tradicinį rusišką urbanistinį principą - statyti kuo šlykštesnę architektūrą ir ją slėpti po lapuočių miškais mieste ...

Šitas lietuviškas lapuočių mieste fetišizmas yra kaip "pribezdėto kambario sindromas" (pacituojant Algį Greitai), kuriame ilgai išbuvę jau nebejaučia blogo kvapo. Atvirkščiai - tas blogas kvapas tampa standartu.

Romos mediteraninės pušys atrodo neblogai (nors ten iš viso toks konceptas nepaplitęs - sodinti medžius prie gatvės), bet ne mūsų pušys ir eglės (šitos ypač).

Ir visgi medžių mieste atžvilgiu, mano nuomone, geresnis pavyzdys būtų Paryžius ir Berlynas su savo liepomis. Esmė tik kad medžiai turi būti sodinami viduryje plačių alėjų (kaip pvz. puikios liepos Kauno Laisvės alėjoje), o ne priglausti prie medžių. Pvz.:

Ir įsivaizduok kaip baisiai atrodytų čia eglės ar pušys.

[Lettered]

Tu Romoj buvai? Spygliuočiai yra geriausias urbanistinis medis, lengvai formuojamas ir žalias visus metus. Aisku viską reikia prižiūrėti.

Apskritai juokinga man ta chaotiška neprižiūrima lapuočių sodinimo manija, kuri Vilniuje prasidėjo būtent sovietiniais laikais (nebuvo niekad Senamiestyje tų lapuočių) pagal tradicinį rusišką urbanistinį principą - statyti kuo šlykštesnę architektūrą ir ją slėpti po lapuočių miškais mieste ...

Šitas lietuviškas lapuočių mieste fetišizmas yra kaip "pribezdėto kambario sindromas" (pacituojant Algį Greitai), kuriame ilgai išbuvę jau nebejaučia blogo kvapo. Atvirkščiai - tas blogas kvapas tampa standartu.

Ar buvote panašiose klimato šalyse į Lietuvą? Kas ten sugalvojo medžius sodinti? Dėl to pačio tikslo slėpti architektūrą?
Sovietiniai rajonai ne apsodinti medžiais buvo, o patys pastatyti miškuose.

Slepiama Eiliziejaus laukų architektūra:


Čia slepiama Notre Dame architektūra:


O čia pats Eifelio bokštas:


Gerai, kad pas mus dar ne visi rajonai apžėlę, yra švarių nuskustų, kur jokios architektūros niekas neužstoja.

[nomad]

/\ Na ir ką tie Paryžiaus "gamtos" vaizdai turi bendro su Vilnium? Tipo Paryžiuje "gražu dėl medžių", o Perkūnkiemyje "negražu dėl medžių stokos"? Kitaip to fotoreportažo neįmanoma logiškai interpretuoti.

Kaip gyvenęs Paryžiuje beveik metus, sakyčiau kad šitas fotoekskursas yra gan mėgėjiškas "google streetview" ar "turistinis" bandymas brukti pirmas pasitaikiusias nuotraukas iš vietų, kurios tikrai neatspindi Paryžiaus. Marso laukai? WTF. Tai - parkas, vienas iš labai nedaugelio šiame mieste, beje Gal jums įmesti nuotraukas iš Monmartre ar 5-o ar 6-o kvartalų - t.y. tikros Paryžiaus širdies ir tikrojo senamiesčio - kur medžių beveik iš viso nėra? Bet galit ir patys pasivaikščioti po kairyjį krantą pavyzdžiui St Germain / Mabillon / St Michel kvartaliukuose, kuriuos beje parinkau neatsitiktinai, nes tai viena madingiausių ir brangiausių (NT kainos prasme) vietų Paryžiuje ir visame pasaulyje.

Antra, bendrai Paryžiaus gatvių platumo ir scale - o tuo pačiu ir vietos mieste medžiams - lyginti su jokiu kitu Europos miestu negalima, nes tai iš esmės perstatytas miestas prieš šiek tiek daugiau nei šimtmetį išgriovus beveik visą miestą ir suplanavus plačius bulvarus. O tokių urbanistinių eksperimentų niekas civilizuotame pasaulyje, kur gerbiamos žmogaus (nuosavybės) teisės, daugiau nedarė ir (reikia tikėtis) nedarys.

Anyway, visi tie platanai Paryžiaus savivaldybės yra pastoviai skutami, kad nesikerotų ir neaugtų daugiau nei 3-4 aukštas bei neužstotų haussmanniene architektūros pastatų, kurie yra dažnai bent dvigubai didesni už bet kokius mieste esančius medžius.

Vilniuje vienok lapuočių niekas negeni, arba tai daro kelias šakas kirpdami, kai tuo tarpu Paryžiuje jie juos formuoja kaip gyvatvores, reguliariai nuskusdami beveik viską ir palikdami iš esmės tik nedidelę zoną aplink kamieną. Taigi, kalbant apie medžius mieste, reiktų skirti "autobuso bilietą" nuo 1970s vokiško pornofilmo kūšies ...

