Kaimiečiai plūsta į Klaipėdą
Pritrūkę darbuotojų, darbdaviai jau ryžtasi iš provincijos miestelių juos atsivežti autobusais.
Klaipėdoje katastrofiškai trūksta kvalifikuotų darbininkų. Įsibėgėjusi emigracija kelia vis daugiau rūpesčių didžiųjų gamyklų bei įmonių vadovams.
Darbdaviai įvairiausiais būdais pradėjo vilioti žmones iš aplinkinių miestų dirbti uostamiesčio įmonėse.
Visuose rajoniniuose laikraščiuose spausdinama dešimtys skelbimų, kviečiančių žmones dirbti didmiestyje.
Į savo darbo vietas Klaipėdoje iš Gargždų, Kretingos, Šilutės, Plungės, aplinkinių kaimų, net Telšių ir Skuodo kas rytą važiuoja tūkstančiai žmonių.
Atvyko tūkstančiai
Kaip dienraščiui „Klaipėda“ sakė „Yazaki wiring technologies Lietuva“ personalo vadovė Regina Bručkutė, įmonėje šiuo metu dirba gal tik pusė tikrų klaipėdiečių.
Apie pusantro tūkstančio darbininkų į darbą atvyksta iš aplinkinių miestelių bei kaimų.
Pasak R.Bručkutės, kai kurie žmonės į darbą važinėja kasdien, kiti Klaipėdoje nuomojasi butus ar kambarius, o namo grįžta tik savaitgaliais.
Kad sutaupytų pinigų, skirtų automobilio kurui, žmonės stengiasi į darbą vienu automobiliu važiuoti keliese. Nauji darbuotojai įmonės skelbimų lentoje pakabina skelbimą, kuriuo ieško pakeleivingos mašinos ar pakeleivių kelionei į darbą.
R.Bručkutė pasakojo, kad darbininkai susitaria „susimesti“ už kurą arba kiekvieną savaitę važiuoja vis kito žmogaus mašina. Personalo vadovė prisiminė ir atvejį, kad Kretingoje gyvenantis darbininkas specialiai kelionei įsigijo 7 vietų automobilį, įmontavo dujų įrangą ir kasdien veža kolegas į darbą. Jis išsiderėjo tokį bendrakeleivių užmokestį, kad jam pačiam kelionė į darbą nebekainuoja.
Personalo vadovė taip pat sakė, kad nemažai moterų, prieš kelerius metus iš aplinkinių kaimų atvažiavusių dirbti, Klaipėdoje ištekėjo.
„Merginos susirado vyrus, ištekėjo, susilaukė vaikų, paėmė kreditus būstui ir įsikūrė uostamiestyje. Kaimietėmis jų jau nebegalime vadinti, moterys tapo miesto gyventojomis“, - teigė R.Bručkutė.
Norėtų transporto
Bendrovės personalo vadovė pasakojo, kad didelė darbininkų grupė iš Gargždų jau prašė, jog įmonė savo sąskaita organizuotų jų kelionę į darbą ir namo. Pasak R.Bručkutės, kol kas įmonei ši paslauga būtų per brangi. Gargžduose negyvena tiek daug darbininkų, kad vertėtų organizuoti jų atvežimą.
Vis dėlto personalo vadovė neatmetė galimybės, kad ateityje gali prireikti organizuoti darbininkų iš aplinkinių miestelių atvežimą.
„Ką gali žinoti, gal situacija šalies darbo rinkoje tiek pablogės, kad reikės samdyti transportą darbininkams atsivežti, - svarstė vadovė. - Prieš kelias dienas priėmiau ilgai pas mus dirbusios moters pareiškimą išeiti iš darbo. Kartu su vyru ir vienuolikmečiu sūnumi ji išvyksta gyventi ir dirbti į Airiją. Airiai prisitaikė net lietuvių vaikus priimti į mokyklas, galbūt emigracija didės“, - sakė R.Bručkutė.
