Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukcija

[digital]

Istorikas Alfredas Bumblauskas: „Žiūrėkime į Lietuvos istoriją kaip į sėkmės istoriją ir mažiau isterikuokim“

Naujausia versija – pilietinis karas tarp vytininkų ir kalnelininkų. Mano manymu, toks lygus balsavimo rezultatas rodo, kad konkursas nepavyko. Ką darysim, jeigu lygu? Demokratijos požiūriu, net į mažumos teises turi būti atsižvelgta. Reikia ieškoti konsensuso arba duoti galimybę abiem, kaip darytų kokie kanadiečiai. Kam skubėti? Kodėl skubinti politinius sprendimus?

Lukiškių aikštė per daug svarbus dalykas, Seimo patvirtinta, kad tai pagrindinė valstybės aikštė. Gerai, kad svarstome, jei dar svarstome, tai turim šį tą galvoje. Jei staiga viską sukalsim ir baigta, tai tik supriešinsim visuomenę. Palinkėčiau šimtmečio proga to dialogo išmokti, perimti geriausias patirtis. Juk pagalvokite, kokia Lietuva yra sėkmės istorija.

[sankauskas]

N. Pumprickaitė šnekina Vilių Kavaliauską. Pasakė gana daug.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=76533765

Šiaip man tai yra visiškai vienodai, kas ten bus statoma, bet kai paskaitai tokių atsilupėlių straipsnius, nori nenori pradedi linkti į Vyčio priešininkų pusę.

[Sula]

Šiaip man tai yra visiškai vienodai, kas ten bus statoma, bet kai paskaitai tokių atsilupėlių straipsnius, nori nenori pradedi linkti į Vyčio priešininkų pusę.

Tikrai taip, V.Kavaliauskas man rodos galvoja, kad AMB stiliaus schemos dar veikia...
Keista, kad būtent šis veikėjas yra Vyčio projekto įkvėpėjas.

[senasnamas]

Dar V. Radžvilas liberastams paerzinti, FB

Vyčio neleista statyti dėl tos pačios priežasties, dėl kurios vis neiškyla A. Smetonos ir kitų 1918 m. didžiųjų valstybininkų paminklai. Tai ne klaida ar koks nors kvailas nesusipratimas, bet Lietuvos valdžios rankomis vykdomos Vilniaus politinio išlietuvinimo ilgalaikės ir gerai apgalvotos strategijos nuoseklus rezultatas. Nuolankiai vykdant Lenkijos politikų valią neriamasi iš kailio, kad Lietuva simboliškai neįsitvirtintų Vilniuje kaip amžinojoje savo sostinėje.
Neatsitiktinai priėmus sprendimą dėl „bunkerio” žaibiškai susitiko premjeras S. Skvernelis ir Kauno meras V. Matijošaitis, o pastarasis tučtuojau paslaugiai pasisiūlė „paimti” Vilniui „nereikalingą” Vytį ir pastatyti jį Kaune – net kur kas didesnį, tikrų tikriausią milžiną. Politiniu požiūriu šis sumanymas yra vienareikšmis ir nekelia jokių abejonių. Jis reiškia vieną: tyliai sutinkama ir pripažįstama, kad tikroji Lietuva yra „Kauno Lietuva”, o pats šis puikus miestas yra ne laikinoji sostinė, kokia jis laikytas tarpukariu, bet būsimoji nuolatinė Lietuvos sostinė. Tačiau ši operacija turi ir kur kas medžiagiškesnį aspektą, kuris įžvalgiai aptariamas V. Jasukaitytės straipsnyje. Į jame keliamus klausimus iš tiesų turės būti atsakyta aiškiai ir neišsisukinėjant – galbūt pirmą kartą nuo Sąjūdžio laikų. Mat Vyčio klausimas nėra paprastas ginčas dėl geresnio ar blogesnio paminklo kurio nors šalies miesto ar miestelio centrinėje aikštėje. Tai Vilniaus kaip Lietuvos sostinės tikrojo politinio ir istorinio statuso, taigi – ir Lietuvos valstybės išlikimo bei jos ateities klausimas.
Be abejo, rasis tokių, kurie šiuose pasvarstymuose įžvelgs tik mėginimus pagąsdinti visuomenę pramanyta Lenkijos grėsme. Jie pareikš, kad dabar „kiti laikai”, tad, jeigu kažkada mūsų ilgaamžė kaimynė ir užgrobė Vilnių, tai dabar ne tik pripažįsta jį nedalomos Lietuvos sostine, bet yra gera mūsų bičiulė ir strateginė partnerė.
Šitaip manantiems tenka priminti, kad šiame pasaulyje nėra nieko nepajudinamai tvirto ir pastovaus. Viskas keičiasi. O kaip greitai ir kiek lengvai bei smarkiai keičiasi, Lietuva yra patyrusi savo kailiu. Kai 1923 m. buvo prijungta Klaipėda, miestą iki tol valdžiusi Vokietija ne tik neprotestavo, bet tyliai pritarė, kad jis taptų būtent Lietuvos, o ne kokios nors kitos valstybės dalimi. Tas pritarimas truko vos penkiolika metų. Štai tokio žmogiškų reikalų nepastovumo kaip tik ir nesuvokia politiškai nebrandžios ir neturinčios istorinės atminties tautos. Mūsų visuomenės kovos dėl Vyčio rodo, kad visiškai nesuvokiama jo tautinė ir valstybinė reikšmė ir dar kartą paliudija, jog vis dar nesame išaugę iš politinės vaikystės tarpsnio.

