Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukcija

[Perfect]

Tauta didele dalimi ir yra LDK palikimas. LDK pradžia buvo būtent etniniu pagrindu panašių genčių vienijimas. Nebūtų buvę LDK - didelė tikimybė, kad pavienės baltų gentys būtų išnykę kaip prūsai. Jei 19 amžiuje būtume "turėję daugiau intelektinių išteklių", vargu ar jie būtų sugalvoję, kad geriau statyti tautą nuo nulio, o ne ant istorinių pagrindų. Daug paprasčiau tautinį mitą kurti pasinaudojant jau esančiais motyvais. Jei būtų buvę bandoma kurti valstybę tuščioje vietoje, turbūt lenkiškasis pasakojimas būtų likęs dominuojančiu su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm.

Dabartinė Lietuva gali turėti tiek bendro su LDK kiek ji pati to norės. Jei atmetam visus simbolius, nes atseit neturim su tuo nieko bendro - tada tikrai neturėsim nieko bendro.

Latviai, estai išnyko? LDK pradžia buvo galios konsolidavimas ir kunigaikščiams buvo vienodai ar tai baltų gentys ar slavų. Tarp ko rinkosi Jogaila? Vytautas norėjo tapti caru! Ta baltų genčių konsolidacija truko labai trumpai ir apėmė tik mažą dalį baltų arealo. Kai vytis atsirado LDK jau buvo peržengusi baltų arealą. Kaip Vytautas elgėsi su Žemaitija. Tai tik paliudija, kad kunigaikščiui teritorija buvo tik politinis įrankis siekiant asmeninių politinių tikslų, kurie neturi jokių sąsajų su tautinės valstybės ir juo labiau su XX a. pilietiškumo samprata. Simbolikos kvestionavimas, nėra istorijos atmetimas. Be kritiško žvilgsnio į istoriją mes ir toliau misime mitais ir savo sąmoningumu tik dar labiau susilyginsime su kaimyninėmis Rytų valstybėmis ir jų vykdoma istorinio mitologizavimo kultūros politika.

[mantasm]

Gal latviai neišnyko irgi dėl to, kad LDK sulaikė kryžiuočius bei kalavijuočius? ATR ne kartą valdė didesnę ar mažesnę dabartinės Latvijos teritorijos dalį. Estija daugiau turi bendro su Švedija ir Suomija nei su mūsų nuotykiais su teutoniškaisiais kryžiuočiais.

Istorijos kvestionavimas visada yra gerai. Bet nematau kvestionavimo tiesiog atmetant ryšį su istoriniais įvykiais. Mano nuomone tai, kad dabartinė Lietuva nesusijusi su LDK yra daug didesnis mitas, nei atvirkščiai. Būtent žinodami savo istoriją ir galime būti sąmoningi.

Prieš kokius 10-15 metų buvo populiaru sakyti, kad nereikia mums gilintis į savo istoriją ir reiktų bet kokia kaina draugauti su Rusija. Visgi istorija kartojasi Gal reiktų atidžiau pažvelgti ir į kitus savo istorijos elementus bei iš jų pasimokyti.

[Sula]

Vytis, apart okupacijų,

5 июля 1878 года утвержден герб Виленской губернии

[Perfect]

Gal latviai neišnyko irgi dėl to, kad LDK sulaikė kryžiuočius bei kalavijuočius? ATR ne kartą valdė didesnę ar mažesnę dabartinės Latvijos teritorijos dalį. Estija daugiau turi bendro su Švedija ir Suomija nei su mūsų nuotykiais su teutoniškaisiais kryžiuočiais.

Istorijos kvestionavimas visada yra gerai. Bet nematau kvestionavimo tiesiog atmetant ryšį su istoriniais įvykiais. Mano nuomone tai, kad dabartinė Lietuva nesusijusi su LDK yra daug didesnis mitas, nei atvirkščiai. Būtent žinodami savo istoriją ir galime būti sąmoningi.

