Man nepatinka, kad investuojama į smarkiai teršiančią pramonę...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pramonės ir LEZ plėtra
Collapse
X
-
Parašė ArTuRAsTomai, pajautei ka nors budamas NBG? Kokia smarve ar dar ka nors del ko aplinkiniai tiek verkia?
Vienas dėstytojas pažystamas laboratorijoje įsidarbino, tai ir sako paranoja , pas žmonių.saugi ta gamykla, tik va jai kas pasikesintu ja sprogdint, tai tada gal pasigilėtume kad ja pasistatėm, bet tai jau kraštutinis atvejis.
Jai ji butume pavadine sladiniu fabriku, ar kartono kombinatu, tai mažai kas ir butu knisesi, nors gal ten ir butu kenksmingesni veiksmai atliekami.o dabar CHEMIJA
matyt juos baimina dar nuo vidurinės laiku nesuprasta pamoka apie chemija, o ko nežinai tai ir atstumi kad nerizikuot, banalu.
Comment
-
Klaipėdoje atidaryta žuvų perdirbimo gamykla
Savaitgalį Klaipėdoje atidaryta moderni žuvų perdirbimo gamykla "Fishlita", kurią pastatė bendrovė "Laivitė". Dienraščio "Klaipėda" teigimu, žuvies perdirbimo įmonės statyba kainavo beveik 17 mln. litų, 4,5 mln. litų skirta iš Europos Sąjungos SAPARD fondo.
Plačiau...Westside is the best ! :jura:
Comment
-
Polistireno gamykla bus jūrinių spalvų
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iškilsianti polistireno gamykla bus mėlynai, pilkai sidabrinė. Tiek užsakovams UAB “OXK Klaipėda”, tiek daugumai Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų tarybos narių labiau prie širdies buvo projekto vadovo Alfredo Žalio siūlytas spalvinis sprendimas, kur dominavo geltona spalva.
Tačiau vienas iš reikalavimų LEZ projektuojamiems pastatams – kad šie būtų jūrinių spalvų. Nurodytos ir spalvos: sidabro, pilka, mėlyna bei veidrodiniai ir raudonos spalvos akcentai.
Pramonės g. 13 iškilsianti gamykla bus trijų tarpusavyje sujungtų korpusų – 2 aukštų administracinio, gamybos cecho ir produkcijos sandėlių. Po žeme bus įrengta dujų talpykla bei vandens rezervuaras. Gamybinių statinių fasadų apdailai ketinama naudoti metalą, administracinio pastato fasade vyrausiančios stiklo plokštumos bus melsvai tonuotos.
Gamykla bus statoma dviem etapais. Pradėjus veikti pirmajai gamybos linijai čia dirbtų 55 žmonės, vėliau – 75 darbuotojai, iš kurių 22 – administracijoje. Gamybos procesas – nenutrūkstantis, darbas vyktų keturiomis pamainomis.
Ekspertų tarybos nariai mano, kad suprojektuotas “geros architektūros pastatas gamyklų zonoje”. Tik keista, kad pagrindinė iškaba ne toje pusėje, iš kurios bus privažiuojama prie gamyklos.
Diskusijos kilo tik dėl sąvokos, kas yra jūrinės spalvos. Kodėl netinka “kopinė” gelsva? Buvo siūlyta vengti rengiant projektavimo sąlygas ir nurodant apribojimus vartoti grožinei literatūrai labiau tinkančius posakius “jūrinių spalvų gama” ar “rudens kvapo stilius”. O dėl spalvų – tamsiai mėlyna, balta ir rudai raudona (gal greičiau raudonai ruda) buvo būdinga seniesiems kuršių namams, o ne jūrai.Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!
Comment
-
„Constructus“ ir „Neo Group“ pasirašė 15 mln. litų vertės sutartį
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8336699
Delfi
Comment
-
http://www.kleta.lt/industrinisparkas.php
Prekybos ir logistikos parkas jau kviečia investuotojus
Kitų metų pavasarį šalia plento, vedančio į Šilutę, priešais Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, prasidės uostamiesčio Prekybos ir logistikos parko statyba.
Privatūs investuotojai pasiryžę plyno lauko investicijai, sieksiančiai 20 milijonų litų. Bus nutiesti keliai, gatvės, įrengtos visos komunikacijos ir sukurtas naujas verslo centras.
Sėkmę lemia vieta
Vieta Prekybos ir logistikos parkui (PLP) buvo renkama įvertinus būsimą Klaipėdos plėtrą: netolimoje ateityje bus tiesiamas Statybininkų prospekto tęsinys į Šilutės kelią, o tai PLP dar labiau priartins prie miesto. Be to, netoli PLP bus nutiesta planuojamo uosto pietinio kelio trasa.
