Parašė Sula
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Viešbutis "Kempinski"
Collapse
X
-
Parašė SulaŽinodamas šitą virtuvę, aš irgi nematyčiau kitos išeities kaip kreiptis į spaudąאני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.
Comment
-
Parašė jerusalemŽinai, o kodėl jiems nepabandžius sutvarkyti savo Kempinsky norus, panaudojant vidinį kiemelį a la "Stikliai" ir nuleisti 1.5 aukšto?Nagi aikšku, kad KPD gros savo smuiku,gynybinė siena-skamba išdidžiai, vaizdas iš gatvės- svarbiau už vaizdą pro prezidentinio liukso langa
Geriau tegu "saugotojai" paaiškina kaip atsirado marazmas kitoje gatvės pusėje
Comment
-
Parašė toshasshitas telegrafo pastatas jau yra ishbaigtas ir simetrishkas. jis NERA kampinis, ir kaip tik toks priestatas sugadintu jo frontaluma ir simetrija.
sula: gana neblogas "citypark'o" projektas marzamu ir patapo butent KVAD'o davatku deka, kuomet ju svarbiausias reikalavimas statiniui buvo shlaitinis stogas.
hmmm zhiuru man vienam cia labiausiai nepatinkas tas priestatasאני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.
Comment
-
Kiek man yra zinoma, toje vietoje visada buvo 1 auksto sandeliukas.Po to tauta skirstosi i dvi nuomones:1.Kad ugniasiene tam ir skirta, kad salia isdygtu naujas pastatas, kita-, kad ten nieko nebuvo nera ir nebus.Be to, vieniems gaila Stuokos Guceviciaus ( istorines?)gatves iskraipymo, kitiems geda dabartinio vaizdo,is to brandinu nuomone, kad ten reikia kazkaip ta kampa apipavidalinti, bet toki mocna priestata, koki rode Seinius be reikalo bando prastumti, jam gi n kartu kartojo taisyti, bet uzsakovams ploto trukti pradeda...אני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.
Comment
-
Parašė DeSadastas sandeliukas atrode taip
kaip matosi toli iki keturiu aukstu su manssarda
Skaiciuojam, kiek nuliu suejo vien tam ,kad gauti TA sklypa, po to , kiek tam, kad VSAR atsirastu spraga, pavadinimu " 4 aukstai su mansarda", po to, kiek investuota i tai, kad prie projekto nagus kiso ir skandinavu architektai, laiko - kol perejo per visas imanomas komisijas KPD ir savivaldybeje po n kartu, dar - uzsakomieji spaudoje dabar ir ateityje, brrrr
Gal jie ko kito pasiieskotu?אני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.
Comment
-
Parašė filthyir toki pat murini norima prilipdyt prie telegrafo. Ir apskritai, jeigu tokio projekto netvirtina, tai gal galima apsieiti be priestato? Gal galima ieskoti kitokiu sprendimo budu, netik kuo daugiau ir greiciau isideti i savo kisene Vilniaus senamiescio saskaita?
