Pirmaisiais naujojo „Swedbank“ administracinio pastato Vilniuje lankytojais tapo architektai. Daugiau nei pusė tūkstančio jų praėjusią savaitę ovacijomis palydėjo išskirtinio statinio premjerą. Klientams ir svečiams bankas duris atvers lapkričio 2 dieną.
Dešiniajame Neries krante naujoko nepastebėti neįmanoma. Ne tik dėl to, kad jo masyvus tūris iš tolo žvilga plieno žvynais, bet ir todėl, kad jis – tarsi jungtis tarp Senamiesčio ir modernaus miesto centro, natūraliai pratęsianti nuo seno čia susiformavusią pėsčiųjų trasą.
Architektui Audriui Ambrasui su komanda pavyko sukurti pastatą ne tik bankininkams, bet ir visiems miesto žmonėms.
Neries krantinės vingius atkartojanti laužytų plokštumų terasa, apkalta mediena ir apželdinta, neabejotinai taps nauju traukos centru.
Čia bus puiki Vilniaus apžvalgos aikštelė, o gal net ir nauja kultūrinė erdvė koncertams bei miesto šventėms.
„Visada sakiau, kad ši vieta bankui per gera. Smagu, kad buvome suprasti ir pavyko suderinti banko, miesto ir visuomenės poreikius“, – džiaugėsi A.Ambrasas.
Statinio širdis – atriumas
Naująjį banko kompleksą sudaro du 15 ir 16 aukštų statiniai, sujungti stikliniu atriumu, bei žemutinė dalis: į upės pusę atsukti laužytų linijų korpusas bei taisyklingas keturių aukštų tūris. Po žeme įrengta keturių aukštų automobilių stovėjimo aikštelė.
Įvairialypiu siluetu išsiskiriantis statinys dar labiau stebina savo vidaus erdvėmis. Čia, žinoma, įspūdingiausia – centrinio atriumo erdvė, kuri ne tik atveria miesto vaizdus, bet ir yra funkcionali.
Kadangi bankininkams susitikimai, bendravimas su klientais yra itin svarbūs, architektui kilo mintis tam paaukoti atriumo erdvę. Joje atsirado įvairių formų kabantys stikliniai susitikimo kambarių tūriai, kurie solidžiai bankininkų buveinei suteikė gerą dozę žaismingumo.
„Dabar, kai tuose „inkiluose“ jau sėdi, bendrauja žmonės, matau, kiek gyvybės tai suteikia interjerui“, – džiaugiasi A.Ambrasas.
Ne mažesnė atrakcija – ir centrinėje statinio erdvėje įrengti trys panoraminiai liftai su atvirais iki požemio nusileidžiančiais mechanizmais.
Plieninis rombas tapo ženklu
Interjero specialiai kurti nereikėjo – jį natūraliai suformavo vidinės pastato erdvės. O kai kuriuos apdailos sumanymus padiktavo pastato ženklu – rombu – tapusi neįprasta jo išorės apdaila.
Statinio fasadams kūrėjai panaudojo iki šiol Lietuvoje nematytas rombo formos šlifuoto nerūdijančio plieno plokšteles. Nelygu apšvietimo kampas, jos švyti keisdamos savo spalvą.
Tokios pat formos plytelėmis apdailintos ir vidaus erdvės, rombais suskaidyti ir stikliniai atriumo fasadai. Stiklo ir plieno žvilgesį subtiliai atsveria natūrali medžio apdaila.
Vietoj prabangos – vaizdai
Bankininkų kabinetai įrengti abiejuose viršutiniuose korpusuose.
Kiekviename aukšte yra ir nedidelės virtuvėlės darbuotojams. Pakankamai vietos skirta poilsio zonoms, pasitarimų salėms.
Pačiame viršuje – banko valdytojų kabinetai, kai kurie – net per du aukštus, posėdžių salės. Čia vyrauja minimalistinis stilius, šviesios spalvos, funkcionalūs baldai.
Specialią baldų seriją bankininkams sukūrė dizaineris Vytautas Puzeras. Baldų dizainas – pabrėžtinai racionalus ir lakoniškas, baldai lengvi ir paprastai transformuojami. Vadovų ir kitų darbuotojų baldus skiria tik tam tikros detalės.
Cokoliniame pastato aukšte vientisoje erdvėje laužytomis lubomis, virš kurių įrengta lauko terasa, įsikurs klientų aptarnavimo ir verslo centrai, 150 vietų kavinė ir salotų baras. Čia jau įrengta biblioteka ir skaitykla, 150 vietų auditorija, atskira patalpa skirta būsimajam banko muziejui.
Keturių aukštų požemyje įrengtos ne tik vietos mašinoms, bet ir patalpa dviračiams laikyti, taip pat speciali drabužinė ir dušai.
Dėmesys – kiekvienai detalei
Banko kompleksą kūrę architektai fantazijos nepritrūko ir formuodami aplinką.
Nacionalinės dailės galerijos link veda pėsčiųjų takas su rombo formas atkartojančiais akmeniniais suolais bei originaliais matinio stiklo šviestuvais. Beje, šie šviestuvai maskuoja požeminių aukštų ventiliacijos angas.
Terasą juosia pakabintus žvejų tinklus primenanti ažūrinė tvorelė, puošia originalūs ovalo formos stoglangiai, ant kurių drąsiai galima stotis.
* * *
Tik skaičiai
* Bendras pastato plotas – 43 100 kv. m.
* Medinės terasos plotas – 4500 kv. m.
* Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos 597 vietos.
* Į kompleksą investuota 157 mln. litų.
* Statyba truko dvejus metus.
* Naujajame banko administraciniame pastate įrengta 1100 darbo vietų.
* Į jį persikels darbuotojai iš devyniose miesto vietose esančių banko patalpų. Čia įsikurs ir antrinės banko bendrovės.
Na išoriškai jis netobulas - pats Ambrasas pripažino kad realus vazdas ne toks kaip tikėjosi dėl ne visai skaidrių atriumo stiklų. Dėl to iš kai kurių kampų pastats neatrodo sexy. Bet kaip tik dėl to ir siūlau pažiūrėt interjerą. Ten kažkas toookio
Dar keista, kad buvo leista taip įrengti CO pašalinimo iš požeminio garažo šachtas. Tuose trikampiuose skulptūriniuose elementuose. Tiesiai po terasos lankytojų ir šiaip vaikštančių miestiečių nosimis Gėriesi miesto panoramomis ir uostai dujas... Atrodo labai gražiai, bet nesveika
P.s. Tikrai nedejuoju, pastatas tikrai labai labai vykęs, tiesiog šiaip mąstau
/\ Iš tavo pasamprotavimo galima susidaryti išvadą, kad didžioji Vilniaus transporto CO susikaupia būtent banko garaže ir poto yra išleidžiama per tas šachtas tiesiai tau į veidą. Ten gi viena kita mašina pravažiuoja. Tas CO kiekis mažesnis nei Panoramos garaže.
Na, aš ir nenoriu nieko pasakyti blogo. Tiesiog vadovaujantis visais STR'ais CO pašalinimas turi būti arba dideliu atstumu nuo pastato, arba ant stogo. Tiesiog dėl to parašiau
Comment