Įsigijusi Klaipėdos rajono ribose esantį 26 ha žemės sklypą, PLP kurianti UAB "Kleta" apie pusantrų metų užsiėmė įvairiais formalumais, kol buvo pakeista žemės paskirtis iš žemės ūkio į pramoninę, patvirtintas detalusis planas, atliktos kitos būtinos procedūros. Per tą laiką pasitikėjimas pasirinktu projektu dar padidėjo: žemė aplinkui Klaipėdą vis brangsta, verslininkai artimose uostamiesčio apylinkėse puoselėja įvairius planus.
Pritarė verslo planui
Prekybos ir logistikos parko kūrimo idėją palankiai sutiko ir palaikė Klaipėdos rajono savivaldybė, jos meras Vaclovas Dačkauskas. Pasak bendrovės "Kleta" direktoriaus Arūno Kuraičio, Gargždų valdžia įvertino tai, kad rajono žemėje atsiradęs stambus verslo objektas papildys vietinį biudžetą, rajono gyventojams bus sukurtos papildomos darbo vietos.
PLP planuojama statyti motelį su konferencijų sale, parko teritorijoje bus teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, veiks poilsio centras, bus teikiamos ir kitos paslaugos čia įsikūrusioms kompanijoms.
Investuotojai jau domisi
A. Kuraitis tvirtina, kad jau pasiekti pirmieji preliminarūs susitarimai su keliomis Europos kompanijomis, norinčiomis įsikurti PLP. "Kletos" vadovas pasakojo, kad rajono ir miesto gyventojams neverta baimintis dėl PLP veiklos: parke nebus jokios stambios gamybos, gąsdinančių chemijos įmonių ar kitokių pramonės monstrų.
Šiuo metu norą į PLP perkelti veiklą rodo Šveicarijos kompanija, gaminanti kosmetikos ir medicinos priemones, kuri čia sandėliuotų ir pakuotų savo produkciją. Jos filialas jau įregistruotas Lietuvoje.
Galimybe įsikurti PLP domisi užsienio baldų prekybos bendrovė, kuri iš daugelio Lietuvos gamintojų perka įvairią produkciją ir siunčia ją į Europos Sąjungą. PLP būtų atliekamos sandėliavimo ir pakavimo operacijos, o pakrauti autofurgonai važiuotų tiesiai į prekybos centrus.
Pasak A. Kuraičio, PLP domisi ir dvi lietuviškos stambios autotransporto kompanijos. Jos svarsto savo centrinių biurų ir sandėlių perkėlimo į Klaipėdą galimybes.
Aktyviai deramasi su dviem stambiomis Lietuvos didmeninės prekybos bendrovėmis, kurioms Klaipėdoje būtų patogu turėti centrinius biurus ir sandėlius.
Kelių sankryžoje
Investicijomis į nekilnojamąjį turtą užsiimančios bendrovės "Kleta" direktorius A. Kuraitis pasakojo, kad analizuojant nekilnojamojo turto rinką jau prieš porą metų buvo aišku, kad didelę paklausą ir vertę turės žemės sklypai, esantys šalia Klaipėdos, prie magistralinių kelių.
Pasaulinė praktika liudija, kad stambūs verslo centrai susikoncentruoja prie įvažiavimų į miestus: čia paprastai veikia logistikos, sandėliavimo, lengvosios pramonės, didmeninės prekybos įmonės. Pasak A. Kuraičio, geresnę vietą už pasirinktą šalia plento į Šilutę sunku ir įsivaizduoti: atvykstantiems iš Lietuvos gilumos nereikia įvažiuoti į miestą, klaidžioti gatvių labirinte, sunkiais ir galingais vilkikais teršti miesto orą.
Be to, žemė, esanti ne miesto, bet rajono teritorijoje, pigesnė. O važiuojant viena pagrindinių automagistralių, bus puikiai matomos visos kompanijos, firmos, bendrovės, kurios ateityje pageidaus įsikurti PLP.
Populiarūs pasaulyje prekybos, pramonės ar logistikos parkai kuriasi kaip atskiros, tačiau greta viena kitos esančios salelės. Joms patogu būti šalia, naudotis bendra infrastruktūra, jos gali viena kitą palaikyti, naudotis kaimynų teikiamomis paslaugomis ar galimybėmis. Tai padeda taupyti resursus, darbo jėgą, energiją. Pramonės, verslo, industriniai parkai daug kur panašiai ir verčiasi.
Pirmasis privatus verslo parkas
Prekybos ir logistikos parkas "PLP Klaipėda" - pirmasis Lietuvoje privatus verslo parkas, kuris bus kuriamas kaip plyno lauko investicija. Klaipėdos laisvoji ekonominė zona yra verslo ir gamybos centras, sukurtas ant valstybinės žemės, o PLP kuriasi privačioje žemėje.