[Eikantas X]

Siūlau atsiversti Vyčio vikipedijos puslapį ir pasižiūrėti į Vyčio atvaizdus Lenkijos vaivadijų, apskričių ir miestų herbuose. Nei jiem trukdytų tas Vytis, nei ką.

[Sula]

Man juokingas pačio Vyčio skupltūros toks sureikšminimas. Ir dar tokios atbulomis rankomis, be sielos darytos.

Kokiais 50-aisiais ant lentos išraižytas Vytis tikriausiai buvo vertingesnis. Dabar tuos "monumentus" galima būtų štampuoti nors ir šimtais. Tik kokia jų vertė?
Iš kitos pusės, visų dešimčių komisijų, apklausų, nutarimų galutinė vertė yra nulinė, jei nėra sutarimo - čia reiktų sutikti su Bumblausku.

[sankauskas]

Dar V. Radžvilas liberastams paerzinti, FB

Nemanau, kad Radžvilas gali ką nors suerzinti. Greičiau sukelti gailestį.

[senasnamas]

Man juokingas pačio Vyčio skupltūros toks sureikšminimas. Ir dar tokios atbulomis rankomis, be sielos darytos.

Filosofai kalba apie simbolinę reikšmę, o liaudis svarsto, ar uodega tinkamo ilgo ir ar panaši į tikro žirgo uodegą. Ne dėl tokių kokybinių smulkmenų tas erzelis kilęs ir ne jos dabar svarbiausios.

[Sula]

Filosofai kalba apie simbolinę reikšmę, o liaudis svarsto, ar uodega tinkamo ilgo ir ar panaši į tikro žirgo uodegą. Ne dėl tokių kokybinių smulkmenų tas erzelis kilęs ir ne jos dabar svarbiausios.

Ir nemanau, kad dėl Radžvilo versijos, artimos konspirologijai

Mano giliu įsitikinimu problema kaip tik lietuviškos dailės ir apskritai kultūrinėje krizėje.

[senasnamas]

Tą lenkišką versiją galima padėti į šoną, nors etatinis ruporas Valatka savaitgalį liaupsino Pilsudskį turbūt ne atsitiktinai ir ne be reikalo. O įprasta priešprieša valdžia vs visuomenė, tautininkai vs kosmopolitiniai liberastai tai akivaizdi.

Mano giliu įsitikinimu problema kaip tik lietuviškos dailės ir apskritai kultūrinėje krizėje.

Krizė labiau vertybinė - su komjaunuolišku uolumu skubiai kopijuojamos importinės vertybės ir stabai tikintis tapti moderniais ir šauniais. Panašiai kaip 1945 m., tik galvos pasuktos į priešingą pusę. Bet mąstymas ir metodai lygiai tokie patys.

[Eidvis]

Diskusiją dėl Lukiškių aikštės pagaliau reikėtų baigti ir įgyvendinti tai, kas suplanuota.

Per 20 metų diskusijos nelabai iš esmės pasikeitė, nesinori, kad ir po 20 metų apie tą patį vis dar diskutuotumėm : https://www.facebook.com/vykintas.va...00295596652117

[sankauskas]

Tą lenkišką versiją galima padėti į šoną, nors etatinis ruporas Valatka savaitgalį liaupsino Pilsudskį turbūt ne atsitiktinai ir ne be reikalo. O įprasta priešprieša valdžia vs visuomenė, tautininkai vs kosmopolitiniai liberastai tai akivaizdi.


Krizė labiau vertybinė - su komjaunuolišku uolumu skubiai kopijuojamos importinės vertybės ir stabai tikintis tapti moderniais ir šauniais. Panašiai kaip 1945 m., tik galvos pasuktos į priešingą pusę. Bet mąstymas ir metodai lygiai tokie patys.

Svarbiausia laiku išsitraukti komunisto kortą. Tą visada veikiantį kozirinį tuzą, kuriuo gali užbaigti visus ginčus.