Comment
-
Ko gero šis savaitės senumo straipsnis dar nebuvo cituotas
„Lietuvos rytas“ 2005 06 07
Aušra Pocienė
Paminklosaugininkams patiko tyčiotis iš verslininkų
Geriausia apsodinti medžiais
Vijokliai sostinės Senamiestyje paminklosaugininkams atrodo gerokai didesnė vertybė nei penkių žvaigždučių viešbutis „AAA Kempinski Hotel Vilnius“. Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinio padalinio viršininkas Artūras Bundonis net neslepia, jog, jeigu galėtų, brangų sklypą šalia Katedros aikštės įsigijusius investuotojus priverstų jį apsodinti želdiniais.„Geriausia būtų įrengti skverą. Bet, aišku, tai – daug kainuojanti prabanga, ir reikalauti to mes neturime teisės. Tačiau ir negalime leisti Vilniaus senamiesčiui visai nebūdingos architektūros. Įsivaizduokite, koks griozdas iškiltų prie Katedros aikštės, jei, kaip nori investuotojai, prie buvusio telegrafo pastato būtų pastatytas keturių aukštų su mansarda priestatas“, – baisėjosi A.Bundonis.„Lietuvos rytas“ jau rašė, jog bendrovė AAA, kuriai priklauso buvęs telegrafo pastatas bei šalia jo esantis žemės sklypas, rekonstravusi dar 1899 metais pastatytą statinį, ketina jame atidaryti prabangų viešbutį.Pagal architekto Gintaro Šerniaus parengtą rekonstrukcijos projektą numatoma išsaugoti ir restauruoti gausiai dekoruotą buvusio telegrafo pastato fasadą bei kitas autentiškas detales. Taip pat siūloma pastatyti tokio pat aukščio ir neoklasicistinei pagrindinio pastato architektūrai artimos stilistikos priestatą, kuris iki galo suformuotų šį pačioje Vilniaus širdyje likusį neužbaigtą kampą.Pasirašydami sutartį su vieno prestižiškiausių pasaulyje viešbučių tinklų „Kempinski“ atstovais, verslininkai buvo tikri, jog galės įvykdyti svarbiausią sąlygą – viešbutyje turi būti įrengta ne mažiau kaip 120 kambarių.Padaryti tai atrodė įmanoma, kadangi to paties A.Bundonio dar 2000 metais pasirašytos projektavimo sąlygos leido sklype šalia buvusio telegrafo pastato statyti priestatą, o Senamiesčio apsaugos reglamentas labai konkrečiai apibrėžė maksimalų jo aukštį – keturi aukštai su mansarda.
Pribloškė netikėta žinia
Tačiau neseniai verslininkus pasiekė žinia, visus jų planus ir įsipareigojimus apvertusi aukštyn kojomis.Daugiau nei pusmetį kantriai laukę naujų projektavimo sąlygų (pagal įstatymą jas privaloma išduoti per 15 dienų arba per 20 dienų motyvuoti atsisakymą jas išduoti. – Red.), investuotojai galų gale sužinojo, jog, užuot pradėję darbus, jie privalo užsiimti istoriniais tyrimais. Tik taip jie sužinos, ką ir kaip galima statyti šalia pastato esančiame tuščiame sklype.Paveldosaugininkų parengtų projektavimo sąlygų projekte nurodoma sklypą tvarkyti pagal restauravimo-atkūrimo režimą istorinių ir natūros tyrimų pagrindu.„Ką tai reiškia? Visiška mįslė. Kokius tyrimus mes dar privalome atlikti, kai įvairiausio lygio ekspertai seniai patvirtino ir net įstatymu įteisino, jog šioje vietoje gali būti statomas keturių aukštų su mansarda priestatas? Tai kam kuriami tie įstatymai, jei jų nesilaikoma arba jie interpretuojami, kaip kam patinka?“ – apmaudo neslėpė vienas bendrovės AAA vadovų Algimantas Smičius.Pasak A.Smičiaus, pastatą pratęsiantis priestatas buvo numatytas dar 1938 metais profesoriaus Romualdo Guto vadovaujamo autorių kolektyvo parengtame Katedros aikštės sutvarkymo projekte. Iki šiol išlikusios ir šio projekto istorinės nuotraukos.
Jau skaičiuoja nuostolius
1997 metais Paminklų restauravimo instituto mokslinės metodinės tarybos posėdyje svarstant Katedros prieigų detalųjį planą taip pat buvo pritarta naujo, ne aukštesnio už esamą pastatą priestato statybai, kuris užbaigtų formuoti L.Stuokos-Gucevičiaus ir Universiteto gatvių kampą.Tas pačias nuostatas patvirtino ir prieš penkerius metus tuometinio Kultūros vertybių apsaugos departamento išduotos projektavimo sąlygos bei pagrindinis Senamiesčio įstatymas – jo apsaugos reglamentas.Dabar, anot A.Smičiaus, viskas, kas iki šiol buvo padaryta, siekiant galų gale sutvarkyti pačioje miesto širdyje likusį neužbaigtą kampą, nubraukiama, bloškiant vėl į pradinį tašką.„Jei negalėsime pastatyti atitinkamo dydžio priestato ir įvykdyti savo įsipareigojimų, Vilniuje „Kempinski“ viešbučio nebus. Sąskaitas už patirtus nuostolius teks pateikti atsakingoms valstybinėms institucijoms“, – tvirtino A.Smičius.