Prieš kokius 10-15 metų buvo populiaru sakyti, kad nereikia mums gilintis į savo istoriją ir reiktų bet kokia kaina draugauti su Rusija. Visgi istorija kartojasi Gal reiktų atidžiau pažvelgti ir į kitus savo istorijos elementus bei iš jų pasimokyti.

ATR labai trumpai valdė dabartinės Latvijos teritoriją ir atskiras jos dalis, todėl esminės įtakos šios teritorijos kultūrinei raidai ir latvių valstybiniam sąmoningumui neturėjo. Latviai neturi tokio solidarumo su Lietuva, kaip turi slavai baltarusiai ir ukrainiečiai. Estai, nors ir ne baltai, bet kažkaip sukūrė savo tautinę valstybę XX a. Mūsų nuotykiai su kryžiuočiais yra tokie patys kaip ir estų nuotykiai su danais ir švedais, bet ne suomiais. Suomiai savo tautinę valstybę irgi sukūrė tik XX a.

Istorinio tęstinumo, kaip nuoseklios raidos, samprata senai yra kvestionuojama. Tarp to kokiais principais funkcionavo LDK ir kokių idėjų pagrindu buvo kuriama tautinė Lietuvos valstybė ir tarp pilietinio sąmoningumo lygybės ženklas nė kaip nesideda.

Domėjimosi istorija bumas buvo kaip tik praėjusio amžiaus paskutinis dešimtmetis ir XXI a. pirmas dešimtmetis. Prisiminkite kokia tada buvo populiariausia TV laida ir kas buvo pagrindiniai visuomenės intelektualai - istorikai.

Dėl draugystės su Rusija. Dar neaišku kas labiau Lietuvos visuomenę stumia į Rytų kultūrinės įtakos lauką. Dogmatiškas patriotizmas savo forma ir principais niekuo nesiskiria nuo to kas šiandien vyksta Rusijos visuomenėje. Skiriasi tik simboliai. Tad jeigu svajojame apie laisvą Lietuvą, tai visų pirma reikia galvoti apie pilietišką visuomenę, kurios vertybės ne politinės galios ir valdžios simboliai, bet bendražmogiškos vertybės.

[mantasm]

ATR labai trumpai valdė dabartinės Latvijos teritoriją ir atskiras jos dalis, todėl esminės įtakos šios teritorijos kultūrinei raidai ir latvių valstybiniam sąmoningumui neturėjo. Latviai neturi tokio solidarumo su Lietuva, kaip turi slavai baltarusiai ir ukrainiečiai. Estai, nors ir ne baltai, bet kažkaip sukūrė savo tautinę valstybę XX a. Mūsų nuotykiai su kryžiuočiais yra tokie patys kaip ir estų nuotykiai su danais ir švedais, bet ne suomiais. Suomiai savo tautinę valstybę irgi sukūrė tik XX a.

Istorinio tęstinumo, kaip nuoseklios raidos, samprata senai yra kvestionuojama. Tarp to kokiais principais funkcionavo LDK ir kokių idėjų pagrindu buvo kuriama tautinė Lietuvos valstybė ir tarp pilietinio sąmoningumo lygybės ženklas nė kaip nesideda.

Domėjimosi istorija bumas buvo kaip tik praėjusio amžiaus paskutinis dešimtmetis ir XXI a. pirmas dešimtmetis. Prisiminkite kokia tada buvo populiariausia TV laida ir kas buvo pagrindiniai visuomenės intelektualai - istorikai.

Dėl draugystės su Rusija. Dar neaišku kas labiau Lietuvos visuomenę stumia į Rytų kultūrinės įtakos lauką. Dogmatiškas patriotizmas savo forma ir principais niekuo nesiskiria nuo to kas šiandien vyksta Rusijos visuomenėje. Skiriasi tik simboliai. Tad jeigu svajojame apie laisvą Lietuvą, tai visų pirma reikia galvoti apie pilietišką visuomenę, kurios vertybės ne politinės galios ir valdžios simboliai, bet bendražmogiškos vertybės.