Veš autobusais
Kitos didelės Klaipėdos įmonės vadovai jau pasiryžo darbuotojus iš provincijos atsivežti patys.
Kaip dienraščiui „Klaipėda“ sakė „Baltijos“ laivų statyklos personalo direktorė Inga Romanova, kvalifikuotų darbuotojų įmonei šiuo metu labai trūksta. Bendrovė jau turi užsakymų keleriems metams, o užsienio partneriai jiems siūlo dar plėsti darbo apimtis. Viliamasi, kad kvalifikuotų darbininkų stygių papildys iš provincijos miestų atvykstantys darbininkai.
„Baltijos“ laivų statykla praėjusį mėnesį pradėjo neįprastą kampaniją, kuria dirbti gamykloje vilioja Vakarų Lietuvos rajonų darbuotojus. Įsidarbinti bendrovėje kviečiami Kretingos, Plungės ir Telšių miestų bei rajonų gyventojai, kuriuos darbdaviai į darbą nemokamai atveš ir namo parveš autobusu.
Pasak I.Romanovos, bendrovė, siūlydama nemokamą kelionę į darbą ir namo, tarsi tiesia tiltą tarp Klaipėdos ir provincijos. Nemažai kvalifikuotų darbininkų ieškoti darbo uostamiestyje nesiryžta tik todėl, kad iš gaunamo atlygio atėmus kelionės išlaidas skirtumas tarp atlyginimo, kurį galima gauti mieste ir nedideliame miestelyje, nežymiai skiriasi.
Darbininkus mokys
Laivų statykla ieško darbininkų, turinčių įvairios darbo patirties dirbant su metalo darbų įranga ir mechanizmais. Turintys reikiamą kvalifikaciją bus priimami dirbti, o neturintiems reikiamos kvalifikacijos bus sudarytos suvirintojų elektra arba metalinių laivų korpusų surinkėjų mokinių grupės.
I.Romanova pasakojo, kad jau šią savaitę prasidėjo pirmos 25 žmonių grupės iš provincijos miestų mokymai. Darbininkai mokysis pusantro mėnesio, o dar 2,5 mėnesio stažuosis įmonėje. Gavę kvalifikaciją, jie galės pradėti dirbti. Mokymų metu žmonėms mokamas minimalus atlyginimas ir kompensuojamos kelionės išlaidos.
Laivų statykla planuoja nuolat rengti darbininkų apmokymus, o darbuotojų ketina žvalgytis ir kituose, palyginti netoli nuo Klaipėdos esančiuose miestuose. Vėliau darbininkai bus kviečiami iš Tauragės, Šilutės, galbūt ir Mažeikių bei aplinkinių kaimų. Planuojama priimti dešimtis kvalifikuotų darbininkų. Įmonės siūlomas vidutinis atlyginimas darbininkams yra apie 1500 litų „į rankas“.
Pajuto emigraciją
„Baltijos“ laivų statykla, kaip ir kitos didžiosios įmonės, pasak I.Romanovos, skaudžiai pajuto įsibėgėjusios emigracijos pasekmes. Ne vienas kvalifikuotas darbuotojas dirbti tokio pat, tik geriau apmokamo darbo, išvyko į užsienį.
„Darbininkų kaita įmonėje yra, tačiau, palyginti su tarptautiniais standartais, ji dar neperžengė grėsmingos ribos. Emigraciją gana skaudžiai jaučiame, šalyje vykstantys procesai palietė ir mūsų įmonę“, - neslėpė I.Romanova.
Tačiau tikslaus iš įmonės išėjusių darbuotojų skaičiaus personalo direktorė nenorėjo sakyti.
Kad gamykla kenčia dėl darbuotojų kaitos, dienraščiui patvirtino ir bendrovės „Yazaki“ personalo vadovė Regina Bručkutė. Pasak jos, į užsienį įmonėje dirbę žmonės išvyksta kas mėnesį. Dažnai išvykti jie ryžtasi tuomet, kai užsienyje įsikuria jų artimieji, giminės, o tada pasiūlo konkrečią darbo vietą svetur.
