Valdovų rūmai

[Lettered]

Ar ten fasade tik ne dregme pasidarbavo? o gal specialiai padaryta, kad atrodytu kuo seniau. nesuprantu kam isskirtas plytu muras, jei plytos naujos?

Matai, yra šiame forume tokių, kuriems nauja idomiau negu sena ir galvoja, kad ir turistams tas pats bus

[music]

Ar ten fasade tik ne dregme pasidarbavo? o gal specialiai padaryta, kad atrodytu kuo seniau. nesuprantu kam isskirtas plytu muras, jei plytos naujos?

Kai lankiausi viduje, ten buvo langas.

[ehnaton]

Visai gali buti,bet nedaug beliko laukti

[Romas]

„Sostinė“ 2008.09.26
Viktorija VITKAUSKAITĖ

RŪMAMS - MUSULMONIŠKAS BOKŠTAS

„O Jėzus Marija!“ – sušuko paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas, išvydęs šiuo metu ant statomų Valdovų rūmų montuojamą bokštą. Jis labiau būdingas ne katalikiškam kraštui, o islamiškai šaliai. Pačioje miesto širdyje virš stogų iškilęs variu spindintis bokštas akį rėžia iš tolo. Neįprastos Vilniui stilistikos kupolas spindi ir Pilies gatvės praeiviams, ir Karaliaus Mindaugo tiltu einantiems žmonėms.

Valdovų rūmų bokštas labiau primena minaretą – bokštą, iš kurio musulmonai kviečiami maldai, nei sostinės senamiesčio architektūros elementą. Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai teigia, kad tokių akibrokštų Senamiestyje jau seniai nematė. Tačiau pareikalauti pašalinti neįprasto bokšto jie neturi teisės.

Primena Bizantiją
„Ką tik pravažiavau pro Valdovų rūmus ir pažvelgiau į naująjį bokštą. Man iki šiol dreba rankos“, – ištarė Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas V.Karčiauskas. Paveldosaugininką šokiravo ne pats bokštas, bet neįprasta jo kupolo forma.

„Tai, kad Valdovų rūmai turėjo bokštą, visiems žinoma. Bokštas matomas ir XVII a. Tomo Makovskio graviūroje, kurioje įamžinti Valdovų rūmai. Rūmų statytojai teigė radę ir bokšto pamatus. Visu tuo aš absoliučiai neabejoju. Bet kad Vilniuje galėjo būti tokio stiliaus bokštas, manęs neįtikins niekas. Šis sumanymas mane šokiravo. Man šis bokštas primena Bizantijos stilių, su Vilniumi neturintį nieko bendro“, – baisėjosi V.Karčiauskas.

Sudrausminti neturi teisės
Paveldosaugininkas negalėjo pasakyti, ar toks kupolas buvo suprojektuotas ir Valdovų rūmų projekte.

„Su mumis, miesto paveldosaugininkais, to projekto apskritai niekas nederino. Net ir dabar kontroliuoti rūmų statybos savivaldybės Paveldo skyrius neturi teisės. Kiek man žinoma, detalus visų rūmų projektas dar buvo tikslinamas jau pradėjus statybas“, – teigė V.Karčiauskas.

Įrengs ir vėjarodį
Valdovų rūmų projekto rengėjai tvirtino, kad virš Katedros aikštės iškilęs bokštas – dar nebaigtas. Tačiau kodėl bokštui parinkta tokia Vilniuje neįprasta forma, statytojai negalėjo paaiškinti.

„Suprantu, kad šiuo bokštu įsiveržėme į miesto panoramą. Bet iš kelių vietų pažiūrėjome – bokštas atrodo palyginti neblogai. Aš žiūrėjau ir nuo Žalgirio stadiono pusės, ir nuo Misionierių bažnyčios – vaizdas visai geras. Ypač gražiai bokštas atrodo nuo Pilies ir Didžiosios gatvių sandūros – jis vykusiai užbaigia gatvės perspektyvą“, – teigė vienas iš Valdovų rūmų projekto kūrėjų, panorėjęs likti anonimu.

