http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/...nt-vandens.htm
Sostinės gyventojai galės gerti kavą ir net įsikurti ant vandens
Sostinės gyventojai galės gerti kavą ir net įsikurti ant vandens
Netolimoje ateityje bus galima ir gyventi nameliuose ant upės – Vilniaus savivaldybė pradėjo rengti detaliuosius planus pagal architekto Valdo Ozarinsko, fotografo Sauliaus Paukščio ir Rotušės valdytojo Sauliaus Pilinkaus idėją apgyvendinti dešiniąją Neries krantinę, statyti plūduriuojančias kavines, parduotuvėles. O ateityje – ir gyvenamuosius namus.
Dar prieš metus V. Ozarinskas, S. Paukštys ir S. Pilinkus pasiūlė vilniečiams atsigręžti veidu į upes. Pagal pirminį sumanymą, Neries krantinėje, prie Baltojo tilto, esančioje mobilioje prieplaukoje būtų sumontuota kelių metrų aukščio terasa, kuri vasarą galėtų būti naudojama kavinėms ar nedidelėms parduotuvėms įrengti.
Jau braižo planus
Idėja susidomėjo sostinės architektai, buvo parengti pirminiai projektai. Praėjusį penktadienį jie patobulinti ir pateikti sostinės savivaldybei.
Vilniaus savivaldybės planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė sakė, kad detalieji planai pagyvinti Neries krantinę buvo pradėti rengti dar 2008 metais, bet nebuvo aišku, ką ten daryti, nebuvo idėjų, todėl planavimo darbai sustojo.
„Dabar yra idėja, rengiame detaliuosius planus. Tiesa, kol kas neaišku, kaip bus naudojami pastatai ant vandens. Skelbsime konkursą“, - paaiškino R. Matonienė.
Plausto stilius – pagal norą
Projekto autorių manymu, žiemą ant terasos būtų iškeliami plaustai. Taip jie būtų apsaugomi nuo ledonešio ir šalto vandens. Į šiuos gyvenamus plaustus būtų galima atvesti elektrą, vandentiekį ir įrengti kitus būtinus patogumus.
Architekto V. Ozarinsko manymu, kiekvieno plausto išvaizda galėtų būti kuriama pagal individualius gyventojų norus.
„Iš pradžių ant vandens įsikurtų kavinės ar nedidelės parduotuvėlės. O vėliau, jei atsirastų investuotojų ir vilniečiai norėtų, būtų galima įrengti būstus ant vandens. Pasaulyje yra tokių pavyzdžių, ir nemažai. Europos miestai iki galo išnaudoja per centrą tekančias upes, o mes visiškai apsileidę, neišnaudojame tokių puikių galimybių pritraukti turistų, patiems grožėtis Nerimi“, - kalbėjo fotografas S. Paukštys.
Jo teigimu, projektu jau domisi verslininkai, nors dar atsargiai. S. Paukštys mano, kad ilsėtis kavinėje ant vandens vilniečiai ir miesto svečiai galės jau kitų metų vasarą – per šiuos metus būtų užbaigti projektiniai darbai.
Ar įmanoma, kad po kelerių metų vilniečiai iš savo namų-plausto „kiemo“ galės pusryčiams iš upės išsitraukti riebią lašišą ar nors kuklų kilbuką?
Gyvenimas – kaip vandenų šalyje
Jokio žemės mokesčio, vandens už dyka – apsčiai, vasarą pro miegamojo langą pūkšt į vandenį – gyveni kaip vandenis ar undinė be rūpesčių.
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Gintautas Labanauskas sakė, kad toks, iš pažiūros, utopinis projektas, gyvenimas ant upės yra realus, įmanomas. Prieš keletą metų jis išleido knygą „Paryžiaus pavydui“, kurioje detaliai aprašė didžiųjų šalies upių panaudojimo tranzitui ir turizmui perspektyvas, pasitelkdamas užsienio pavyzdžius.
„Netoli Paryžiaus ant Senos upės plaustuose įsikūrusi 20 tūkst. žmonių bendruomenė. Ten veikia plaukiojančios parduotuvės, restoranai. O juk mūsų Nemunas ir Neris yra gražesnės, švaresnės upės už Seną ar Reiną. Todėl sveikinu vilniečių iniciatyvą atsigręžti veidu į Nerį. Tikiuosi, kad jų pavyzdžiu paseks ir kauniečiai, kurie turi dar geresnes sąlygas upeivystei – Nemuną, Nerį, Nevėžį“, - kalbėjo VVKD vadovas.
Jo teigimu, įkurdinant viešuosius ir gyvenamuosius pastatus ant vandens svarbiausia projektus suderinti su aplinkos apsaugos tarnybomis – upių urbanizacija atneša ne tik naudos, bet ir sukuria problemų.
Statys ir patvankas
Nors VVKD pagrindinį dėmesį skiria laivybai Nemunu, Neris irgi neužmiršta. Pagal perspektyvinius planus ketinama statyti patvankas, kurios sureguliuotų vandens lygį Neryje – tuomet nereikės gilinti upės vagos, nes tai per brangu.
Jau prieš keletą metų trakiškis Vladas Kasperavičius įrodė, kad gyventi plaukiojant ant vandens, bent jau vasarą, – įmanoma ir smagu. V. Kasperavičius savo darbo plaustu iš plastikinių butelių ne kartą plaukė Nerimi.