Nori įamžinti Lietuvos laisvės gynėjus, kurie kovojo prieš komunistinį marą - tu komunistas. Diskusija baigta.

Logika verta Radžvilo.

[John]

Kodėl čia dar vyksta diskusijos apie tą "Vytį"? Eikite į atitinkamą Kauno temą. Ačiū.

[sankauskas]

Kodėl čia dar vyksta diskusijos apie tą "Vytį"? Eikite į atitinkamą Kauno temą. Ačiū.

Todėl, kad yra grupė žmonių, kurie jaučia pašaukimą kovoti už teisibią.

Kovojo už mergaitę, kurią pagrobė pedofilų klanas, dabar kovoja už Vytį, kurį iš žmonių pagrobė liberastų klanas.

[R.D.]

Bet forumo istorijos/meno/kultūros žinovai (paprastai ciniški ekonomistai) taip ir neatsako (o ką jiems ir atsakinėti, jie patys sau geriausi, kuriems menas yra tik tam, kad kviestionuotų meną ), kaip šis paminklas bunkeris/žeminė atspindi laisvės kovas (juk būtent tai turi atspindėti), jeigu jame nėra (ką kalbėjo A. Anušauskas):
1) 1918-1920 (realiai kovos vyko 19-20) Nepriklausomybės kovų, o juk minėsime valstybės 100-metį, kuris be nepriklausomybės kovų iš vis nebūtų.
2) 1941 m. birželio sukilmo aido.
Dar gi, jeigu nežiūrėti į tai, jog dabar koncentruojames į XX a., bet šie metai buvo įspūdingi tuo, kad suradome XIX a. sukilėlus (Sierakauskas, Kalinauskas ir kt. dar neiškasti ant Gedmino kalno), kurie ir buvo pakarti Lukiškių aikštėje, tad kažkaip galima būtų mintį įkomponuoti. Kažkas forume pastebėjo, kad jiems paminklas kažkur nukištas į kamputį, o jiems, kaip jie patys skelbė „Lietuvių katekizme“ (rastas sukilėlio bute), svarbu buvo, ką jie ir įrašė atsakyme į klausimą „Kas yra lietuvis?“ „Tas, kas tiki laisve ir laikosi Statuto.“ Argi negalima buvo pagalvoti, kaip ir tokią laisvės įdėją perteikti. Juk tai taip nuostabu, savos teisės samprata, laisvės požiūris. Tiek jau to, tai XIX a., kiti reikalai.
A. Anušauskas teisingai pastebėjo, kad autorius, greičiausias absoliučiai nieko apie istoriją nesuvokiantis pilietis, kažką girdėjo apie partizanus, sugalvojo jiems padaryti bunkerį (beje, paminklo autorius "Žinių radijo" laidoje sakė, kad jam patiko Vašingtone esantis paminklas Vietnamo karo veteranams, bet LRT panoramoje (vakar) rodė kažkokį memorialą iš JAV, iš kurio vis ne tip-top nukopijuota mintis), bet juk laisvės, valstybės gynėjai to bunkerio nekentė, tai jų nelaisvės, mirties simbolis, laikinos priebėgos vieta. Negi taip sunku paskaityti laiškus, atsminimus, pažiūrėti, kaip į laisvę jie žvelgė (jeigu jau tik į partizanus koncentruojames). Net tas paminklas, kuris buvo vienas iš konkurso dalyvių, kur vaizduojami po aikštę išsibarstę simboliai, turėjo daugiau istorinės minties.
Kitas dalykas, istorijos instituto darbuotojo A. Kasperavičiaus mintis "Žinių radijo" laidoje, teigiant, kad toks simbolis absoliučiai nesiderina su Vilniaus architektūra, ypač viskuo, kas ji supa aplink. Ir siūlė, kaip ir LDK laikais, pasamdyti italų architektą, skulptorių, kuris galbūt ras daugiau miestui tinkantį paminklą.
Ir prašau manęs nepulti, kad palaikau Vytį. Sakau, to, kuris buvo siūlomas, nepalaikiau, nes tai chaltūra. Sutinku su visais forumiečiais, kurie kalba apie vos ne nuo herbo nuimtą Vytį kaip prastą variantą. Bet šito paminklo, ant kurio galės šuniukai kakoti ir burgerius valgyti Vilniaus hipsteriai, nepalaikau, nes tai ne tik nepagarba, bet istorijos profanacija.
Pačio senelis praleido bunkeryje metus, vėliau pagautas, teistas ir ištremtas 30 metų Sibiran. Nekentė jis to bunkerio, nes atnešė vargą, ligas, todėl rado galimybę pasislepti Kaune. Žinoma, laikinai, kol nesugavo ir nenuteisė.
P.S. mes čia visi galime nesutarti dėl formos, kuri yra pagrindinis ginčų objektas (vieni nori modern art, kiti klasikinio), bet sutarkime dėl minties, idėjos, nes turinys visiems aiškus.

