Viešosios erdvės ir mažoji Vilniaus architektūra

[Depeche]

Turi būti įrengtos bent kokios 6 didelės požeminės stovėjimo aikštelės aplink senamiestį ir prie jų įrengti dviračių punktai. Mano nuomone įvažiavimas į senamiestį tuėtų būti aplamai ribojamas, išskyrus pačias pagrindines gatves ir logistikos, aptarnaujantį transportą. Kažką reiktų dar galvoti ir apie ten gyvenančius.

[nomad]

Beje, prie Gedimino kalno (jo papėdėje prie netoli pagrindinių vartų nuo Valdovų rūmų) bus statoma skulptūra lietuviškam skalikui. Yra įvykęs jo gaminimo konkursas. Berods bronzinis bus.

Gaila, kad ne Weimaraneriui ...

[[sp]]

Beje, priešais filharmonija prieš karą buvo pastatas, kurio neliko, bet įdomu ar archeologai ištyrė šią vietą, nes pamatai ir rūsiai gali būti labai seni, visgi Aušros gatvė.




čia tik kraštas kairėje:



nesakau kad reikia atkurti, susiformavusi erdvė gerai įsipaišė į esamą struktūrą, bet ištirti reikėtų.

[[sp]]

Įdomus straipsnis:

man daugiausiai čia įdomu ne tie Zuoko planai - neplanai, bet vėl tas kylantis noras "kovot" už žalias erdves... Sakyčiau nėra čia logikos žvelgiant iš urbanistikos pozicijų. Nebent remtumėmės Peter Bahrens ankstyvąja vokiškų dangoraižių rajono koncepcija.

Na, bet belieka džiaugtis, kad niekas neprisirakino prie kertamų medžių Gedimino kalne

Dideliame mieste (Tokyo, Paryžius) galima suprasti kovą už žalias erdves, o Lietuvoj aktualiau kovoti už antropogenizuotas erdves, urbanistiškai suformuotas, nes tuos įrenginėsime natūralius miško tipo parkus kaimuose.

iš tikrųjų tas pagoniškas augmenijos sušventinimas neatsižvelgiant į kontekstą, dar sustiprintas sovietmečio koncepcija "žaluma=gerbūvis" yra rimta mūsų urbanistinė problema...

Blogiausia, kad taip vadinamų parkų ir skverų (iš tikrųjų tiesiog apžėlusių plotų) ir pavienių augalų priežiūra niekas neužsiima. Lietuva - žalia šalis, Vilnius, Kaunas - žali miestai, ir tai pastoviai pateikiama kaip privalumas, bet tukrų parkų - vienetai. Belieka pridurti, kad Prypiat' - irgi labai žalias miestas.

[John]

Dideliame mieste (Tokyo, Paryžius) galima suprasti kovą už žalias erdves, o Lietuvoj aktualiau kovoti už antropogenizuotas erdves, urbanistiškai suformuotas, nes tuos įrenginėsime natūralius miško tipo parkus kaimuose.

iš tikrųjų tas pagoniškas augmenijos sušventinimas neatsižvelgiant į kontekstą, dar sustiprintas sovietmečio koncepcija "žaluma=gerbūvis" yra rimta mūsų urbanistinė problema...

Blogiausia, kad taip vadinamų parkų ir skverų (iš tikrųjų tiesiog apžėlusių plotų) ir pavienių augalų priežiūra niekas neužsiima. Lietuva - žalia šalis, Vilnius, Kaunas - žali miestai, ir tai pastoviai pateikiama kaip privalumas, bet tukrų parkų - vienetai. Belieka pridurti, kad Prypiat' - irgi labai žalias miestas.

Faktas kaip blynas: vienintelė normali ir sutvrkyta žalia erdvė Vilniuje yra Bernardinų sodas. Daugiau Vilniuje nėra NĖ VIENOS normalios žalios erdvės. Ta tuščia pieva prie Baltojo tilto ir Vingio "parkas" (miškas) nesiskaito. Čia net iš Minsko būtų ko pasimokyti.

Po galais, jeigu kažkam norisi kovoti už apleistą pievą ar viokius šaakštynus, galėtų vietoj to pakovoti už normalų žalių erdvių sutvarkymą.

