/\ šitam teiginiui tikrai sunku kontraargumentuoti, ar visgi vilnius buvo tik kaimukėlis su dviem gigantais centre?..
Man labiausiai patiko ir itikinamiausias brokencloud paaiskinimas. Kaip supratau viskas turejo atrodyti taip : katedra ir valdovu rumai niekada nebuvo susiglaude. Katedra ja 'rekonstruojant' , pleciant priartejo prie valdovu rumu pamatu jau tuomet kai is tu rumu jau buvo tik griuvesiai. todel ju pamatai dabar ir yra salia. Juk niekas nesitikejo,kad brazauskas sitaip atstatines istorija:-))) O visi tie paveiksliukai ,kuriuose katedra ir valdovu rumai susiglaude ,piesti jau po to kai tu rumu is viso nebebuvo ,piesti is galvos ir aisku nesilaikant jokiu proporciju ,tik norint parodyti katedra ir rumus. todel ir aplink nera nupiesta jokiu pastatu ,o tik arkliai su vezimais. Man atrodo si versija itikinamiausia ,o brokencloud svariausias ekspertas sioje diskusijoje.
žvelgiant planingai, tai pažiūrėkime tarkim į katedros vaizdą prieš katedros rekonstrukciją ir puikiai išvysime, kad katedra per bet kokias rekonstrukcijas nebuvo niekada toliau nutolusi nuo valdovų rūmų. Iš kitos pusės žvelgiant , nebuvo pakitusi ir Kazimiero koplyčia, jos aukštingumas. Galime išvesti faktą, kad Valdovų rūmai visuomet buvo prisišlieje prie katedros visais laikais, kad ir kaip ta katedra atrodė. Stuoka Gucevičius katedrą rekonstravo dar esant rūmams, Valstybė tada buvo visgi dar Lietuvos - Lenkijos ir niekas dar nebuvo pilnai įsitikinęs, kad Rusijos imperiją okupuos valstybę, niekas nežinojo , koks ir bus valdovų rūmų likimas, bet jiems stovint, esant dar ATR, neikas jų nesiruošė griauti ir L.S Gucevičius turėjo atsižvelgti į pačius valdovų rūmus.
Štai katedros ir rūmų vaizdas prieš katedros rekonstrukcija.
O žinoma, praeivio argumentai čia yra svariausi ir jis čia nuspręs kas yra kas.
Man labiausiai patiko ir itikinamiausias brokencloud paaiskinimas. Kaip supratau viskas turejo atrodyti taip : katedra ir valdovu rumai niekada nebuvo susiglaude. Katedra ja 'rekonstruojant' , pleciant priartejo prie valdovu rumu pamatu jau tuomet kai is tu rumu jau buvo tik griuvesiai.
Taip tu teisus, jie niekada nebuvo ir nėra susiglaudę
Man labiausiai patiko ir itikinamiausias brokencloud paaiskinimas. Kaip supratau viskas turejo atrodyti taip : katedra ir valdovu rumai niekada nebuvo susiglaude. Katedra ja 'rekonstruojant' , pleciant priartejo prie valdovu rumu pamatu jau tuomet kai is tu rumu jau buvo tik griuvesiai. todel ju pamatai dabar ir yra salia. Juk niekas nesitikejo,kad brazauskas sitaip atstatines istorija:-))) O visi tie paveiksliukai ,kuriuose katedra ir valdovu rumai susiglaude ,piesti jau po to kai tu rumu is viso nebebuvo ,piesti is galvos ir aisku nesilaikant jokiu proporciju ,tik norint parodyti katedra ir rumus. todel ir aplink nera nupiesta jokiu pastatu ,o tik arkliai su vezimais. Man atrodo si versija itikinamiausia ,o brokencloud svariausias ekspertas sioje diskusijoje.
Užteks pezėti nesąmones. Katedros galinė siena yra dar renesansinė - VR bendraamžė. Kazimiero koplyčia, kaip jau buvo minėta, statyta VR būnant dar pilnai funkcionuojantiems - jų klestėjimo laikais 1636. Ir galų gale jei Gucevičius būtų tikėjęsis VR nugriovimo, tai gal būtų kiek prašmatnesnę galinę sieną suprojektavęs, ar ne?