Valdė trumpai, bet buvo nemaža kalavijuočių ar kryžiuočių ekspansijai. Sakykim LDK nėra. Kryžiuočiai su kalavijuočiais netrukdomi tvarkosi dabartinėje Latvijoje ir Lietuvoje. Taip, kaip kryžiuočiai tvarkėsi prūsų žemėse. Ar rezultatas tikrai būtų toks pat, kaip dabar?

Labai giliai nesidomėjau estų ir suomių nuotykiais su skandinavais. Bet nežinau ar galima dėti lygybės ženklą tarp teutonų ordinų ir skandinavų. Kitokios gamtinės sąlygos ir mažiau galimybių centralizacijai gal irgi turėjo įtakos.

Vytis labai tinka kaip simbolis būtent pilietinei visuomenei. LDK (ar ATR, kurią dalinai taip pat simbolizuoja Vytis) buvo multikultūrinė valstybė tikrąja to žodžio prasme. Kurioje sugyveno daugybė skirtingų kultūrų ir religijų. Kai kurios taip sėkmingai integravosi, kad dar ir dabar neblogai laikosi.

Valstybė atsiranda tik tada, kai yra daugiau ar mažiau legitimi valdžia su tam tikra galia. "Bendražmogiškos vertybės" jomis ir lieka. Jos nelipdo bendruomenės. Jos nebrėžia ateities gairių visuomenei. Maža to, nėra "bendražmogiškų vertybių" baigtinio sąrašo su kuriuo sutiktų visi iki vieno. Atradus bendrą vardiklį - atsiranda bendruomenė ir iš jos kylanti valdžia. Būtent tam bendram vardikliui atrasti ir reikia kažkokio pusiau mitologinio vienijančio pasakojimo.

[Eidvis]

Tad jeigu svajojame apie laisvą Lietuvą, tai visų pirma reikia galvoti apie pilietišką visuomenę, kurios vertybės ne politinės galios ir valdžios simboliai, bet bendražmogiškos vertybės.

Bet juk mes čia diskutuojame ne apie pilietišką visuomenę ar kaip ją kurti, o apie paminklą Lukiškių aikštėje. Vytis ne tik istorinis simbolis, Vytis ir dabartinis mūsų šalies herbas ir ant euro monetų iškaltas. Tai ką dabar daryti? Keisti herbą ir eurus? Ignoruoti istoriją? Nes jeigu ją prisiminsim - vadinas esam neteisingai pilietiški? Paneigti, kad Vytis yra pagrindinis šalies simbolis neišeis, nes jeigu ne Vytis - tai kas tada? Krepšinio kamuolys? Bendražmogiškos vertybės? Gražios panos? Pas mus pristatyta tūkstančiai paminklų ir skulptūrų visokiems istoriniams įvykiams ir istorinėms asmenybėms, netgi šiuo metu yra statomos skulptūros kažkokiems niekam neįdomiems Vileišiams. Tačiau jeigu pastatysim paminklą pagrindiniam valstybės simboliui - tai jau labai blogai. Visiems galima, tik ne valstybės simboliui. Mano supratimu yra kiek atvirkščiai - turėtumėm vengti stabų garbinimo ir visokių žymių žmonių biustų, tačiau svarbiausiems istoriniams įvykiams ir valstybės simboliams paminklų reikia.

Bumblausko, Jakilaičio ir kitų argumentai, kad va tuoj Baltarusijoj bus pastatytas vytis, kad lenkai pasistatė kažkokį arklį praėjusio amžiaus 9 deš. ir, kad mes turime imtis "prevencinių" priemonių ar bent jau lygiuotis, prasilenkia su logika. Nuo kada mums Baltarusija yra "kelrodė žvaigždė" ir ką bendro turi lenkų 9 deš. kultūrinė situacija su šiandiena.

Yra kiek atvirkščiai - neturėdami paminklo Vyčiui mes šiuo metu kaip tik ir lygiuojamės į Baltarusiją, kuri savo šalies simbolius pasiėmė iš sovietmečio, o Vytį ir Baltarusijos vėliavą uždraudė. Tačiau jeigu Baltarusija pakeis kursą - jie neabejotinai pakeis ir savo šalies simbolius ir Vytis stovės jų pagrindinėje aikštėje.