[Aleksas666]

Faktas kaip blynas: vienintelė normali ir sutvrkyta žalia erdvė Vilniuje yra Bernardinų sodas. Daugiau Vilniuje nėra NĖ VIENOS normalios žalios erdvės. Ta tuščia pieva prie Baltojo tilto ir Vingio "parkas" (miškas) nesiskaito. Čia net iš Minsko būtų ko pasimokyti.

Po galais, jeigu kažkam norisi kovoti už apleistą pievą ar viokius šaakštynus, galėtų vietoj to pakovoti už normalų žalių erdvių sutvarkymą.

Man tai visai patinka Tuskulėnų rimties parkas.

[nomad]

Dideliame mieste (Tokyo, Paryžius) galima suprasti kovą už žalias erdves, o Lietuvoj aktualiau kovoti už antropogenizuotas erdves, urbanistiškai suformuotas, nes tuos įrenginėsime natūralius miško tipo parkus kaimuose.

iš tikrųjų tas pagoniškas augmenijos sušventinimas neatsižvelgiant į kontekstą, dar sustiprintas sovietmečio koncepcija "žaluma=gerbūvis" yra rimta mūsų urbanistinė problema...

Blogiausia, kad taip vadinamų parkų ir skverų (iš tikrųjų tiesiog apžėlusių plotų) ir pavienių augalų priežiūra niekas neužsiima. Lietuva - žalia šalis, Vilnius, Kaunas - žali miestai, ir tai pastoviai pateikiama kaip privalumas, bet tukrų parkų - vienetai. Belieka pridurti, kad Prypiat' - irgi labai žalias miestas.

+1

Pridėčiau dar, kad šalia to gerai pastebėto stabmeldiško gamtos fetišizmo elemento, obsesiją su 'žaliomis erdvėmis' įtakoja elementariausias korumpuotumas. 'Žalių erdvių' apsauga = teisiniai apribojimai ir biurokratinės kliūtys miesto vystymui/tankinimui, kurios kuriamos dažnai tik tam, kad būtų gaunami kyšiai už tų taisyklių apėjimą/įvairiausias išimtis už atlygį

[Lettered]

Faktas kaip blynas: vienintelė normali ir sutvrkyta žalia erdvė Vilniuje yra Bernardinų sodas. Daugiau Vilniuje nėra NĖ VIENOS normalios žalios erdvės. Ta tuščia pieva prie Baltojo tilto ir Vingio "parkas" (miškas) nesiskaito. Čia net iš Minsko būtų ko pasimokyti.

Po galais, jeigu kažkam norisi kovoti už apleistą pievą ar viokius šaakštynus, galėtų vietoj to pakovoti už normalų žalių erdvių sutvarkymą.

Londone taip pat pilna miškų - parkų, ir žmones juos pakankamai mėgsta, Vilniuje į Vingio parką net nebetelpa automobiliai, kiek daug žmonių atvažiuoja. Aišku tvarkytis reikia, iš miškų daryti parkus, bet iš principo labai džiausiuosi, kad Vilnius yra žalias miestas. Pvz. nesenai Šermūkšnių gatvėje iškirtus medžius, ji tapo labai nyki, labai nenorėčiau, kad visas miestas taip atrodytų.

[John]

Londone taip pat pilna miškų - parkų, ir žmones juos pakankamai mėgsta, Vilniuje į Vingio parką net nebetelpa automobiliai, kiek daug žmonių atvažiuoja. Aišku tvarkytis reikia, iš miškų daryti parkus, bet iš principo labai džiausiuosi, kad Vilnius yra žalias miestas. Pvz. nesenai Šermūkšnių gatvėje iškirtus medžius, ji tapo labai nyki, labai nenorėčiau, kad visas miestas taip atrodytų.

Mano mintis ta, kad Vilnius neturi normalios lanscaping'o politikos. "Žaliomis erdvėmis" vadinami visokie nesutvarkyti šabakštynai ir bele kokie medžiai, nors mieste katastrofiškai trūksta civilizuotų ir sutvarkytų urban parkų ir žaliųjų erdvių (NE Vilniaus stiliaus krūmynų ar peraugusių ir nenugenėtų medžių). Europoje pilna miestų su gerai tvarkomomis erdvėmis. Nesunku užmesti akį ir suvokti, kaip tai daroma.

