Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Viešosios erdvės ir mažoji Vilniaus architektūra

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Planuojama atkurti elingą

    https://www.delfi.lt/miestai/vilnius....d?id=86669595

    Comment


      Parašė Creatium Rodyti pranešimą

      Tai aš tą suprantu. Klausimas labiau filosofinis buvo. Jeigu daiktas yra atkuriamas (na, ok, Valdovų rūmai gal ne tobulas pavyzdys), tai ar yra logikos jo neįtraukti į saugomų sąrašą (gal ne tą patį, kaip realius griuvėsius) ir tada kas tarkim 10 metų griaut ir perstatinėt? Arba va tvora. Jeigu atstatyta tokia, kokia buvo anksčiau, tai ji nėra saugoma, tad ją galima griaut ir jos vietoje vėl atstatyt tokią pačią (griaunama nebūtinai dėl to)?
      Ne itin gerai supratau, ką norėjote pasakyti. Bet pabandysiu atsakyti. Tai, kas yra vertinga, o kas ne, nustato prie KPD veikiančios vertinimo tarybos. Jos vadovaujasi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. ĮV-752 redakcija) patvirtintu Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašu, kuriame nurodyta, kokie yra kriterijai įrašymo į Kultūros vertybių registrą ir pan. Tos tvoros atveju, ji buvo tik (pabrėžiu) teritorijoje ir buvo "vertingųjų savybių požymių turinis objektas", t.y. šiaip, kaip teismų praktika rodo, yra ypatingasis statinys, tačiau norint kažką daryti, reikia kreiptis į KPD vertinimo tarybą. Sekretorius kreipsis į Kultūros paveldo centrą (KPC), kuris turės patikslinti vertingąsias savybes ir jeigu jos bus, teikti vertinimo tarybos aktą Tarybai, kuri balsuos, ar pripažinti, ar ne. O gali būti 50/50 situacija. Jūs galite perstatinėti kiek tik norite tai, kas yra nevetinga, tik reikės derinti projektą, nes jis atliekamas teritorijoje. Traukti į registrą tai, kas neturi vertės yra beprasmiška, nes jis ir taip labai didelis, be to, daugelis objektų yra teritorijoje ne kaip atskira vertybė, o kaip vertingoji savybė. Juk kiekvienos tvaros ir vyrio neaprašysite. Kai tvora buvo nugriauta, muziejus sulaukė sankcijos, o toliau buvo, matyt, kreiptąsi į vertinimo tarybą, įsitikinti, ar ten yra kažkas vertingo likę. Nežinau baigties, bet jeigu ne, tai jie susiorganizuoja ir stato naują, suderinę projektą.
      Jeigu gerai supratau, norite dar pasakyti, kad nebūtinai senumas lemia vertingumą? Taip, tačiau senumo kriterijus yra. Objektas, kuris traukiamas į registrą turi turėti vertingąsias savybes, o kokias gali turėti naujas statinys? Jis pirmiausia neatlaiko amžiaus kriterijaus ir t.t.

      Comment


        Na taip, mintis ta, kad jeigu pastatas yra atkurtas pagal seną projektą (pvz., kai tikrasis buvo išsprogdintas karo metu), tai tada naujasis gal turėtų tapti kultūros paveldo objektu? Nu nes kitaip po 30-50 metų sakysim, kad jis irgi nevertingas, nes va buvo naujai pastatytas. Ir taip jo amžiaus vertingumas niekada ir nesusidarys, nes gal bus leista jį rekonstruot, perdaryt ar dar ką su juo daryt. Vertybės ryšys gal galėtų būti tame, kad jis atkurtas - t.y. vertybinė gija yra su anksčiau buvusiu pastatu, o ne nauju mūru ar naujų technologijų betoninėm sienom.

