Turiu įtarima, kad buvo skubama, medžiagos pigios, nes jau po atidarymo buvo matyti kelios skilusios plytelės, kelios įdubusios. Ginthus, gali būti, ypač prie fontano ir ledo aikštės.
Man atrodo nėra atskiros temos Lukiškių a. paminklui, tad dedu čia.
Panašu, kad Laisvės kalvos nebus.
Kultūros ministras: Lukiškių aikštės projektas dabar nėra svarbiausias uždavinys
– Jei teismai pripažins, kad aikštėje galėtų iškilti „Laisvės kalva“, tai nereiškia, kad ji ir iškils?
– Paliekame klausimą atvirą, atsimename, kad Seimo sprendimu Lukiškių aikštėje turėtų būti valstybės simbolis. Šis sprendimas svarbus, taigi turime atsižvelgti į visas aplinkybes ir galbūt kiek atsitraukti nuo debatų ir ginčų dėl aikštės ateities, siekti pažvelgti ramiu žvilgsniu iš distancijos. Labai svarbu, kas atsiras Lukiškių aikštėje ir svarbu, kas sprendimas mus suvienytų.
Ne "kažkada" abstrakčiai, o "Carų valdžioje": 1863-1864 metais buvo nužudytas (pakartas) 21 sukilimo vadas ir kiti sukilėliai, o sukilimo vadai Zygmuntas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas po pakarimo buvo palaidoti Gedimino kalne, kaip ir kiti sukilėliai.
Lukiškių aikštė turi kažkokį prakeiksmą, 20 metų ją rekonstravom, dabar 20 metų paminklą statysim.
Tiesiog taip reiškiasi Lietuvos visuomenę ir valdžią persmelkęs neveiklumas ir atsakomybės vengimas. Kodėl leidžiama parkoti mašinas ant šaligatvių? Nebaudžiama už korupciją? Nesilaikoma konkurso rezultatų dėl Lukiškių aikštės monumento?
Bet koks nors ir nedidelio nepasitenkinimo potencialiai sulaukiantis sprendimas yra mėtomas kaip karšta bulvė. Blogai yra tai, kad tai kartais daroma net paminant įstatymus.
Ne "kažkada" abstrakčiai, o "Carų valdžioje": 1863-1864 metais buvo nužudytas (pakartas) 21 sukilimo vadas ir kiti sukilėliai, o sukilimo vadai Zygmuntas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas po pakarimo buvo palaidoti Gedimino kalne, kaip ir kiti sukilėliai.
Iš įdomumo, kur tiksliai stovėjo kartuvės? Ar aikštėje turėjo vieną konkrečią vietą ar prie progos buvo pastatomos kur buvo galimybė?
Protingesnis ministras protingiau ir kalba . Tvarkinga ta Lukiškių aikštė, Vytis plevėsuoja, nieko nereikia ten skubinti ir vėl ardyti.
Ji yra atseit sutvarkyta, bet tikrai ne tvarkinga, nebent jus į ją žiūrite tiesiog pravažiuojant... Sutvarkymo kokybė yra "šimašiška", kitaip tariant - siaubinga. Plytelės jau juda, yra tarpai, skiriasi jų aukštis ir t.t.
Iš įdomumo, kur tiksliai stovėjo kartuvės? Ar aikštėje turėjo vieną konkrečią vietą ar prie progos buvo pastatomos kur buvo galimybė?
Apie sukilėlių egzekucijas yra Vytauto Jogėlos rašytas skirsnelis knygoje "Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro". Kartuvės buvo surenkamos kiekvienai egzekucijai atskirai - carinė valdžia lygtai turėjo kažkokį standartinį kilnojamų kartuvių modelį. (Tas kilnojimas greičiausiai susijęs su standartine praktika nuteistąjį laidoti iškart egzekucijos vietoje, po to įsakant karių pulkui kelis kartus pražygiuoti virš kapo, kad ant sutryptos žemės neliktų kapo žymės. Kaip žinia, šiuo atveju tas negaliojo - visi Lukiškėse mirtimi nubausti sukilėliai po to buvo palaidoti ant Gedimino kalno.) Kartuvių stovėjimo vieta nėra aiški, bet kažkurio sušaudymo aprašyme minima, kad jis vyko prie sienos - reikia manyti, Šv. Jokūbo bažnyčios ir vienuolyno - tad galbūt ir kitos egzekucijos vyko toje aikštės pusėje. (Knygos neturiu po ranka, tad citatų nepateiksiu, ir galbūt ne viską tiksliai pamenu.)
„Laisvės kalvos“ skulptūrinis maketas jau baigtas, sako darbo autorius Andrius Labašauskas. Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis tikina, kad maketą birželio pradžioje vertins ekspertai. Jis abejoja, ar dėl skulptūros verta ardyti sutvarkytą Lukiškių aikštę...
...M.Pakalnio manymu, kartu su projekto autoriumi taip pat reikėtų spręsti, ar skulptūros vaizdinys turėtų keistis – esą netikslinga ardyti rekonstruotą Lukiškių aikštę, kad joje būtų įkurdinta „Laisvės kalva“.
„Dabar aikštė yra pabaigta, sudėti visuomenės pinigai, vėl ją ardyt... Mano supratimu, procesas tiek užtruko, kad dabar gali būti kvestionuojamas reikalingumas toje vietoje viską ardyti, – svarstė miesto architektas. – Šiek tiek traukinys nuvažiavęs. Reikėtų platesnės diskusijos, ką daryti, dėl to nėra vieno atsakymo.“
A.Labašauskas, kaip tikino, šiuo klausimu yra linkęs ieškoti kompromiso – kad nebūtų keičiama nei „Laisvės kalva“, nei ardoma Lukiškių aikštės danga...
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Tebesitęsiant teismo procesui dėl Lukiškių aikštės memorialo konkurso, Kultūros paveldo departamentas (KPD) teismui pateikė išvadą, kurioje teigiama, jog konkursą laimėjęs Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“ pažeistų vertingąsias aikštės savybes. Projekto autorius tokią išvadą vadina absurdiška, KPD savo sprendimo plačiau nekomentuoja.
„Statinio, atitinkančio Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžtą sąvoką pastatymas Lukiškių aikštėje, Departamento nuomone, pažeistų Lukiškių aikštės vertingąją savybę – lygų reljefą ir aukščiau nurodytas <…> Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, perspektyvas“, – rašoma išvadoje, kurią pasirašė KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, tuo metu pavadavęs departamento direktorių.
Laisvės kalvos“ autorius A.Labašauskas, komentuodamas šią išvadą, teigė ją esant „desperatišku veiksmu iš KPD pusės“. „Esu nusivylęs. Mes žaidžiam pagal kažkokias taisykles, o pasirodo, kad valstybinė institucija absoliučiai jokių taisyklių neturi. <…> Ši išvada bus teikiama teismui, teismas vertins, ar formuojant sprendimą į tai atsižvelgti, ar ne. Jei teismas atsižvelgs į jų teiktą išvadą, kad bet koks statinys, kuris atitinka statinio apibrėžimą pagal reglamentą, pažeidžia vertingąsias savybes, tuomet pagal tą išaiškinimą Lukiškių aikštėje negalima statyti jokių statinių. Tuomet net flagštokas su Vyčio vėliava reljefą pažeidžia. Vienu žodžiu, tai yra absurdas“, – 15min sakė A.Labašauskas.
Comment