[Lettered]

Mano mintis ta, kad Vilnius neturi normalios lanscapng'o politikos. "Žaliomis erdvėmis" vadinami visokie nesutvarkyti šabakštynai ir bele kokie medžiai, nors mieste katastrofiškai trūksta civilizuotų ir sutvarkytų urban parkų ir žaliųjų erdvių (NE Vilniaus stiliaus krūmynų ar peraugusių ir nenugenėtų medžių). Europoje pilna miestų su gerai tvarkomomis erdvėmis. Nesunku užmesti akį ir suvokti, kaip tai daroma.

Jeigu miesto centre esančia krantine eiti pavajinga, nes galima koją prasidurti į armatūrą, tai kokia dar gali būti kalba apie landscapingo politiką? Kosmosas kažkoks.

[John]

Jeigu miesto centre esančia krantine eiti pavajinga, nes galima koją prasidurti į armatūrą, tai kokia dar gali būti kalba apie landscapingo politiką? Kosmosas kažkoks.

Įdomu, kodėl net Minske tai nėra kosmosas, bet Vilniuje tai mission impossible?

[Lettered]

Įdomu, kodėl net Minske tai nėra kosmosas, bet Vilniuje tai mission impossible?

Nėra pinigų, viskas gana paprasta. Minsko biudžetas, atitinkamai pagal gyventojų skaičių, maždaug ~2 kartus didesnis nei Vilniaus.

http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=284

[Creatium]

Šermukšnių g. bus pasodinti šermukšniai. Tik ne žiemą, aišku, o pavasarį.

O dėl tos žalios pievos prie Baltojo tilto, tai aš ir pats esu 50/50 pozicijoje. Viena vertus, toji erdvė prašyte prašosi sutvarkoma. Kita vertus, Z. Hadid Guggenheimo projektas mano manymu reikalauja labai daug betono (čia kalbant tik apie aplinką, ne patį pastatą). Taigi jeigu pavyktų išsaugant esamą erdvę pastatyti muziejų, išlaikant žalią pievą ir erdvę oro balionams (čia pointas tikrai yra, daugiau Vilniuje tokių erdvių mažai, jeigu išvis yra) - aš būčiau visomis keturiomis už.

[Sula]

Nėra pinigų, viskas gana paprasta. Minsko biudžetas, atitinkamai pagal gyventojų skaičių, maždaug ~2 kartus didesnis nei Vilniaus.

http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=284

Maskva irgi giriasi esanti "žaliuoju miestu". Bet daugumoje ten šabakštynai ir šiukšlynai, ar tiesiog užterštas miškas. O miesto biudžetas tikrai kelis kart turtingesnis nei Vilniaus ar Minsko.

[nomad]

Įdomu, kodėl net Minske tai nėra kosmosas, bet Vilniuje tai mission impossible?

Autoritarinėje - o tuo labiau slaviškoje - aplinkoje viskas orientuota į pakazūchą. Maskvos ar Kijevo centras irgi gerai atrodo, bet klausimais - kaip atrodo pakraščiai (ir netgi miesto 'vidurys')? O dar svarbesnis klausimas turi būti - kokia kaina ir kokių kitų projektų sąskaita daromos tos valstybės 'investicijos' į viešas erdves?

Su tokiais mokesčiais/biudžetu koks yra Lietuvoje nemanau, kad šiai dienai yra labai įmanoma išleisti daugiau pinigų viešoms paslaugoms, įskaitant viešos infrastruktūros (o ypač žalių erdvių) tvarkymą. Lietuva pasirinko Amerikos ekonominį modelį ir jis ateina su pliusais ir minusais - daugiau pinigų žmonių kišenėse, mažesnis viešas sektorius, kuklesnės viešos paslaugos bei skurdesnė vieša infrastruktūra (nei, tarkim, Vakarų Europoje). Savo laiku, jei bus pakankamas ekonominis augimas, privataus sektoriaus augimas kompensuos valstybės nesugebėjimą investuoti į infrastruktūrą. Barclays, SEBo ir kitų privačių įmonių 'dovanos' Vilniui yra geros pirmos privačios-viešos partnerystės kregždės viešųjų erdvių srityje, kurios reikia tikėtis tęsis.