Vilnietis priminė, kad duomenų, kaip atrodė Valdovų rūmų bokštas, nėra išlikę. Išlikusiose graviūrose bokštas pavaizduotas per smulkus, kad būtų galima bent kiek tiksliau apibrėžti jo formą
„Kai Pranciškus Smuglevičius tapė Vilniaus architektūrinius paminklus, bokšto jau nebebuvo. Tačiau mes ieškojome analogų istorinėje medžiagoje“, – teigė projekto kūrėjas.

Kitų metų pradžioje bokšto viršuje iškils ir vėjarodis su auksine karūna.

Kitų bokštų neatstatys
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Valdovų rūmai turėjo ne vieną bokštą. Tačiau daugiau bokštų atstatyti projekto rengėjai nežada.
„Pagrindinis bokštas buvo vienas – tas, kurį dabar ir matome atkurtuose Valdovų rūmuose. Kitų bokštų atkurti nebuvo planuota“, – teigė vienas projekto rengėjų.

Paveldosaugininkui V.Karčiauskui toks projektuotojų sprendimas taip pat pasirodė keistas.
„Vieną bokštą projektuotojai kažkodėl nusprendė atstatyti, o kitų – ne. Tokį sprendimą sunku suprasti. Tai jau ne paveldosauga, o imitacija arba fantazijos proveržis“, – teigė V.Karčiauskas.

Blizgesys greitai pranyks
„Man šitas bokštas atrodo gražiai“, – pareiškė Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Rimantas Bitinas.

Tačiau specialistas negalėjo pasakyti, ar toks bokštas buvo suplanuotas ir paveldosaugininkų patvirtintame Valdovų rūmų projekte.
„Reikėtų pažiūrėti į projektą. Jis mūsų departamente derintas ne kartą. Bet kiek teko stebėti anksčiau, nukrypimų nuo projekto statant Valdovų rūmus nebūdavo“, – tvirtino R.Bitinas.
Jis tvirtino, kad ateityje bokštas akių vilniečiams savo blizgesiu nerėš.

„Dabar tas bokštas tikrai šviečia iš tolo. Tačiau varis greitai pakeičia spalvą. Ateityje bokštas atrodys labai natūraliai“, – tvirtino R.Bitinas.

Užbaigia rūmų siluetą
Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas Jonas Glemža tvirtino, kad dėl kupolo formos specialistai ilgai diskutavo.
„Apie bokšto viršūnę buvo kalbėta ne kartą. Specialistai išanalizavo visą esamą ikonografinę medžiagą. Be to, bokštas gražiai užbaigia bendrą rūmų siluetą. Jis atitinka Valdovų rūmų laikotarpį. Tai – ankstyvojo baroko stiliaus bokštas“, – teigė J.Glemža.

Paveldosaugininkas sakė, kad ateityje bokštas mažiau blizgės ir praeiviams taip nekris į akis.
„Dar vakar bokštas itin smarkiai blizgėjo. Šiandien, žiūriu, jau mažiau žvilga“, – tvirtino J.Glemža.

Kritikos sulaukė ne kartą
Buvusio premjero Algirdo Brazausko iniciatyva Valdovų rūmai pradėti atstatyti 2002-aisiais. Planuojama, jog daugiau kaip 200 milijonų litų kainuosiantys rūmai duris vilniečiams atvers 2009-ųjų liepos 6-ąją. Valdovų rūmų atidarymas turėtų tapti vienu pagrindinių Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo akcentų. Archeologiniai tyrimai Valdovų rūmų vietoje vyksta beveik 20 metų. Tyrimai rodo, jog mūriniai statiniai Valdovų rūmų teritorijoje stovėjo jau XIII amžiuje. Vytauto Didžiojo laikais rūmai buvo gotikiniai, o vėlesniais Vazų dinastijos laikais įgavo renesanso stilių.