[Lettered]

Nereikia jokių street view, pats buvau ir viską mačiau, aišku ten irgi yra savų fabų, bet ar tokie rajonai jums patinka? Ar ir centre tos pačios pilkos gatvės tik su architektūra, kad ir kokia gražia? Kuri gatvė gražesnė, ta dešinėje, ar kairėje?
https://www.google.com.ua/maps/@48.8...8i6656!6m1!1e1
Man nepasirodė, kad Paryžiuje, Londone ir kituose Europos miestuose bendrai žalių zonų ar medžių gatvėse būtų mažiau, čia nekalbu apie specifinius rajonus kaip lazdynai ar žirmūnai, bet standartinius kaip naujamiestis), aišku, tvarkoma prastai ir reikia į tai investuoti, bet nereikia kalbėti, kad neva esam labai apžėlę ir kad tai negražu ar užstoja architektūrą.

[nomad]

Lettered - tik mano argumentą įrodai. Šlykščios architektūros po jokiais medžiais nepaslėpsi ir medžiai (tuo labiau - neprižiūrėti) nėra jokia panacėja, kompensuojanti planavimo, urbanistinius ir architektūrinius trūkumus, ūbagiškumą ir beskonybę.

[Lettered]

Lettered - tik mano argumentą įrodai. Šlykščios architektūros po jokiais medžiais nepaslėpsi ir medžiai (tuo labiau - neprižiūrėti) nėra jokia panacėja, kompensuojanti planavimo, urbanistinius ir architektūrinius trūkumus, ūbagiškumą ir beskonybę.

Medžiai ir nėra tam skirti, kad kažką paslėpti ar kompensuoti, tai miesto urbanistinė dalis, kaip pačios gatvės, architektūra, šaligatviai, šviestuvai, paminklai ir t.t.

[B.S.]

Dar palyginkit kokio tropinio miesto medzius su Vilniaus medziais. Paryzius, Italija... =D Kiek laiko ten medziai be lapu? Du menesius ar visus tris? Kiek ten sauletu dienu, kiek Lietuvoje? Netikrinau kokie medziai Italijoje, bet nenustebciau jei pilna pasodinta ir subtropiniu medziu/augmenijos, kurie lapus turi kiaurus metus. Cia kai kuriu vaizduojamos alejos su lapuociais atrodo sauniai. Taciau kodel pas mus negaletu buti pasodinta lygiai tokio pacio tankumo/aukscio spygliuociai nepaaiskina.

Cia jums vienas pavyzdys, kur gerai atrodytu ir vasara, ir ziema.

[AngeLT]

Aš irgi esu už spygliuočius ir nesuprantu, kodėl jie nėra sodinami, ypač kur atokesnėse vietose. Lapuočių priežiūra vien brangesnė.

Pusė metų pas mus būna medžiai be lapų, žiauriai jėga stagarai.

[andyour]

Ir įsivaizduok kaip baisiai atrodytų čia eglės ar pušys.

Atvaizdas

LA palmės panašios į mūsų pušis. Sukeitus mūsų pušis(prižiūrėtas) su palmėmis atrodys panašiai. Klaipėdos pajūryje teko matyti berods pokario(tokių kur Kaune daug) laikų architektūros namą aplnk apaugusi pušimis. Atrodė lygiai taip pat egzotiškai. Gal tik palmių kamienų tekstūra gražesnė.

[B.S.]

Man pasipreisinimas pries spygliuocius yra visiskai nesuprantamas. Juk spygliuociai siulomi ne tam, jog asmeniskai patinka toks medziu tipas. Siuloma tam, kad bendras miesto vaizdas pageretu, kad butu maziau niurumo ir pilkumo mieste, kad butu lengviau laukti pavasario. Ar isbujoje lapuociai grazu? Be abejo! Taciau musu be galo ilgu, tamsiu, ir pilku ziemu metu atrodo niuriai. Pavyzdziu kaip atrodo miestas su spygliuociais toli ieskoti nereikia. Nuvaziuokit i Druskininkus, Varena, ar i ta pati Quadrum kiema. Vasara ar ziema, tos vietos atrodo kaip kurortai.

[dr-rox]

Aš už spygliuočius, pakartosiu nuotrauką, atrodo visai ne kaip pilkas miestas, nors ir žiema.

[Creatium]

Vasarą ir ypač pavasarį yra gražiau lapuočiai. Žiemą gražiau pušys.

Man įdomu kaip vakarų miestai tvarkosi su liepų aliejumi (ar kaip jis ten vadinasi), kuris laša ant visko, kas po jomis yra.

[M1gdas]

Man įdomu kaip vakarų miestai tvarkosi su liepų aliejumi (ar kaip jis ten vadinasi), kuris laša ant visko, kas po jomis yra.

Tai vadinama lipčiumi. Jis gali būti augalinės arba vabzdžių (pvz. amaro išskiriamas) kilmės.

O prisijungiant prie želdynų diskusijos tai svarbu paminėti ir tai, jog parenkant medžius urbanizuotoms teritorijoms reikia įvertinti augalo ekologinius poreikius, jo šaknų sistemos tipą (liemeninė, kuokštinė), šaknų rūšį (paviršinės, šoninės, atraminės ir t. t.) , vietos mikroklimatines sąlygas, taršą, dirvožemio struktūrą, reljefą, vykdomos veiklos intensyvumą (pvz.: teritorijoja, kur yra didelis spaudimas augalo šaknims - automobilių stovėjimo aikštelės, aikštės), kultūrinius, ekonominius, aplinkosauginius, visuomenės sveikatos aspektus ir kt.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra išleidusi 2013 metais "Želdynų ir želdinių tvarkymo metodiką".

Taip pat yra nemažai teisės aktų reglamentuojantčių želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą (keletas dokumentų):
Europos kraštovaizdžio konvencija.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės ir t. t.