Auga mašinų srautas
Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis dienraščiui sakė, kad tiek daug miestelio gyventojų dirba uostamiestyje, kad tai niekam nebekelia nuostabos.
„Nors oficialios statistikos neturime, sprendžiant iš automobilių srauto rytais ir vakarais, važiuojančių į Klaipėdą ir atgal, iš sparčiai augančių individualių namų statybų Dauparų, Dovilų, Kvietinių seniūnijose, aišku, kad provincijos ir didmiesčio santykis tampa vis aktyvesnis“, - sakė S.Bakšinskis.
Pasak seniūno, Gargždai ir apylinkės pamažu tampa miegamuoju Klaipėdos rajonu – gargždiškiai dirba uostamiestyje, o klaipėdiečiai miestelyje arba arti Gargždų statosi namus, perka butus ir sodo namelius.
Kad vis daugiau žmonių sieja savo planus su gyvenimu ir darbu Klaipėdoje ar netoli jos, pasak S.Bakšinskio, rodo ir tai, kad Klaipėdos rajone supirkinėjami žemės sklypai, seniūnijoje sudarinėjami detalieji planai, keičiama paskirties žemės paskirtis, tvirtinami namų statybos projektai.
Seniūnas pastebėjo, kad ir didžiuosiuose Gargždų prekybos centruose vis dažniau nusidriekia ilgos eilės prie kasų, žmonės noriai linksminasi miestelyje organizuojamose šventėse. Tai taip pat rodo didėjantį gargždiškių pragyvenimo lygį. Gargždų seniūno teigimu, nedarbo lygis Klaipėdos rajone jau keletą metų yra daug mažesnis nei kituose šalies rajonuose.
Pritrūkę darbuotojų, darbdaviai jau ryžtasi iš provincijos miestelių juos atsivežti autobusais.
Klaipėdoje katastrofiškai trūksta kvalifikuotų darbininkų. Įsibėgėjusi emigracija kelia vis daugiau rūpesčių didžiųjų gamyklų bei įmonių vadovams.
Darbdaviai įvairiausiais būdais pradėjo vilioti žmones iš aplinkinių miestų dirbti uostamiesčio įmonėse.
Visuose rajoniniuose laikraščiuose spausdinama dešimtys skelbimų, kviečiančių žmones dirbti didmiestyje.
Į savo darbo vietas Klaipėdoje iš Gargždų, Kretingos, Šilutės, Plungės, aplinkinių kaimų, net Telšių ir Skuodo kas rytą važiuoja tūkstančiai žmonių.
Atvyko tūkstančiai
Kaip dienraščiui „Klaipėda“ sakė „Yazaki wiring technologies Lietuva“ personalo vadovė Regina Bručkutė, įmonėje šiuo metu dirba gal tik pusė tikrų klaipėdiečių.
Apie pusantro tūkstančio darbininkų į darbą atvyksta iš aplinkinių miestelių bei kaimų.
Pasak R.Bručkutės, kai kurie žmonės į darbą važinėja kasdien, kiti Klaipėdoje nuomojasi butus ar kambarius, o namo grįžta tik savaitgaliais.
Kad sutaupytų pinigų, skirtų automobilio kurui, žmonės stengiasi į darbą vienu automobiliu važiuoti keliese. Nauji darbuotojai įmonės skelbimų lentoje pakabina skelbimą, kuriuo ieško pakeleivingos mašinos ar pakeleivių kelionei į darbą.
R.Bručkutė pasakojo, kad darbininkai susitaria „susimesti“ už kurą arba kiekvieną savaitę važiuoja vis kito žmogaus mašina. Personalo vadovė prisiminė ir atvejį, kad Kretingoje gyvenantis darbininkas specialiai kelionei įsigijo 7 vietų automobilį, įmontavo dujų įrangą ir kasdien veža kolegas į darbą. Jis išsiderėjo tokį bendrakeleivių užmokestį, kad jam pačiam kelionė į darbą nebekainuoja.