        Comment


          Supratau. Ne, toks pastatas nebus iš savęs vertingas, nes jo statybos technologija, tiek medžiagos bus naujos, kaip reikalauja dabartinis Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Nereikia imituoti to, ko jau nėra. To pastato pamatai, jeigu tokie liko, galės būti vertingi ir saugomi. Vertybės ryšys pasireiškia urbanistinėje raidoje, nes urbanistika saugoma taip pat, kaip ir gatvių užstatymo perimetras, aukštingumas, gatvių išklotinės. Bet kokiu atveju, ar statote naują statybą, tai pastatas bus naujas ir jis pateks į, takrime teritoriją, o jeigu darote atkūrimą ant to, kas išliko, vis tiek vertinga bus tik tas, kas yra išlikę, t.y. vertingosios savybės, tarkime, pamatai, siena, langų arka, bet ne nauja dalis. Niekas šiais laikais nestatys imitacijų, nes medžiagiškumo vis tie neišgausite, nei istorinės "teisybės", o bus tik imitacija.
          Paskutinis taisė R.D.; 2021.03.10, 19:26.

          Comment


            O gal žinai kokia praktika yra su kitomis šalimis? Na tarkim, kur Lenkijoje ar Vokietijoje atstato ištisus Senamiesčių kvartalus pagal istorinius duomenis. Stato moderniai, bet iš principo atkuria buvusius pastatus (na, tarkim išplanavimą irgi išlaiko originalų, tad skiriasi tik medžiagos). Tai ar tokie pastatai jau nebėra saugomi ir po kelių metų galėtų būti nugriauti ir pastatyti nauji modernūs? Nes jeigu saugoma tik urbanistinė aplinka, tai naujas statinys gali irgi į ją įsipaišyt. Bet pastato lygyje tai bus visiškai kitas objektas.

            Comment


              Pas mus tą patį daro. Atkuriant kažką, statant bet kaip nepastatysite nieko. Pastatai turės atitinkti aukštingumus, perimetrą, istorinį užstatymą ir t.t. (žr. detalųjų planą ar senamiesčio apsaugos reglamentą), tik jie jau bus iš naujų medžiagų, nauji architektūriniai sprendiniai, tačiau, jeigu yra poreikis, fasadai turės taikytis prie aplinkos ir išlaikyti kvartalo užstatymo bruožus, bet toks pastatas, nepaisant suderinimo vis tiek nebus saugomas, nes jis iš esmės yra modernus, nors gali jis pakliūti į saugomą teritoriją. Kaip manote, kokios jo vertingosios savybės bus? Ką saugoti jame? Vienintelis dalykas, tai tik tos gatvės užstatymo perimetrą, aukštingumą ir išklotinę (frontalinę projekciją). Nepastatysite pagal seną projektą pastato, nes "like" "inforstatyboje" negausite iš ugniagesių ir t.t. (tarkime, tai priežastis, kodėl Valdovų rūmų laiptinės plačios). Tiek Voketioje, tiek Lenkijoje gatvių užstatyme fasadai taikosi prie istorinės archiektūros, bet vidus atitinka naujas tendencijas, sprendinius.

              Čia itin plati diskusija. Koks nors "marijos radijas" turėjo imituoti senoveę savo fasadu, ar atspindėti šių dienų architektūros mintį, bet grakščiai perimetre ir užstatymo linijoje bei aukštingume tilpti į tą tuščią vietą?
              Paskutinis taisė R.D.; 2021.03.10, 19:40.

              Comment


                Parašė Creatium Rodyti pranešimą

                Tai aš tą suprantu. Klausimas labiau filosofinis buvo. Jeigu daiktas yra atkuriamas (na, ok, Valdovų rūmai gal ne tobulas pavyzdys), tai ar yra logikos jo neįtraukti į saugomų sąrašą (gal ne tą patį, kaip realius griuvėsius) ir tada kas tarkim 10 metų griaut ir perstatinėt? Arba va tvora. Jeigu atstatyta tokia, kokia buvo anksčiau, tai ji nėra saugoma, tad ją galima griaut ir jos vietoje vėl atstatyt tokią pačią (griaunama nebūtinai dėl to)?
                Kaip suprantu, atstatyti pastatai nesaugomi vien dėl to, kad jie bet kokiu atveju turi skirtumų nuo originalo ir jį saugodami - saugotume ir tuos skirtumus. Kad ir su Valdovų rūmais, dabar pastatytas įsivaizduojamas bokštas ir tarkim kas nors atras kokį 17 amžiaus piešinį ir (o siaube!) jis atstatytas ne toks. Tai pastato saugojimas, kaip suprantu, draustų net dabartinį nugriauti ir atstatyti panašesnį į originalų.
                Post in English - fight censorship!