Vilniečių V. Ozarinsko S. Paukščio ir S. Pilinkaus iniciatyva apgyvendinti dešinįjį krantą – galimai naujos civilizacijos ant vandens eros pradžia.
Dar prieš metus V. Ozarinskas, S. Paukštys ir S. Pilinkus pasiūlė vilniečiams atsigręžti veidu į upes. Pagal pirminį sumanymą, Neries krantinėje, prie Baltojo tilto, esančioje mobilioje prieplaukoje būtų sumontuota kelių metrų aukščio terasa, kuri vasarą galėtų būti naudojama kavinėms ar nedidelėms parduotuvėms įrengti.
Jau braižo planus
Idėja susidomėjo sostinės architektai, buvo parengti pirminiai projektai. Praėjusį penktadienį jie patobulinti ir pateikti sostinės savivaldybei.
Vilniaus savivaldybės planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė sakė, kad detalieji planai pagyvinti Neries krantinę buvo pradėti rengti dar 2008 metais, bet nebuvo aišku, ką ten daryti, nebuvo idėjų, todėl planavimo darbai sustojo.
„Dabar yra idėja, rengiame detaliuosius planus. Tiesa, kol kas neaišku, kaip bus naudojami pastatai ant vandens. Skelbsime konkursą“, - paaiškino R. Matonienė.
Plausto stilius – pagal norą
Projekto autorių manymu, žiemą ant terasos būtų iškeliami plaustai. Taip jie būtų apsaugomi nuo ledonešio ir šalto vandens. Į šiuos gyvenamus plaustus būtų galima atvesti elektrą, vandentiekį ir įrengti kitus būtinus patogumus.
Architekto V. Ozarinsko manymu, kiekvieno plausto išvaizda galėtų būti kuriama pagal individualius gyventojų norus.
„Iš pradžių ant vandens įsikurtų kavinės ar nedidelės parduotuvėlės. O vėliau, jei atsirastų investuotojų ir vilniečiai norėtų, būtų galima įrengti būstus ant vandens. Pasaulyje yra tokių pavyzdžių, ir nemažai. Europos miestai iki galo išnaudoja per centrą tekančias upes, o mes visiškai apsileidę, neišnaudojame tokių puikių galimybių pritraukti turistų, patiems grožėtis Nerimi“, - kalbėjo fotografas S. Paukštys.
Jo teigimu, projektu jau domisi verslininkai, nors dar atsargiai. S. Paukštys mano, kad ilsėtis kavinėje ant vandens vilniečiai ir miesto svečiai galės jau kitų metų vasarą – per šiuos metus būtų užbaigti projektiniai darbai.
Ar įmanoma, kad po kelerių metų vilniečiai iš savo namų-plausto „kiemo“ galės pusryčiams iš upės išsitraukti riebią lašišą ar nors kuklų kilbuką?
Gyvenimas – kaip vandenų šalyje
Jokio žemės mokesčio, vandens už dyka – apsčiai, vasarą pro miegamojo langą pūkšt į vandenį – gyveni kaip vandenis ar undinė be rūpesčių.
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Gintautas Labanauskas sakė, kad toks, iš pažiūros, utopinis projektas, gyvenimas ant upės yra realus, įmanomas. Prieš keletą metų jis išleido knygą „Paryžiaus pavydui“, kurioje detaliai aprašė didžiųjų šalies upių panaudojimo tranzitui ir turizmui perspektyvas, pasitelkdamas užsienio pavyzdžius.
„Netoli Paryžiaus ant Senos upės plaustuose įsikūrusi 20 tūkst. žmonių bendruomenė. Ten veikia plaukiojančios parduotuvės, restoranai. O juk mūsų Nemunas ir Neris yra gražesnės, švaresnės upės už Seną ar Reiną. Todėl sveikinu vilniečių iniciatyvą atsigręžti veidu į Nerį. Tikiuosi, kad jų pavyzdžiu paseks ir kauniečiai, kurie turi dar geresnes sąlygas upeivystei – Nemuną, Nerį, Nevėžį“, - kalbėjo VVKD vadovas.
Jo teigimu, įkurdinant viešuosius ir gyvenamuosius pastatus ant vandens svarbiausia projektus suderinti su aplinkos apsaugos tarnybomis – upių urbanizacija atneša ne tik naudos, bet ir sukuria problemų.
Statys ir patvankas
Nors VVKD pagrindinį dėmesį skiria laivybai Nemunu, Neris irgi neužmiršta. Pagal perspektyvinius planus ketinama statyti patvankas, kurios sureguliuotų vandens lygį Neryje – tuomet nereikės gilinti upės vagos, nes tai per brangu.
Jau prieš keletą metų trakiškis Vladas Kasperavičius įrodė, kad gyventi plaukiojant ant vandens, bent jau vasarą, – įmanoma ir smagu. V. Kasperavičius savo darbo plaustu iš plastikinių butelių ne kartą plaukė Nerimi.
Vilniečių V. Ozarinsko S. Paukščio ir S. Pilinkaus iniciatyva apgyvendinti dešinįjį krantą – galimai naujos civilizacijos ant vandens eros pradžia.
Comment