Personalo vadovė taip pat sakė, kad nemažai moterų, prieš kelerius metus iš aplinkinių kaimų atvažiavusių dirbti, Klaipėdoje ištekėjo.
„Merginos susirado vyrus, ištekėjo, susilaukė vaikų, paėmė kreditus būstui ir įsikūrė uostamiestyje. Kaimietėmis jų jau nebegalime vadinti, moterys tapo miesto gyventojomis“, - teigė R.Bručkutė.
Norėtų transporto
Bendrovės personalo vadovė pasakojo, kad didelė darbininkų grupė iš Gargždų jau prašė, jog įmonė savo sąskaita organizuotų jų kelionę į darbą ir namo. Pasak R.Bručkutės, kol kas įmonei ši paslauga būtų per brangi. Gargžduose negyvena tiek daug darbininkų, kad vertėtų organizuoti jų atvežimą.
Vis dėlto personalo vadovė neatmetė galimybės, kad ateityje gali prireikti organizuoti darbininkų iš aplinkinių miestelių atvežimą.
„Ką gali žinoti, gal situacija šalies darbo rinkoje tiek pablogės, kad reikės samdyti transportą darbininkams atsivežti, - svarstė vadovė. - Prieš kelias dienas priėmiau ilgai pas mus dirbusios moters pareiškimą išeiti iš darbo. Kartu su vyru ir vienuolikmečiu sūnumi ji išvyksta gyventi ir dirbti į Airiją. Airiai prisitaikė net lietuvių vaikus priimti į mokyklas, galbūt emigracija didės“, - sakė R.Bručkutė.
Veš autobusais
Kitos didelės Klaipėdos įmonės vadovai jau pasiryžo darbuotojus iš provincijos atsivežti patys.
Kaip dienraščiui „Klaipėda“ sakė „Baltijos“ laivų statyklos personalo direktorė Inga Romanova, kvalifikuotų darbuotojų įmonei šiuo metu labai trūksta. Bendrovė jau turi užsakymų keleriems metams, o užsienio partneriai jiems siūlo dar plėsti darbo apimtis. Viliamasi, kad kvalifikuotų darbininkų stygių papildys iš provincijos miestų atvykstantys darbininkai.
„Baltijos“ laivų statykla praėjusį mėnesį pradėjo neįprastą kampaniją, kuria dirbti gamykloje vilioja Vakarų Lietuvos rajonų darbuotojus. Įsidarbinti bendrovėje kviečiami Kretingos, Plungės ir Telšių miestų bei rajonų gyventojai, kuriuos darbdaviai į darbą nemokamai atveš ir namo parveš autobusu.
Pasak I.Romanovos, bendrovė, siūlydama nemokamą kelionę į darbą ir namo, tarsi tiesia tiltą tarp Klaipėdos ir provincijos. Nemažai kvalifikuotų darbininkų ieškoti darbo uostamiestyje nesiryžta tik todėl, kad iš gaunamo atlygio atėmus kelionės išlaidas skirtumas tarp atlyginimo, kurį galima gauti mieste ir nedideliame miestelyje, nežymiai skiriasi.
Darbininkus mokys
Laivų statykla ieško darbininkų, turinčių įvairios darbo patirties dirbant su metalo darbų įranga ir mechanizmais. Turintys reikiamą kvalifikaciją bus priimami dirbti, o neturintiems reikiamos kvalifikacijos bus sudarytos suvirintojų elektra arba metalinių laivų korpusų surinkėjų mokinių grupės.