Pasak A. Kuraičio, privatus parkas investuotojams teikia daug galimybių: norintys galės pirkti reikalingą žemės sklypą, kiti galės nuomotis žemę ilgam laikui ir statyti būtinus objektus. Dar viena galimybė - nuomojamoje žemėje užsisakyti pageidaujamą statinį, o įsitikinus verslo sėkme - vėliau viską nusipirkti.
"Kleta", bendradarbiaudama su bankais, pasirengusi investuoti į PLP infrastruktūrą apie 20 mln. litų. Kitąmet bus statomos komunikacijos, pagrindinė gatvė, jos apšvietimas, žaliosios zonos. Investuotojams bus siūlomi visiškai parengti sklypai su visomis komunikacijomis.
Neabejojama, kad "PLP Klaipėda" dar labiau sustiprins Lietuvos jūrinio miesto investicinį patrauklumą.Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!
Comment
-
Politikai - prieš kartono kombinato plėtrą
Klaipėdos savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai itin skeptiškai įvertino naujųjų AB "Klaipėdos kartonas" savininkų planus uosto rezervinėje teritorijoje statyti makulatūros sandėliavimo, rūšiavimo ir perdirbimo cechą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu ketinama rengti uosto rezervinei teritorijai priskiriamo žemės sklypo tarp Minijos, Nemuno gatvių ir naujosios perkėlos detalųjį planą.
Visos šios trikampį primenančios teritorijos plotas - apie 15 hektarų. Pasak Uosto direkcijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Ričardo Valatkos, apie pusę jos uostas planuoja panaudoti savo reikmėms. Likusią sklypo dalį, esančią tarp Minijos, Nemuno ir Lakštučių gatvių, pareiškė norą išsinuomoti AB "Klaipėdos kartonas".
Anot R. Valatkos, bendrovė čia ketina įrengti maždaug 10 tūkst. kvadratinių metrų makulatūros sandėliavimo bei rūšiavimo aikštelę, taip pat pastatyti jos perdirbimo cechą, kuris dengta galerija būtų sujungtas su jau esamais įmonės gamybiniais pastatais. Be viso to, į šią teritoriją planuojama nutiesti net dvi geležinkelio atšakas.
Pasak R. Valatkos, pirmas žingsnis šios teritorijos panaudojimo link jau žengtas. Dokumentas, kuriame įvardijami tiek Uosto direkcijos, tiek "Klaipėdos kartono" planai, išsiųstas Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentui, Visuomenės sveikatos centrui bei Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriui. Nuo minėtųjų institucijų specialistų išvadų, sakė R. Valatka, priklausys šios teritorijos detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimtis.
Vakar su šios teritorijos plėtojimo planai pirmąkart buvo pristatyti miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariams, Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros bei Ekonomikos ir strategijos departamentų specialistams.
Visų jų nuomonė buvo vienareikšmė: 21-ame amžiuje kone pačiame miesto centre plėsti gamybą - tikras nonsensas, juo labiau kad ir šiandien dėl "Klaipėdos kartono" veiklos gaunama nemažai jo kaimynystėje gyvenančių klaipėdiečių skundų.
Ypač bendrovės užmojai nustebino miesto merą Rimantą Taraškevičių. Mat vos prieš porą savaičių jis - tiesa, neoficialioje aplinkoje - naujųjų "Klaipėdos kartono" savininkų buvęs patikintas, kad nei dabartinėje, nei greta esančiose teritorijose bendrovės jokios naujos gamybos neplanuojanti.
"Miestas tokiems bendrovės planams tikrai niekada nepritars", - sakė R. Taraškevičius. Jo įsitikinimu, pačiai įmonei būtų kur kas geriau įsikurti kur nors už miesto, kad ir Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje.
Minčiai iškeldinti "Klaipėdos kartoną" į atokesnę vietą, toliau nuo gyvenamųjų rajonų, pritarė ir kiti posėdžio dalyviai.
Bendru Teritorijų planavimo komiteto narių sutarimu nutarta pasikviesti AB "Klaipėdos kartonas" savininkus, išsiaiškinti jų tikruosius planus ir tik po to priimti sprendimą, kaip būtų galima minėtąją teritoriją panaudoti.
Nepritarus bendrovės gamybinės veiklos plėtrai gyvenamųjų rajonų link, sakė komiteto nariai, nebebus jokio tikslo rengti ir visapusiško poveikio aplinkai studijos.Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!
Comment
-
Administracine dalis komplekso tokio pacio dydzio kaip ir gamyklaOur deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment
Comment