[J.U.]

netgi šiuo metu yra statomos skulptūros kažkokiems niekam neįdomiems Vileišiams.

Gal pasakysiu žiauriai, bet mano nuomone broliai Vileišiai yra nepalyginamai labiau nusipelnę Lietuvai nei nežinia kodėl visų dievinamas Vytautas Didysis.

[Sula]

Gal pasakysiu žiauriai, bet mano nuomone broliai Vileišiai yra nepalyginamai labiau nusipelnę Lietuvai nei nežinia kodėl visų dievinamas Vytautas Didysis.

Per žiauriai. Visai skirtingi laikai, skirtingi žmonės...

[Eidvis]

Nelabai suprantu prie ko čia Vytautas ir Vytis. Vytis buvo ir yra visos Lietuvos simbolis, visais laikais kai jinai nebuvo okupuota (ir ne tik). Vytautas gi tebuvo vienas iš didžiųjų kunigaikščių, kuris tikriausiai turėjo savo asmeninį herbą. Tai, kad Lietuvos herbas ir simbolis dabar yra Vytis, nereiškia, jog jis yra Grybauskaitės, jis yra Lietuvos.

[Knope]

Bet sutikim, Labašausko projektas tikrai geriausias iš pasiūlytų.

Aš ir taip manau. Struktūra iškylanti iš žemės, puikiai (nedidaktiškai, neperšamai) išreiškianti partizaninio karo esmę ir nepatetiškai konfrontuojanti su KGB rūmų fasadu. Kažkiek primena Majos Lin memorialą Vašingtone (Vietnamo karo veteranams), bet vis dėlto Labašausko mintis - savita. Paprastas, harmoningas, tikslus, verčiantis susimąstyti (o ne šaukti "valio"!) ir perspektyvoje galimas paliesti (medžių kamienų reljefas - super!) kūrinys. Sau taip apibendrinau:

- paprastas
- ramus
- aiškus
- lakoniškas
- harmoningas
- ne didaktiškas/ ne peršantis savęs
- kviečiantis susimąstyti, bet ne šaukti valio
- perspektyvoje galimas paliesti
- išaugęs iš žemės, kaip ir lietuvių partizaninis pasipriešinimas
- prasmingai konfrontuojantis su KGB rūmų fasadu

Projektą žr. čia: http://www.cac.lt/lt/lukiskiu/8982. Balsavimas čia: http://epilietis.lrv.lt/lt/dalyvauk-...ukiskiu-aikste

[Pau]

Tokios sienos kai Labašausko šiuo metu yra populiarios Europoje. Padeda pvz sulaiptuoti šlaitą ar atskirti erdves. Iš esmės reikia galvoms nuspręsti ar mes norime garbinimo ar pagerbimo vietos. Abi paskirtys yra panašios, bet kartu ir skirtingos. Garbinimo - skirta tik praeičiai - kurioje galbūt vyks minėjimai, gėlių padėjimai ir panašūs renginiai. Pagerbimo - tai vieta platesnės paskirties kurioje tu gali pagerbti, bet gali ir pasidžiaugti ateitimi ir dabartimi kartu su mūsų praeities didvyriais. Labašausko projektas labiau traukia prie antro. Jei jį išrinks ir bandys daryti garbinimo vietą kur Vytis centre, tada reikėtų išnaudoti visą aikštės plotą sukuriant mini simbolių taką. Juos galima dedikuoti, bet kam kas mums svarbu. Jei visgi bus antras variantas - centre fontanas ir pakraščiais geros kokybės skulpturos, menininkų darbai ar panašiai. Esmė, kad iš bet kurio taško aikštės matytum kažką kas viliotų nueiti ir pažiūrėti. Jei taip žiūrėti dar trečią istorinį variantą (turgus ir cirkas), tada kali viduryje myžantį arklį, stovintį ant galvos bebrą, palinkusią pušį su gintaro inkrustacijomis, bet ką kas yra crazy ir 90procentų populiacijos yra juokinga (sisiojantis berniukas geras pvz), o pakraščiais vėl dėstai meno kūrinius kurie traukia ateiti. Kas savaitgalį renginiai, šokiai pokiai, turgus ir visas kitas veiksmas.