In sum, give me Vilnius over Minsk or Moscow anytime. Nematau kodėl valstybė turėtų iš viso užsiimti bet kokiom investicijom į viešas erdves ir infrastruktūrą, jei privatus sektorius prie to bent truputį neprisideda.

[TIME]

Maskva irgi giriasi esanti "žaliuoju miestu". Bet daugumoje ten šabakštynai ir šiukšlynai, ar tiesiog užterštas miškas. O miesto biudžetas tikrai kelis kart turtingesnis nei Vilniaus ar Minsko.

Tu visiškai teisus - tai būdinga daugumai buvusios SSRS miestų, ne tik Vilniui ar Maskvai - labai neišvaizdžius ar net baisius pastatus, statomus tais laikais, buvo bandoma atpirkti žaliosioms erdvėms, daugumoje vietų, pavyzdžiui šalia daugiabučių tapusiais tiesiog šabakštynais.Priežastis paprasta - pastatyti įdomios architektūros pastatus reikia daug lėšų, sumanumo ir pastangų, o chaotiškai susodinti medžius reikia tik minimalių lėšų ar surengti kelias akcijas mokinukams vietoj pamokų.

Tavo jau minėta Maskva

http://russos.without.ru/img/moscow/triumf-palas-54.jpg

Charkovas, Ukraina



šaltinis : http://www.cincinnatisistercity.org/...harkiv2_lg.jpg

Gomelis, Baltarusija



šaltinis : http://eeua.ru/images/600_7220283e4a.jpg


Novosibirskas, Rusija



šaltinis : http://www.transsib.com/public/uploa...rodok_tour.jpg


Mariupolis, Ukraina



šaltinis :http://www.encyclopediaofukraine.com...20panorama.jpg

Doneckas, Ukraina



šaltinis : http://www.encyclopediaofukraine.com...20panorama.jpg

Tuo tarpu Vakarų pasaulyje daugiau dėmiasa skiriama pastatų architektūrai, o viešosios erdvės, parkai yra daugiau išpuosėlėti, sutvarkyti

Niujorkas, JAV



šaltinis : http://th08.deviantart.net/fs51/PRE/...the_guitar.jpg


Paryžius, Prancūzija



šaltinis : http://upload.wikimedia.org/wikipedi...ntparnasse.jpg

Neapolis, Italija (praktiškai tokio pačio dydžio miestas kaip Doneckas, ir mažesnis už Novosibirską ir Charkovą)



šaltinis : http://endlesstrek.com/wp-content/up...-of-naples.jpg

Nica, Prancūzija (pnašaus dydžio miestas kaip Gomelis ir Mariupolis)



šaltinis : http://i.telegraph.co.uk/multimedia/...l_2275260b.jpg

Paėmiau panašaus dydžio pirmiausia į galvą šovusius miestus, kad galėtume palyginti (Maskvą su Niujorku ir Paryžiumi, Neapolį su Donecku, Novosibirsku ir Charkovu, Nicą - Gomeliu ir Mariupoliu), manau išvados aiškios - Vakaruose daugiau dėmesio skiriama architektūrai ir žaliųjų erdvių tvarkymui, o Rytuose - ,,žaliesiems plotams" - miškams ir sabakštynams.Kas geriau ir į ką lygiuotis spręsti kiekvienam asmeniškai, bet man norėtųsi, kad Vilnius būtų europietiškesnis miestas.

[nomad]

/\ Geri argumentai. Stabmeldiškumas/barbariška praeitis + gebėjimų/architektūrinio subtilumo stoka = 'žalumos' fetišizmas ...

[John]

Autoritarinėje - o tuo labiau slaviškoje - aplinkoje viskas orientuota į pakazūchą. Maskvos ar Kijevo centras irgi gerai atrodo, bet klausimais - kaip atrodo pakraščiai (ir netgi miesto 'vidurys')? O dar svarbesnis klausimas turi būti - kokia kaina ir kokių kitų projektų sąskaita daromos tos valstybės 'investicijos' į viešas erdves?