                Comment


                  Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                  Bet pastato lygyje tai bus visiškai kitas objektas.
                  Aš manau, kad jūs pamirštate, kas yra saugojimas savo esme. Bet koks saugojimas pagal mūsų įstatymus yra atsakomybė ir prievolė valdytojui. Šiandien norėsite tvarkyti namą, kuris yra saugomas kaip objektas, jums reikės tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto. Norėsite pakeisti kažką? derinsite su KPD. Dabar pagalvokite, jeigu prieš 1 metus pastatytą namą reikės remontuoti, koks cirkas būtų.
                  Paskutinis taisė R.D.; 2021.03.10, 20:12.

                  Comment


                    Parašė Resutas Rodyti pranešimą

                    O kas ten bus vietoje vartų?
                    Bus atstatyti vartai (šaltinis - 15min):

                    „LNM, vykdydamas pastato, esančio T.Kosciuškos g. 3, 2-ojo korpuso rekonstrukcijos darbus ir pritaikydamas erdvę muziejinėms reikmėms, pagal XIX a. medžiagą atkurs dalį šį sklypą juosiančios tvoros su vartais, o autentišką tvoros dalį – restauruos. Darbus atlieka MB „Virmalda“ pagal 2009 metų UAB Projektavimo ir restauravimo instituto parengtą projektą.

                    T.Kosciuškos g. 3 pastatų kompleksą ir jam priskirtą sklypą juosia ilga tvora. Atlikus tyrimus, projekte buvo numatytas vertingų ir autentiškų tvoros dalių restauravimas, o sovietmečiu statytų neautentiškų vartų ir tvoros dalies iš abiejų pusių – demontavimas ir atkūrimas“, – teigia muziejus.

                    LNM aiškina, kad rengiant projektą Projektavimo ir restauravimo institutas atliko pagrindinių vartų su tvora architektūrinius tyrimus ir nustatė, kad nemaža dalis tvoros ir dalis pagrindinių vartų yra neautentiški: vartų kairiosios pusės stulpas su tvora išmūryti antrinio panaudojimo plytomis, dešiniosios pusės stulpas ir tvora – raudonų skylėtų plytų, metaliniai vartai ir varteliai suprojektuoti ir pagaminti apie 2009 metus.

                    „Atnaujinus darbus 2019 metais buvo papildomai atliktas vartų su tvora konstrukcijų ir mūro būklės įvertinimas. Nustatyta, kad tvora yra avarinės būklės, pasvirusi, o tvoros mūras apatinėje dalyje pažeistas drėgmės ir smarkiai eroduotas.

                    Įvertinus pagrindinių vartų ir tvoros architektūrinius tyrimus ir mūro būklę, projekto autoriai numatė demontuoti ir naujai permūryti vertingųjų savybių neturinčios tvoros dalį ir restauruoti likusią autentišką. Demontuotos tvoros struktūra bus išlaikyta atstatant suirusius tvoros mūrinius stulpus su stogeliais. Įrengiant naują tvoros pamatą, dalyvaujant archeologams, bus galimybė nustatyti tikrąją buvusios tvoros vietą“, – savo veiksmus paaiškino LNM.

                    Comment


                      Žirmūnų skverui – partizanų vado J. Lukšos-Daumanto vardas

                      Vilniaus Taryba šiandien pritarė sprendimui partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto vardu pavadinti skverą tarp Apkasų, Minties ir Tuskulėnų gatvių Žirmūnuose. Iki šiol J. Lukšos-Daumanto vardo skvero vardas buvo suteiktas nedidelei erdvei tarp Savanorių pr. ir S. Konarskio gatvių Naujamiestyje.