Nori siaurų gatvelių? Susirask Miesto sienos g. ir pažiūrėk kaip miestiečiai statė. Graviūra su "laukais" vaizduoja laikotarpį, kai buvo pradėtas valyti plotas aplinka Katedrą - užpilta senoji Vilnios vaga, išgriautos žemutinės pilies sienos, sulygintas su žeme tribunolas, kapitula ir vyskupija. Pažiūrėk pas Drėmą kaip ten pastatai buvo sugrūsti.
Už tolimesnį niekuo nepagrįstą spamą bausiu.
žvelgiant planingai, tai pažiūrėkime tarkim į katedros vaizdą prieš katedros rekonstrukciją ir puikiai išvysime, kad katedra per bet kokias rekonstrukcijas nebuvo niekada toliau nutolusi nuo valdovų rūmų. Iš kitos pusės žvelgiant , nebuvo pakitusi ir Kazimiero koplyčia, jos aukštingumas. Galime išvesti faktą, kad Valdovų rūmai visuomet buvo prisišlieje prie katedros visais laikais, kad ir kaip ta katedra atrodė. Stuoka Gucevičius katedrą rekonstravo dar esant rūmams, Valstybė tada buvo visgi dar Lietuvos - Lenkijos ir niekas dar nebuvo pilnai įsitikinęs, kad Rusijos imperiją okupuos valstybę, niekas nežinojo , koks ir bus valdovų rūmų likimas, bet jiems stovint, esant dar ATR, neikas jų nesiruošė griauti ir L.S Gucevičius turėjo atsižvelgti į pačius valdovų rūmus.
Štai katedros ir rūmų vaizdas prieš katedros rekonstrukcija. Atvaizdas
O žinoma, praeivio argumentai čia yra svariausi ir jis čia nuspręs kas yra kas.
Pažiūrėk - pirmam paveikslėlyje Nr. 1 iki Nr. 4 aiškiai nurodo į mažą Katedrą, kuri niekaip nesilietė su Rūmais.
Antras paveikslėlis, deja, tėra dailininko fantazija - jis tapytas 1840, kai Rūmų jau nebuvo senokai.
1. Valdovų rūmai yra XVI a. renesansiniai, čia parodyta būtent XVI a. vaizdas, kaip atrodė katedra. Tuo metu viskas sutampa. Galinė katedros siena yra nuo pat XIV a. kai dar net nebuvo pastayti renesansiniai rūmai.
2. Rosis dalyvavo katedros rekonstrukcijoje dar po 1790 metų, tai manau jis žinojo ką piešia, o neįsigalvojo.
Išvada: Katedra (taip kaip ji atrodo dabar) ir Rūmai (bent jau kaip pastatas, o ne griuvėsiai) niekada nestovėjo kartu.
Parašė dr. Napaleonas Kitkauskas
Visuomenės dėmesys, prieš dvylika metų buvęs entuziazmas, kad valdovų rūmus reikia atstatyti, truputį priblėso. Kodėl? Buvo įvairių priežasčių. Bet ypač stebindavo toks pasakymas, ir spaudoje kartotas, kad Katedra ir Valdovų rūmai niekuomet greta vienas kito nestovėjo, jog visa tai kažkieno sugalvota. Prieita netgi iki to, kad imta teigti: kai L.Stuoka-Gucevičius projektavo Katedrą, jis galvojo ir apie rūmų nugriovimą. Niekur, absoliučiai niekur nėra apie tai parašyta. Katedra buvo baigta rekonstruoti 1801 m., jos dabartinis, jau klasicistinis tūris padarytas 1791–1792 m., dar prieš T.Kosciuškos sukilimą. Apie rūmų statymą nereikėjo galvoti – jie jau stovėjo. Taigi tokie argumentai – iš piršto laužti. Jautėsi, jog kažkas sąmoningai nori visuomenę, žmones, kurie mažiau išmano istoriją, dezinformuoti. Koks to tikslas – galima tik spėlioti.
Man atrodo ,kad arciausiai teisybes yra broken cloud. Logiskai paaiskino kas ir kaip ir kodel. visi kiti tik siuntineja kaip pavyzdzius i kazkokius lenkyno miestelius ar siaip prisirinke paveiksleliu senoviniu,kurie garantuotai yra daugiau dailininko ismone ,nei buve faktai. Galiu pakomentuoti ten kazkieno vieno paveiksliuka: viduryje katedra ir valdovu rumai 3 austu ,o aplinkui tusti laukai ,tik vezimai su arkliais:-))) Na ir kas gali rimtai ziureti i tokius paveiksliukus,kad vidury lauku tik du dideli pastatai. Tai garantuotai tik dailininko ismone ir tiek.