Su tokiais mokesčiais/biudžetu koks yra Lietuvoje nemanau, kad šiai dienai yra labai įmanoma išleisti daugiau pinigų viešoms paslaugoms, įskaitant viešos infrastruktūros (o ypač žalių erdvių) tvarkymą. Lietuva pasirinko Amerikos ekonominį modelį ir jis ateina su pliusais ir minusais - daugiau pinigų žmonių kišenėse, mažesnis viešas sektorius, kuklesnės viešos paslaugos bei skurdesnė vieša infrastruktūra (nei, tarkim, Vakarų Europoje). Savo laiku, jei bus pakankamas ekonominis augimas, privataus sektoriaus augimas kompensuos valstybės nesugebėjimą investuoti į infrastruktūrą. Barclays, SEBo ir kitų privačių įmonių 'dovanos' Vilniui yra geros pirmos privačios-viešos partnerystės kregždės viešųjų erdvių srityje, kurios reikia tikėtis tęsis.

In sum, give me Vilnius over Minsk or Moscow anytime. Nematau kodėl valstybė turėtų iš viso užsiimti bet kokiom investicijom į viešas erdves ir infrastruktūrą, jei privatus sektorius prie to bent truputį neprisideda.

Ko tu kabinėjiesi prie to Minsko? Be reikalo aš jį paminėjau. Fak Minską. What about Varšuva, Krokuva, Praha, Bratislava, Ryga, Budapeštas, Zagrebas? You name it.

Vilnius su savo landscapingu atrodo absoliučiai blogiausiai iš visų Europos (ir turbūt, kad ne tik Europos) miestų, kokius man yra tekę matyti. Autoritarinė vs neautoritarinė sistema čia niekuo dėta.

O dar svarbesnis klausimas turi būti - kokia kaina ir kokių kitų projektų sąskaita daromos tos valstybės 'investicijos' į viešas erdves?

Reiktų paklausti Miuncheno, Vienos, Singapūro valdžių ir kodėl jie skiria tiek daug pinigų tokiems dalykams. Galėtų pasimokyti iš Vilniaus ir neskirti nieko.

Nematau kodėl valstybė turėtų iš viso užsiimti bet kokiom investicijom į viešas erdves ir infrastruktūrą, jei privatus sektorius prie to bent truputį neprisideda.

Gal nėra mechanizmų arba savivaldybei ant to nusišvilpt. Kas yra lygiai taip pat blogai.

[Lettered]

Su tokiais mokesčiais/biudžetu koks yra Lietuvoje nemanau, kad šiai dienai yra labai įmanoma išleisti daugiau pinigų viešoms paslaugoms, įskaitant viešos infrastruktūros (o ypač žalių erdvių) tvarkymą. Lietuva pasirinko Amerikos ekonominį modelį ir jis ateina su pliusais ir minusais - daugiau pinigų žmonių kišenėse, mažesnis viešas sektorius, kuklesnės viešos paslaugos bei skurdesnė vieša infrastruktūra (nei, tarkim, Vakarų Europoje).

Tiksliau mokesčiai ir verslo reguliavimas Lietuvoje kaip socializme, o valstybės išlaidos kaip kapitalizme, todėl ir turim tokią situaciją, kai verslas, darbo jėga dėl didelių mokesčių emigruoja į kitas šalis, bet tuo pačiu biudžeto surinkimas pats prasčiausias iš ES šalių.

[[sp]]

...
Vilnius su savo landscapingu atrodo absoliučiai blogiausiai iš visų Europos (ir turbūt, kad ne tik Europos) miestų, kokius man yra tekę matyti. Autoritarinė vs neautoritarinė sistema čia niekuo dėta.
...

Na jau nereikia, Vilniaus privalumas bent jau tas, kad sovietmečio planavimo sąlygomis mūsų architektai urbanistai sugebėjo, pasinaudoję reljefu, išlaikyti centrinės dalies masteli ir sąlyginai izoliuoti senamiestį nuo naujųjų rajonų. Iš pagrindinių apžvalgos taškų galime matyti senamiestį žaliųjų šlaitų fone, kas buvo ir yra vertinga Vilniaus urbanistinio kraštovaizdžio ypatybė.
Palygink su tuo, kaip atrodo Minskas, kuris po karo, aišku buvo apgriautas, bet ne šimtą katrų stipriau už Vilnių, kaip atrodo dabar į jį žiūrint.

Čia apie landscapingą arba urbanistinį kraštovaizdį.
Dėl viešųjų erdvių, kaip visi čia ir sako, taip, bardakas totalus...