[senasnamas]

Nori įamžinti Lietuvos laisvės gynėjus, kurie kovojo prieš komunistinį marą - tu komunistas.

Jaunieji "modernistai" ne kažką įamžinti nori, o piknikų ir pramogų erdvės, nes juk Vilniuje daugiau nėra tam tinkamų vietų. Čia tas įamžinimas tik tarp kitko - ir neatsitiktinai pasirinktas projektas, kuris daugeliui nepatinka. Šiandieniniai kosmopolitiniai liberalai yra anuometinių komjaunuolių dvasiniai broliai - šitas palyginimas nėra iš piršto laužtas. Jų skiriamasis požymis yra neapykanta visokiems "atgyvenusiems" tautiškumams ir meilė progresui. Tada jų "religija" buvo komunizmas, o dabar vakarietiškas leftizmas - buvo skatinama draugystė su kirgizais ir uzbekais (nes juk broliškos respublikos), o dabar - su musulmonais ir afrikiečiais. Sąvokos skiriasi, bet reiškinys tas pats.
Jei Kavaliauskas nemelavo, tai buvo siūloma statyti metro aukščio Vytį, kad vaikai galėtų užlipti. Ar čia siekis kažką įamžinti, ar pasityčioti? Bunkeriu, atseit simboliu, siekiama to paties.

[Perfect]

Jaunieji "modernistai" ne kažką įamžinti nori, o piknikų ir pramogų erdvės, nes juk Vilniuje daugiau nėra tam tinkamų vietų. Čia tas įamžinimas tik tarp kitko - ir neatsitiktinai pasirinktas projektas, kuris daugeliui nepatinka. Šiandieniniai kosmopolitiniai liberalai yra anuometinių komjaunuolių dvasiniai broliai - šitas palyginimas nėra iš piršto laužtas. Jų skiriamasis požymis yra neapykanta visokiems "atgyvenusiems" tautiškumams ir meilė progresui. Tada jų "religija" buvo komunizmas, o dabar vakarietiškas leftizmas - buvo skatinama draugystė su kirgizais ir uzbekais (nes juk broliškos respublikos), o dabar - su musulmonais ir afrikiečiais. Sąvokos skiriasi, bet reiškinys tas pats.
Jei Kavaliauskas nemelavo, tai buvo siūloma statyti metro aukščio Vytį, kad vaikai galėtų užlipti. Ar čia siekis kažką įamžinti, ar pasityčioti? Bunkeriu, atseit simboliu, siekiama to paties.

Greičiau ko nenori "modernistai", tai dar vieno "altorėlio", dar vienų "kapinių" - numirusios viešos erdvės, kur naujieji-senieji "moralės sergėtojai" rengtų savo veidmainiškas atnašas "laisvės daiktui".

Šiandien Jakilaitis (nu)teis "bunkerį" per LRT teismą. Tad nusipirkite popkorno

[senasnamas]

Kur yra tų "altorėlių", marinančių viešąją erdvę?
Netoli yra Žemaitės skveras, pieva prie Baltojo tilto, Tauro kalnas, kur galima linksmintis. Sovietai kapinėse net pastatė santuokų rūmus, kad tik būtų linksma ir smagu. Bet būtinai reikia tam Lukiškių aikštės ir Vytis kažkaip tai gadins nuotaiką, bet va bunkeris tai džiugins.

[mantasm]

Greičiau ko nenori "modernistai", tai dar vieno "altorėlio", dar vienų "kapinių" - numirusios viešos erdvės, kur naujieji-senieji "moralės sergėtojai" rengtų savo veidmainiškas atnašas "laisvės daiktui".

Šiandien Jakilaitis (nu)teis "bunkerį" per LRT teismą. Tad nusipirkite popkorno

Lukiškės elementariai neturi iš kur paimt žmonių aikštės užpildymui. Ar su kalvele, ar be, vistiek neperspjaus nei Taurakalnio, nei Balto tilto pievos, nei Katedros aikštės. O mirusi vieša erdvė be altorėlio dar liūdniau nei su altorėliu - tada bent kažkokią funkciją turi.

[mantasm]

Kur yra tų "altorėlių", marinančių viešąją erdvę?
Netoli yra Žemaitės skveras, pieva prie Baltojo tilto, Tauro kalnas, kur galima linksmintis. Sovietai kapinėse net pastatė santuokų rūmus, kad tik būtų linksma ir smagu. Bet būtinai reikia tam Lukiškių aikštės ir Vytis kažkaip tai gadins nuotaiką, bet va bunkeris tai džiugins.

Cvirkparkis? Vieta susitikimams lyg ir gera, kebabinė šalia... Bet vistiek tuščia ir nyku.