Neumiršk, kad Tai buvo žemutinė PILIS. Tai yra tvirtovė. Ir su tuo susijęs pastatų kompleksas, kurie glaudžiai tarpusavyje susiję, tame tarpe ir Katedra su Rūmais. Nors jie pastatyti ir kiek vėliau, XVa., bet net iki jų Katedra buvo susieta su kitais pastatais kaip to gynybinio komplekso dalis. Atskira, kaip laukymėje, stovinti Katedra yra rusų pionierių projektas. Reikia dar džiaugtis, kad ir jos nenugriovė.
toks koks dabar katedros planas islikes nuo vytauto laiku, tuo pat metu pradeti statyti ir rumai.nuo pat pradziu abu pastatai susije kartu informacijos yra daug apie tai.zinoma galerija jungusi su sv.kazimiero koplycia,peskos akvareleje gerai matosi angos ritineje katedros sienoje.kad rumai apleisti nuo XVIIa.vidurio nereiskia kad abu pastatai nestovejo vienas salia kito.o kad ju netstatinejo galime kaltinti supuvusia zespospolitos respublika,ne vien lietuva
Na, ginčuose sako gimsta tiesa... Šis dr. Napoleono Kitausko straipsnis taip pat tėra argumentas, žingsnis į ginčą.
Štai jis sako: Katedra buvo baigta rekonstruoti 1801 m., jos dabartinis, jau klasicistinis tūris padarytas 1791–1792 m., dar prieš T.Kosciuškos sukilimą.
Tai tiesa, tačiau kas kitas jei ne tas pat Gucevičius ir "padarė" tą "klasicistinį tūrį"? O ir kur "rašoma", kad Gucevičius tikėjosi, jog Rūmai išliks?
Dabartinį, klasicistinį, kūrinį architektas L. Stuoka-Gucevičius sukūrė XVIII a. pabaigoje, rekonstruodamas senosios Katedros gotikinį tūrį. Vienas iš sudėtingesnių uždavinių architektui buvo išsaugoti didelės savarankiškos meninės vertės barokines Šv. Kazimiero ir Valavičių koplyčias. Ne menkesnės svarbos uždavinys buvo klasicistinės Katedros fasadus priderinti prie šalia jos stovėjusių Valdovų rūmų architektūros. Perstatytos Katedros fasaduose ir interjere vyrauja dorėninio orderio elementai, tačiau erdvė išlikusi gotikinė, halinė. Didysis altorius – taip pat dorėninio orderio keturių kolonų portikas su trikampiu frontonu viršuje. Arkikatedros varpinės viršutinis aukštas ir stogo smailė taip pat yra klasicistinių formų, nors varpinės apatinė dalis ankstesnė, statyta XIV–XVI a.
Keistokas būdas - Klasicistinę katedrą derinti su renesanciniais rūmais statant dorėninį orderį. Tiesa sakant, bet kokį orderį.
Nekeista visai, jei rūmai jau nebeturi ateities - 1783 m. (kai pradėta rekonstruoti Katedra) jau buvo daugiau kaip šimtas metų, kai apgriuvusiuose pastatuose negyveno jokie valdovai...
Žinoma, sunku pasakyti kas buvo Gucevičiaus galvoje, tačiau tai sunku ir dr.Napaleonui.
Keistokas būdas - Klasicistinę katedrą derinti su renesanciniais rūmais statant dorėninį orderį. Tiesa sakant, bet kokį orderį.
Nekeista visai, jei rūmai jau nebeturi ateities - 1783 m. (kai pradėta rekonstruoti Katedra) jau buvo daugiau kaip šimtas metų, kai apgriuvusiuose pastatuose negyveno jokie valdovai...
Žinoma, sunku pasakyti kas buvo Gucevičiaus galvoje, tačiau tai sunku ir dr.Napaleonui.
Vasario 27 – kovo 1 dienomis Vilniuje, „Litexpo“ parodų centre penkioliktąjį kartą rengiamoje tarptautinėje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje „Vivattur“ pirmą kartą bus pristatyti Valdovų rūmai.
Comment