[Knope]

Turiu slaptą mintį/viltį, kad Sierakausko ir kt, sukilėlių palaikai bus palaidoti Šv. Jokūbo bažnyčios šventoriuje ir iki jo nusidrieks atminimo takas.

[J.U.]

O Vyčio idėjai paremti į mitingą susirinko tik pensininkai

[LBP]

O Vyčio idėjai paremti į mitingą susirinko tik pensininkai

Nieko nuostabaus. Jauni dirba arba paskaitose sėdi.

[TikSkaitantis]

Lietuvos reddite radau labai idomu filmuka, panasu kad balsavimas gali buti tik del akiu, o projektas jau seniausiai isrinktas. Ka manote?

Zuireti kazkur nuo 1:40

[Rimas_OK]

Man visi variantai netinkami. Savo masteliu ir apimtmi jie yra provincijos miestelio lygio. Tokiuose tyruose, kaip Lukiškių a., tur būti kažkas monumentalesnio, labiau užpildančio erdvę. Aišku didinant mastelius, tuoj pat mūsų superskoningumas sakys - azijatiška, rytietiška. Bet visada peršasi Eifelio bokšto pavyzdys tokiu drastišku dydžiu "suniokojęs" tokį Vakarų europos miestą. Ir nieko neatsitiko, nepavirto Paryžius nei Amerika, nei Azija
Tad aš balsuoju už šito varianto perkėlimą į Lukiškių a.:

[Creatium]

Lietuvos reddite radau labai idomu filmuka, panasu kad balsavimas gali buti tik del akiu, o projektas jau seniausiai isrinktas. Ka manote?

Zuireti kazkur nuo 1:40

Neverta kreipti dėmesio į tokius dalykus. Visiems viešai prieinama informacija kaip buvo, kad Lukiškių aikštės ir monumento projektai atsiskyrė ir kodėl aikštėje yra tarsi paruošta vieta Vyčiui.

[Sula]

Lietuvos reddite radau labai idomu filmuka, panasu kad balsavimas gali buti tik del akiu, o projektas jau seniausiai isrinktas. Ka manote?

Zuireti kazkur nuo 1:40

Manau tą patį. Konkursas fiktyvus. Bus Vytis be konkurencijos.

Man visi variantai netinkami. Savo masteliu ir apimtmi jie yra provincijos miestelio lygio. Tokiuose tyruose, kaip Lukiškių a., tur būti kažkas monumentalesnio, labiau užpildančio erdvę. Aišku didinant mastelius, tuoj pat mūsų superskoningumas sakys - azijatiška, rytietiška. Bet visada peršasi Eifelio bokšto pavyzdys tokiu drastišku dydžiu "suniokojęs" tokį Vakarų europos miestą. Ir nieko neatsitiko, nepavirto Paryžius nei Amerika, nei Azija

Visiškai pritariu.

[lukass]

Man visi variantai netinkami. Savo masteliu ir apimtmi jie yra provincijos miestelio lygio. Tokiuose tyruose, kaip Lukiškių a., tur būti kažkas monumentalesnio, labiau užpildančio erdvę. Aišku didinant mastelius, tuoj pat mūsų superskoningumas sakys - azijatiška, rytietiška. Bet visada peršasi Eifelio bokšto pavyzdys tokiu drastišku dydžiu "suniokojęs" tokį Vakarų europos miestą. Ir nieko neatsitiko, nepavirto Paryžius nei Amerika, nei Azija
Tad aš balsuoju už šito varianto perkėlimą į Lukiškių a.:...

Tada statykim šitą:

Šaltinis

[Sula]

Gal ne tokią beskonybę, o kažką tokio: