tai nebuvo taupymas - tai buvo labiau ideologinis-politinis gestas, kitaip žinomas kaip "pertekliaus architektūroje likvidavimas" - prasidėjęs nuo Nikitos Chruščiovo atėjimo,
- Čia galima pasakyti buvo taip vadinamo "atšilimo" laikotarpio pasėkmė, kuomet buvo pasmerktas Stalino asmenybės kultas, sustabdytos represijos ir trėmimai,
o architektūroje pradedama šlovinti taupumumą, kuklumą ir asketiškumą (taip atsirado "chruščiovkės).
Papupšimų būdavo atsisakoma jau pradėtuose statyti "stalininiuose" pastatuose, tačiau kartais būdavo "nukapojami" ir jau pabaigtų pastatų dekoratyviniai elementai.
Žymiausias to laikotarpio pavyzdys - Kijevo centre esantis viešbutis "Ukraina" https://en.wikipedia.org/wiki/Hotel_Ukraine
Kodėl tada nebuvo pataupyta statant Latvijos mokslų akademiją (1952-1960m)? Juk vietoj keraminių plokščių galėjo tiesiog nutinkuot, ir interjeras paprastesnis galėjo būt.
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Kodėl tada nebuvo pataupyta statant Latvijos mokslų akademiją (1952-1960m)? Juk vietoj keraminių plokščių galėjo tiesiog nutinkuot, ir interjeras paprastesnis galėjo būt.
]
Sunku pasakyti, nesu šios srities specas, bet spėju viską lėmė statybų pradžia - Rygos mokslų akademija pradėta 1952, o Vilniaus "profsajūzai" ir "pedagoškė" - 1956.
Sąjunginis įsakymas dėl "dėl statybos nesaikingumų pašalinimo" išleistas 1955,
vadinasi jau statybų pradžioje projektas koreguotas.
Dar manau, kadangi Rygos pastatas yra žymiai didesnis - spėju kad po 1955 buvo įrenginėjamas nebent pastato vidus.
Kad ir koks geras projektas, man pastatą tų išdėstymas vis bado akį. Pradedant nuo Žvėryno link NMC išdėstyti GH3 GH2 ir GH atrodytų geriau ne dabar GH2 GH ir GH3.
Džiugu, kad pagaliau yra kažkokia dvižucha, labai laukiau kada jie po avarijos vėl kažką darys. Ta "kabanti" siena palei Upės gatvę tikrai yra labai cool, originalu, įdomu ir kaip tik tai, ko Vilniuje dar nebuvo. Stačiakampių tūrių ir 90 laipsnių kampų mėgėjai galėtų imti pavyzdį, kad idėjos galėtų būti šviežios ir gaivios, o ne kažkas jau daug kartų matyto.
Taigi pastačius GH3 dar didesnis anachronizmas bus Pedagoginio pastatas ir jo aplinkoje esančios sovietinės dėžės. Savivaldybės vietoje rimtai galvočiau apie griovimą
There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Taigi pastačius GH3 dar didesnis anachronizmas bus Pedagoginio pastatas ir jo aplinkoje esančios sovietinės dėžės. Savivaldybės vietoje rimtai galvočiau apie griovimą
Kodėl savivaldybė turėtų apie tai galvoti? Ne savivaldybės darbas statyti/griauti.
/\ Valstybė valdoma ne ekskavatoriais ar traktoriais, o teisiniais / finansiniais svertais. Kurie yra galingesni už ekskavatorius / traktorius
Kadangi Savivaldybė atsako už teritorijų planavimą Vilniuje, jie pilnai gali spręsti tos teritorijos ateitį. Ir neabejoju, kad jau dabar apie tai galvojama. Tai, kad ta žemė priklauso valstybei, tik pagreitins sprendimus. Jei Lietuvoje iš tikrųjų (ne ant popieriaus) įgyvendinamas decentralizacijos principas, tokie klausimai kaip buvusio Pedagoginio teritorijos likimas turi būti išimtinai Savivaldybės kompetencijoje.
Klausimas ne teisinis, bet psichologinis / kultūrinis daugiau - ar protingi tos teritorijos plėtros argumentai nugalės paveldo gestapininkų ir sovietizmo fetišistų argumentus? Iš šito forumo nuomonių matosi, kad kova bus įnirtinga
Pedagoginio barakus tai gerai, kad paslėpė, nes jie eiliniai stačiakampiai ir nėra juose nei didelio grožio, nei didelės vertės, bet pats Pedagoginis turi likti. Pastatas išvaizdus, masyvus, didingas, su kolonomis - tokio pastato griauti negalima, čia ne kokia eilinė dėžė. Aš tik už naują atchitektūrą ir modernius pastatus, ko gero šiame forume tikrai kažin ar gali kas suabejoti po nesenų audringų diskusijų apie Šnipiškes. Bet modernumas neturi būti statomas vietoj KOKYBIŠKŲ senų pastatų.
Comment