I.Romanova pasakojo, kad jau šią savaitę prasidėjo pirmos 25 žmonių grupės iš provincijos miestų mokymai. Darbininkai mokysis pusantro mėnesio, o dar 2,5 mėnesio stažuosis įmonėje. Gavę kvalifikaciją, jie galės pradėti dirbti. Mokymų metu žmonėms mokamas minimalus atlyginimas ir kompensuojamos kelionės išlaidos.
Laivų statykla planuoja nuolat rengti darbininkų apmokymus, o darbuotojų ketina žvalgytis ir kituose, palyginti netoli nuo Klaipėdos esančiuose miestuose. Vėliau darbininkai bus kviečiami iš Tauragės, Šilutės, galbūt ir Mažeikių bei aplinkinių kaimų. Planuojama priimti dešimtis kvalifikuotų darbininkų. Įmonės siūlomas vidutinis atlyginimas darbininkams yra apie 1500 litų „į rankas“.
Pajuto emigraciją
„Baltijos“ laivų statykla, kaip ir kitos didžiosios įmonės, pasak I.Romanovos, skaudžiai pajuto įsibėgėjusios emigracijos pasekmes. Ne vienas kvalifikuotas darbuotojas dirbti tokio pat, tik geriau apmokamo darbo, išvyko į užsienį.
„Darbininkų kaita įmonėje yra, tačiau, palyginti su tarptautiniais standartais, ji dar neperžengė grėsmingos ribos. Emigraciją gana skaudžiai jaučiame, šalyje vykstantys procesai palietė ir mūsų įmonę“, - neslėpė I.Romanova.
Tačiau tikslaus iš įmonės išėjusių darbuotojų skaičiaus personalo direktorė nenorėjo sakyti.
Kad gamykla kenčia dėl darbuotojų kaitos, dienraščiui patvirtino ir bendrovės „Yazaki“ personalo vadovė Regina Bručkutė. Pasak jos, į užsienį įmonėje dirbę žmonės išvyksta kas mėnesį. Dažnai išvykti jie ryžtasi tuomet, kai užsienyje įsikuria jų artimieji, giminės, o tada pasiūlo konkrečią darbo vietą svetur.
Auga mašinų srautas
Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis dienraščiui sakė, kad tiek daug miestelio gyventojų dirba uostamiestyje, kad tai niekam nebekelia nuostabos.
„Nors oficialios statistikos neturime, sprendžiant iš automobilių srauto rytais ir vakarais, važiuojančių į Klaipėdą ir atgal, iš sparčiai augančių individualių namų statybų Dauparų, Dovilų, Kvietinių seniūnijose, aišku, kad provincijos ir didmiesčio santykis tampa vis aktyvesnis“, - sakė S.Bakšinskis.
Pasak seniūno, Gargždai ir apylinkės pamažu tampa miegamuoju Klaipėdos rajonu – gargždiškiai dirba uostamiestyje, o klaipėdiečiai miestelyje arba arti Gargždų statosi namus, perka butus ir sodo namelius.
Kad vis daugiau žmonių sieja savo planus su gyvenimu ir darbu Klaipėdoje ar netoli jos, pasak S.Bakšinskio, rodo ir tai, kad Klaipėdos rajone supirkinėjami žemės sklypai, seniūnijoje sudarinėjami detalieji planai, keičiama paskirties žemės paskirtis, tvirtinami namų statybos projektai.
Seniūnas pastebėjo, kad ir didžiuosiuose Gargždų prekybos centruose vis dažniau nusidriekia ilgos eilės prie kasų, žmonės noriai linksminasi miestelyje organizuojamose šventėse. Tai taip pat rodo didėjantį gargždiškių pragyvenimo lygį. Gargždų seniūno teigimu, nedarbo lygis Klaipėdos rajone jau keletą metų yra daug mažesnis nei kituose šalies rajonuose.
Klaipeda nuo Vilniaus investicijom atsilieka milziniskai, taciau po keliu metu manau gali buti antraip, kai LEZ`as pritraukia tokias investicijas ir statybos dar tik isibegeja.
Atrodo, kad ir LT darosi normali salis 
Comment