Valdovų rūmų tyrinėtojai aptiko per 200 tūkstančių radinių bei nuolaužų. Karnizų, langų ir durų apvadų, koklių, grindinių ir kitų radinių fragmentais remtasi atkuriant rūmų interjerą. Atkurdami rūmų išorę projektuotojai rėmėsi dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus bei kitų menininkų iliustracijomis.

Bendras rūmų rūsių, trijų aukštų ir palėpės plotas viršija 10 tūkstančių kvadratinių kilometrų. Grandiozinis projektas ne kartą sulaukė paveldosaugininkų kritikos. Vos prieš kelias dienas kilo skandalas dėl įtarimų, kad Valdovų rūmai buvo statomi be privalomo dokumento – detaliojo plano. Rūmų projektuotojai ir Vilniaus apskrities viršininko administracija šią informaciją paneigė

http://www.lrytas.lt/?data=20080926&...&sk_id=&view=2

[Kema]

Ir bloga reklama - reklama. Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad nė vienas kitas tokios paskirties objektas Lietuvoje nėra susilaukęs tiek dėmesio, kiek šie rūmai. Tiek straipsnių, TV laidų, įvairių ginčų komentaruose, bloguose, forumuose, gatvėse, kad vargu ar rastum Lietuvoje žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie rūmus. Padarytas didelis darbas! O tai labai gerai, tikiuosi po atidarymo bus tuntai smalsuolių norinčių aplankyti ir pamatyti, tiek vietinių, tiek užsienio turistų. Legendos jau kuriamos šiandien!!!

[Marukas]

Gražiai atrodo tas bokštas, dar geriaua trodys, kai bus smailė pastatyta ir nieko panašaus į minaretą nematau.

Man tik įdomu, kur tie žurnalistai tuos 10 tūkstančių kvadratinių kilometrų rado...

[Lettered]

Ir bloga reklama - reklama. Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad nė vienas kitas tokios paskirties objektas Lietuvoje nėra susilaukęs tiek dėmesio, kiek šie rūmai. Tiek straipsnių, TV laidų, įvairių ginčų komentaruose, bloguose, forumuose, gatvėse, kad vargu ar rastum Lietuvoje žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie rūmus. Padarytas didelis darbas! O tai labai gerai, tikiuosi po atidarymo bus tuntai smalsuolių norinčių aplankyti ir pamatyti, tiek vietinių, tiek užsienio turistų. Legendos jau kuriamos šiandien!!!

Jo, eis turistai pasižiūrėti kaip nauji pastatai Lietuvoje atrodo, o tie keli akmenys rusyje irgi niekam neįdomūs.

[shrnz]

čia ne statybos, o tragedija; atviras pasityčiojimas iš Vilniaus ir visos Lietuvos; paveldosaugininkai, istorikai pasibaisėję, o projekte palikti tik imbicilai bijantys pareikšti kitokią nuomonę; pastatė vieną bokštą prifantazavę, o kitų jau nebereikia; na galbūt, tai bus gera pamoka ir nebekils minčių daugiau statyt tokių "autentiškų rūmų", tik gaila, kad ta pamoka labai jau daug kainuoja, už tuos pinigus jau būtų galima turėti puikiausią nacionalinį stadioną

[toshas]

Iš kur žurnalistai ištraukė ar jiems pasakė apie buvusius bet neatstatytus bokštus? Bokšteliai prie sienų atstatyti. Atstatyti kurpusų galai taip pat vadinami bokštais, bet jie su atikiniais stogais, ir viršūnių turėt negalėjo.
Net dj gerb. dr. Kitkausko retrospektyvose ir makuose daugiau bokštų - smaigalių nesimato.