Nesupranta painaus įstatymo?
Aiškindamas verslininkus šokiravusio sprendimo motyvus Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovas A.Bundonis sakė: „Mes vadovaujamės Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu, kuris šioje vietoje numato atkūrimo režimą. Tai reiškia, jog turi būti atstatyta tai, kas buvo.Bet norint sužinoti, kas, pavyzdžiui ten stovėjo XVI amžiuje, reikia istorinių tyrimų. Aš nesu burtininkas ir negaliu atspėti nei ateities, nei praeities. Tegul daro tyrimus ir aiškinasi“.A.Bundonis tikino nežinantis, kodėl Senamiesčio apsaugos reglamentas šioje vietoje numato atkūrimo režimą ir kartu leidžia statyti naujus statinius, kurių maksimalus aukštis – keturi aukštai su mansarda.„Man tai yra mįslė. Gal reglamento rengėjai turėjo duomenų, jog čia anksčiau stovėjo tokio dydžio pastatas? Aš tokios informacijos neturiu. Investuotojai tegul atlieka tyrimus. Jeigu nustatys, jog tie keturi aukštai su mansarda buvo, tegul stato“, – sumaniai jam nesuprantamu įstatymu manipuliavo paminklosaugininkas.A.Bundonis prasitarė, jog jei verslininkai būtų klausę specialistų ir projektuojamą priestatą šiek tiek pažeminę nors iki trijų arba keturių aukštų pagal dabartines aukštingumo normas, seniai jau būtų galėję pradėti priestato statybą.„Mes jiems sakėme – priestatas turi būti žemesnis už senąjį pastatą, kad atsirastų Vilniaus senamiesčiui būdingas peraukštėjimas ir visai kitokio lygio urbanistinės erdvės kokybė. Tačiau jie nenori girdėti, viena težino – investicijos, investicijos, investicijos“, – pamokęs nepaklusniuosius verslininkus jautėsi A.Bundonis.
Atsakymo reikia ieškoti žemėje
Labai paprastai Senamiesčio apsaugos reglamento nuostatas, kurios, atrodytų, jokių mįslių neturėtų kelti ir vienam vadovaujančių paveldo apsaugos specialistų, paaiškino viena jo autorių architektė Giedrė Filipavičienė.„Reglamente įtvirtintas aiškus principas – miesto gynybinės sienos ribose galima tik atkurti buvusius pastatus, o už jos ribų leidžiama ir nauja statyba.Šio sklypo prie Katedros aikštės situacija yra išskirtinė, nes manoma, jog per jį ėjo gynybinė siena. Tad šioje vietoje reglamentas numato atstatomąjį režimą, tačiau ir leidžia naujų pastatų statybą“, – sakė G.Filipavičienė.Anot jos, jei siena būtų surasta, taptų gerokai aiškiau, kaip elgtis. Tačiau kol kas archeologams dar nepavyko rasti kokių nors gynybinės sienos pėdsakų.G.Filipavičienės teigimu, niekas neabejoja, jog tą neužbaigtą kampą priešais Arkikatedrą būtina sutvarkyti. Tačiau net ir profesionalai nesutaria, koks sprendimas būtų geriausias.Vieni mano, jog geriausia būtų laikytis architektūrinio tęstinumo, kaip ir siūlo architektas G.Šernius. Kiti įsitikinę, kad naujasis priestatas turėtų būti modernios architektūros.„Vienaip ar kitaip tai turėtų būti itin aukšto architektūrinio lygio statinys, savo tūriu per daug neišplečiantis ir taip masyvaus buvusio telegrafo pastato. Pats sprendimas, priestatui pasirenkant imitacinę architektūrą, mano nuomone, teisingas, tik parengtą projektą dar reikėtų gerokai tobulinti“, – kalbėjo architektė.
Comment
Comment