                      „Vilniaus Istorinės atminties komisija išsamiai išanalizavo Savanorių pr. 1 skvero situaciją, kuriame buvo mėginama sutalpinti dvi skirtingo krūvio žinias – laisvės kovotojo įamžinimo ir skulptūros, galbūt pagerbiančios tuos, prieš ką buvo kovojama. Apsvarstę visus argumentus nusprendėme Tarybai siūlyti Juozo Lukšos-Daumanto vardą suteikti iki šiol buvusiai bevardei teritorijai tarp Tuskulėnų, Minties ir Apkasų gatvių. Greta šio skvero, Žygio g. 85A, pasak istorikų, buvo 2 aukštų namas, kuriame veikė partizanų štabas ir J. Lukša-Daumantas ten lankėsi. Žinoma, vieta šiuo metu yra pasikeitusi ir minėto namo jau nebėra, vis dėlto, čia skvero vardui kontekstas žymiai tinkamesnis“, – teigė Vilniaus Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius.

                      Vilniaus Istorinės atminties komisija toliau spręs, kokį naują vardą suteikti Savanorių pr. 1 esančiam skverui, o ten stovinti skulptūra tikrai pasiliks. Artimiausiu metu bus organizuojamas viešas konkursas skvero sutvarkymui ir J. Lukšos-Daumanto atminimo įamžinimui.

                      Comment


                        Pasikeitus valdžioms, stabdomas paminklo A.Smetonai įgyvendinimas
                        Reaguodama į Vilniaus miesto savivaldybės kreipimąsi, Kultūros ministerija stabdo paminklo prezidentui Antanui Smetonai įgyvendinimą ir projekto „622522“ statybas. Patį paminklo A.Smetonai klausimą „artimoje ateityje“ planuojama persvarstyti „iš esmės“. Projekto autoriai apie tokį sprendimą tikina nebuvę informuoti.

                        Comment


                          Vingrių šaltiniai virto statybų aikštele (nuotraukos)
                          https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...le-nuotraukos/

                          Leidžiantis laiptais žemyn nuo Mindaugo gatvės Senamiesčio link, netoli MO muziejaus, pakeliui bus ir senoji Vilniaus vandenvietė, nuo 1501 iki 1914 metų tiekusi vandenį miestui iš čia buvusių natūralių Vingrių šaltinių. Šie šaltiniai dar metų pradžioje slėpėsi po žeme, o teritorija šalia senosios vandenvietės buvo apaugusi krūmais, apstatyta automobiliais ir šiukšlių konteineriais, tačiau šiandien teritorija visiškai pasikeitusi. Šaltinio vietoje jau stūkso traktoriai, kurie iškasė didžiulę duobę, laiptai, vedantys žemyn, – uždaryti, o teritorijoje gausu darbuotojų. Šioje teritorijoje prasidėjo atnaujinimo darbai. Darbų vykdymo metu numatyti darbai yra viena iš priemonių, skirtų gerinti Vilniaus miesto patrauklumą, gyvenamosios ir investicijų aplinkos atžvilgiu, ir konkrečiai – su Senamiesčio besiribojančiame Naujamiestyje bei jų jungtyse. Projekte numatytas šaligatvių, laiptų, apžvalgos takų, želdynų, vaikų žaidimo aikštelės, memorialo įrengimas, susidėvėjusios esamos infrastruktūros tvarkymas, būtinų inžinerinių, lietaus nuotekų tinklų įrengimas. Taip pat bus įrengtas apšvietimas, suolelių ir kitų mažosios architektūros elementų.