Galbūt turėta omeny kokį gotikos periodą iki kapitalinio perstatymo, bet juk "atkuriamas" renesansas, o ne visi laikotarpiai vienu metu vienoj krūvoj

[Kema]

tai ir tą ir tą pastatys, beveik tuo pačiu metu. Nereikia taip nervintis

[rat]

Jeigu kažkam nepatinka valdovų rūmai ir jų paskirtis, o išvaizda primena minaretus (), tai vat jums ir nauja paskirtis - mečetė. Jei blogai, rūmai, gal patiks maldos namai. Nemanau, kad kas nors prieštarautų.

[Kema]

Neskubėkite su tais minaretais ir musulmonais, nes kai prilipdys smailę, tai labiau bus panašu į stačiatikių maldos namus:

[Bartas1]

Panašūs bokšteliai pakankamai dažnai sutinkami Lenkijos ir LDK pilių ir bažnyčių architektūroje. Geriausias pavyzdys čia turėtų būti Karalių rūmai Vavelyje į kuriuos ir lygiuojasi rūmų atkūrėjai:
http://www.wawel.krakow.pl/en/index.php?op=74

Kiek jiems tai pavyko, gal dar sunku spręsti ...)

[Eidvis]

„O Jėzus Marija!“ – sušuko paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas, išvydęs šiuo metu ant statomų Valdovų rūmų montuojamą bokštą. Jis labiau būdingas ne katalikiškam kraštui, o islamiškai šaliai. Pačioje miesto širdyje virš stogų iškilęs variu spindintis bokštas akį rėžia iš tolo. Neįprastos Vilniui stilistikos kupolas spindi ir Pilies gatvės praeiviams, ir Karaliaus Mindaugo tiltu einantiems žmonėms.

(c) EDD

Paskaicius jo komentarus ir palyginus valdovu rumu boksta su katedros bokstais (turint omeny, kad visgi jis oksiduosis) norom nenorom suabejoji to paveldesaugininko kompetencija.

[Taut.]

Matosi, kad žmogus pats neapsisprendęs su savo nuomone, tai visgi kaip jam pasivaideno - bizantiškas ar musulmoniškas?

[evaldas22]

man rodos tas paveldosaugininkas paprasciausiai pries VR statybas.....

[Lettered]

Ne, jis yra bent kompetentingas savo srityje, priešingai nei šalininkai, vat tokie kaip tu tai tikrai yra papraščiausiai už statybas.

[evaldas22]

tai aisku as uz statybas,nesiginciju kad ten pridaryta visokiu nesamoniu na bet ka padarysi... bet daugelije saliu rumai yra atstatomi ir tikrai netikiu kad idealiai...

[[sp]]

man atrodo, kad kažkam rytietišką architektūra galėjo priminti to bokštelio "kolonos", laikančios viršutinę jo dalį, nes jie laipteliais siaurėja į apačią. Taip, yra panašių motyvų, bet VR bokštas taip atrodo todėl, kad dar nebaigtas, ir ten vario plokščių dar trūksta geresnės kokybės nuotraukoje tai matosi

[Edd]

Ir bloga reklama - reklama. Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad nė vienas kitas tokios paskirties objektas Lietuvoje nėra susilaukęs tiek dėmesio, kiek šie rūmai. Tiek straipsnių, TV laidų, įvairių ginčų komentaruose, bloguose, forumuose, gatvėse, kad vargu ar rastum Lietuvoje žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie rūmus. Padarytas didelis darbas! O tai labai gerai, tikiuosi po atidarymo bus tuntai smalsuolių norinčių aplankyti ir pamatyti, tiek vietinių, tiek užsienio turistų. Legendos jau kuriamos šiandien!!!

Čia tai tikra teisybė. Bent jau neabejoju, kad kurį laiką po atidarymo bus lankomiausias muziejus Lietuvoje. Tiek pasisakę už, tiek ir pasisakę prieš VR atstatymą, vedami smalsumo apsilankys juose. Aišku tokie veikėjai kaip Liutass & co turbūt niekada iš principo nekels į juos kojos.