                          Comment


                            Šimašius Twitteryje pasidalino foto, kad prie savivaldybės įrenginėjama dar viena želdynų eilė tarp medžių (spėju bus be vejos sodinami krūmai):

                            Click image for larger version

Name:	Screenshot 2021-03-24 132257.jpg
Views:	1247
Size:	447,8 kB
ID:	1872186

                            Comment


                              Kaip buvo verkiančių dėl naikinamų medžių, tai aš paverksiu dėl bet kur kaišiojamų medžių. Jau čia kažkokia nevaldoma mero mada tapo kišti tuos naujus medžius kur papuola.
                              Ar šitie medžiai netrukdys KP pertvarkai ateityje? Siaurinimui, užstatymui ar bet kuriam kitam scenarijui?

                              Aš nieko prieš naujus želdynus, bet jie turi būti savo vietose ir apmąstyti. Ir geriau mažiau, bet kokybiškų. Seni yra užleisti ir sunkiai pataisomi, o mes sodinam dar naujų? Kas juos prižiūrės ir ar neliks seni želdynai toliau merdėti?

                              Kitas aspektas - dabar čia ardo trinkeles ir visai nepamąsto apie normalią dviračių tako dangą. Po kurio laiko vėl ardys?

                              Comment


                                Gies
                                Tai kitaip niekas nevyksta. Jokių grandiozinių planų ar projektų kol kas nėra. Kosmetiniams remontams šitie medžiai netrukdys. O gal siųlai laukti 10 ar 20 metų purve neaišku kokiam projektui?

                                Comment


                                  Parašė Gies Rodyti pranešimą
                                  Kaip buvo verkiančių dėl naikinamų medžių, tai aš paverksiu dėl bet kur kaišiojamų medžių. Jau čia kažkokia nevaldoma mero mada tapo kišti tuos naujus medžius kur papuola.
                                  Ar šitie medžiai netrukdys KP pertvarkai ateityje? Siaurinimui, užstatymui ar bet kuriam kitam scenarijui?

                                  Aš nieko prieš naujus želdynus, bet jie turi būti savo vietose ir apmąstyti. Ir geriau mažiau, bet kokybiškų. Seni yra užleisti ir sunkiai pataisomi, o mes sodinam dar naujų? Kas juos prižiūrės ir ar neliks seni želdynai toliau merdėti?

                                  Kitas aspektas - dabar čia ardo trinkeles ir visai nepamąsto apie normalią dviračių tako dangą. Po kurio laiko vėl ardys?
                                  Dviračių tako platinimui netrukdys, nes vietos ten yra labai daug. Čia tiesiog ardoma danga tarp esamos medžių eilės ir užsodinama papildomais želdynais. Gatvės siaurinimui tai irgi niekaip netrukdys, nes gatvė pirmiau bus siaurinama iš centro, ne nuo šonų.

                                  O apie galimą KP užstatymą siūlau išvis pamiršti 15-20 metų.

                                  Comment


                                    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
                                    Vingrių šaltiniai virto statybų aikštele (nuotraukos)
                                    [url]https://madeinvilnius.lt/naujienos/miestas/vingriu-saltiniai-virto-statybu-aikstele-nuotraukos/[/url
                                    hmm, atrodo palikta vietos. Gal ateityje vertėtų leisti užstatyti raudonai apibrauktą teritoriją su privalomu pypt sandėliukų pašalinimu ?
                                    Taip pat labai norėtųsi matyti užstatytą(?) teritoriją numeris 2.

                                    Click image for larger version  Name:	Capture.JPG Views:	1 Size:	240,9 kB ID:	1872710
                                    Click image for larger version  Name:	Capture2.JPG Views:	1 Size:	372,9 kB ID:	1872711
                                    https://maps.vilnius.lt/teritoriju-p...-map&identify=

                                    https://vilnius.obliview.com/?d=0&l=-1&r=3&z=20&x=2813759.3229912445&y=7299764.603454 92 8&poz=3342072.30,1578099.68,5180879.28,-0.5228,-0.2469,-0.8159,-0.7378,-0.3484,0.5782,-0.4270,0.9043,-0.0000&k=N
                                    Paskutinis taisė spekas; 2021.03.25, 23:50.

                                    Comment


                                      S. Kairys: A. Smetonos paminklo idėją Gedimino prospekte būtina užbaigti
                                      https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...tina-uzbaigti/

                                      Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad būtina užbaigti paminklo, skirto tarpukario prezidentui Antanui Smetonai, idėjos įgyvendinimą sostinėje. Pasak jo, nors šiuo klausimu Vilniaus miesto savivaldybė ir stabtelėjo, prasidėjusį procesą būtina užbaigti vien tam, kad ateityje menininkai neignoruotų naujų skelbiamų konkursų. Kita vertus, akcentuoja ministras, nereikėtų tikėtis, kad, paskelbus naują konkursą, atsiras visiems įtinkančių meninių pasiūlymų. „Tikrai nėra jokių garantijų, kad rezultatas bus geresnis. Geresnis gal bus kažkam, tačiau bus kita grupė, kuriai kažkas vėl netiks. Manau, kad labiau reikėtų pasitikėti žmonėmis, kurie nusimano, kaip derinti meninius akcentus viešosiose erdvėse“, – LRT radijui antradienį sakė S. Kairys, pažymėdamas, kad paminklas A. Smetonai turėtų atsirasti kuo greičiau. „Aš labai išgyvenu dėl to, kad tokiu būdu, kai mes skelbiame konkursus, suformuojame kompetentingą komisiją iš ekspertų, kurie jaučia erdvę ir meną ir geba tuos dalykus suderinti, o mes šioje vietoje galime taip išsiūbuoti valtį ir atrodyti labai nepatikimi“, – sakė S. Kairys.

                                      Comment


                                        Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                                        Šeškinės komplekso prieigos
                                        Arch. konkurse gauti du pasiūlymai.

                                        https://citify.eu/seskines-komplekso-prieigos/
                                        Laimėjo "Mamuto parkas":

                                        Paskelbtas laimėtojas: Šeškinės geomorfologinis draustinis taps Mamuto parku (vizualizacijos)
                                        https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...izualizacijos/

                                        Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos inicijuoto Šeškinės šlaitų pritaikymo konkursą laimėjo MB „Bauland” (D.Baltrušaitis, A. Dailidaitė, P. Kliučininkas, J. Šerpetauskytė) architektų, urbanistų bei kraštovaizdžio architektų komandos projektas – Mamuto parkas. Vilniaus miesto centrinėje dalyje, tarp Žvėryno, Šeškinės ir Šnipiškių rajonų esantis Šeškinės geomorfologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Neries slėnio šlaite esančiam raguvynui, yra unikalus gamtos objektas, kuris nėra plačiai žinomas visuomenėje, o ir miestiečių nėra dažnai lankomas. Draustinio teritorija, tai vienas iš kelių ypač svarbių Vilniaus gamtinio karkaso elementų, skaidančių miesto urbanistinę struktūrą, formuojančių glaudžias sąsajas su priemiesčio gamtinėmis teritorijomis ir tuo pačiu esanti arčiausiai miesto centro. Didėjant kokybiškų žaliųjų erdvių poreikiui

                                        Comment


                                          Parašė R.D. Rodyti pranešimą
                                          S. Kairys: A. Smetonos paminklo idėją Gedimino prospekte būtina užbaigti
                                          https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...tina-uzbaigti/

                                          Vilniaus savivaldybe supranta kad kils didelis surmulys ir nepasitenkinimas pastacius tokioje vietoje ta aprudijusi metalo lauza vadinama Smetonos paminklu. Dabar ten yra nors kazkiek zalumos ir vieta pakankamai istoriskai nusistovejusi. I langus atskris labai daug nepatenkintu vilnieciu "akmenu", o tai aisku atsilieps ir Simasiaus reitinge.
                                          O ministrui giliai nusispjaut, kaip ir tiems "prafisianalams" is vertinimo komisijos. Argumentai uzbaigt tam kad uzbaigt yra juokingi.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X