Seimas sieks gerinti sąlygas LEZ
Susitikę su Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės atstovais bei investuotojais Seimo Ekonomikos komiteto nariai konstatavo, jog kartais Vyriausybės politika nėra visiškai palanki verslui, tačiau situaciją turėtų pagerinti kai kurios teikiamos įstatymų pataisos.
Pasak LEZ teritorijoje įsikūrusios "Indorama" korporacijos viceprezidento Vinodo K. Guptos, šios kompanijos sėkmę vertins Tailando bei kitų šio regiono šalių investuotojai, rinkdamiesi vietą gamybai.
Jo teigimu, teikiamos paslaugos ir bendradarbiavimas su LEZ valdymo bendrove esantys geri, tačiau problemų kelia nesukoordinuota šalies procedūrų sistema. Pavyzdžiui, statybų leidimą Tailande esą galima gauti maždaug per 3 val., o Lietuvoje tai gali trukti apie mėnesį.
Nemaža kliūtis, anot jo, yra ir viešoji nuomonė dėl aplinkosaugos dalykų, nors tokie projektai juk įgyvendinami ir kitose išsivysčiusiose šalyse.
UAB "Yazaki Wiring Technologies Lietuva" generalinis direktorius Maksas Fuchsšvancas teigė esąs patenkintas įmonės darbo efektyvumu bei kaštais Lietuvoje, tačiau problemų kyla dėl darbo įstatymų ir profsąjungos veiklos.
Anot jo, gamyklai tenka dirbti ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, jei tokie yra kliento poreikiai, o darbo užmokesčio tarifas tomis dienomis gali būti net 2,5 karto didesnis. Pasak M. Fuchsšvanco, kai kurie jų darbą reglamentuojantys įstatymai, matyt, yra likę dar iš sovietmečio.
"Profsąjungos nedomina klientas, o tik darbuotojas, tačiau, jei prarasime klientą, darbuotojai neturės darbo. Mūsų klientas "Renault" jau ieško gamintojų Rumunijoje, nes ten mažesni apribojimai", - sakė generalinis direktorius.
Patys LEZ valdymo bendrovės atstovai pastebi, jog tarp labiausiai trukdančių pritraukti tiesiogines užsienio investicijas priežasčių yra komplikuotos detaliųjų planų tvirtinimo ir panašios procedūros bei pasirengusių dirbti žmonių trūkumas.
"Ateityje teks orientuotis į technologines įmones, kuriose dirba ne daugiau nei 400 žmonių, o ne tas, kurios sukuria daug darbo vietų, nes priešingu atveju nebus kam dirbti, ką perkvalifikuoti", - sakė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Vienu iš svarbesnių uostamiesčio LEZ pranašumų laikomas uostas, nes bent 60 proc. investuotojų rinkosi vietą, kur būtų galima atgabenti žaliavas ir išgabenti produkciją būtent vandens keliu.
Vis dėlto, anot Seimo nario Eligijaus Masiulio, kartais Vyriausybės verslo politika nėra visiškai palanki verslui, ir LEZ pranašumai gali neatsverti bendrų šalies politikos krypčių.
Kol kas Lietuva yra viena iš mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų pritraukiančių Europos Sąjungos šalių. Siekiant pritraukti daugiau investuotojų koją pakišti gali Latvijos, Bulgarijos, Rumunijos bei kai kurių kitų šalių pramoniniai parkai, kuriuose investuotojams gali būti sudarytos palankesnės sąlygos.
Išklausę LEZ valdybos bendrovės atstovų ir investuotojų išsakytų problemų Ekonomikos komiteto nariai paragino teikti siūlymus, kaip Klaipėdos LEZ padaryti konkurencingesnę.
Anot Seimo nario Prano Vilko, kai bendrovei "Yazaki Wiring Technologies Lietuva" kylančių problemų ateityje jau turėtų būti pradėtos spręsti, nes vien jo paties vardu yra užregistruota keletas padėtį galinčių palengvinti įstatymų pataisų.
Šiuo metu Klaipėdos LEZ veikia 4 įmonės, o pasirašyta sutarčių yra su devyniomis. Sutartis pasirašant jau pritraukta apie 619 mln. litų investicijų, sukurta šimtai naujų darbo vietų.
Ateityje tikimasi pasirašyti kasmet po 3-4 naujas sutartis, taip pat ketinama sukurti naują infrastruktūrą, o apie 200 ha užimančią teritoriją plėsti iki 410 ha, nors, anot E. Kiudulo, žvelgiant į perspektyvą ir tai yra mažoka.
Susitikę su Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės atstovais bei investuotojais Seimo Ekonomikos komiteto nariai konstatavo, jog kartais Vyriausybės politika nėra visiškai palanki verslui, tačiau situaciją turėtų pagerinti kai kurios teikiamos įstatymų pataisos.
Pasak LEZ teritorijoje įsikūrusios "Indorama" korporacijos viceprezidento Vinodo K. Guptos, šios kompanijos sėkmę vertins Tailando bei kitų šio regiono šalių investuotojai, rinkdamiesi vietą gamybai.
Jo teigimu, teikiamos paslaugos ir bendradarbiavimas su LEZ valdymo bendrove esantys geri, tačiau problemų kelia nesukoordinuota šalies procedūrų sistema. Pavyzdžiui, statybų leidimą Tailande esą galima gauti maždaug per 3 val., o Lietuvoje tai gali trukti apie mėnesį.
Nemaža kliūtis, anot jo, yra ir viešoji nuomonė dėl aplinkosaugos dalykų, nors tokie projektai juk įgyvendinami ir kitose išsivysčiusiose šalyse.
UAB "Yazaki Wiring Technologies Lietuva" generalinis direktorius Maksas Fuchsšvancas teigė esąs patenkintas įmonės darbo efektyvumu bei kaštais Lietuvoje, tačiau problemų kyla dėl darbo įstatymų ir profsąjungos veiklos.
Anot jo, gamyklai tenka dirbti ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, jei tokie yra kliento poreikiai, o darbo užmokesčio tarifas tomis dienomis gali būti net 2,5 karto didesnis. Pasak M. Fuchsšvanco, kai kurie jų darbą reglamentuojantys įstatymai, matyt, yra likę dar iš sovietmečio.
"Profsąjungos nedomina klientas, o tik darbuotojas, tačiau, jei prarasime klientą, darbuotojai neturės darbo. Mūsų klientas "Renault" jau ieško gamintojų Rumunijoje, nes ten mažesni apribojimai", - sakė generalinis direktorius.
Patys LEZ valdymo bendrovės atstovai pastebi, jog tarp labiausiai trukdančių pritraukti tiesiogines užsienio investicijas priežasčių yra komplikuotos detaliųjų planų tvirtinimo ir panašios procedūros bei pasirengusių dirbti žmonių trūkumas.
"Ateityje teks orientuotis į technologines įmones, kuriose dirba ne daugiau nei 400 žmonių, o ne tas, kurios sukuria daug darbo vietų, nes priešingu atveju nebus kam dirbti, ką perkvalifikuoti", - sakė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Vienu iš svarbesnių uostamiesčio LEZ pranašumų laikomas uostas, nes bent 60 proc. investuotojų rinkosi vietą, kur būtų galima atgabenti žaliavas ir išgabenti produkciją būtent vandens keliu.
Vis dėlto, anot Seimo nario Eligijaus Masiulio, kartais Vyriausybės verslo politika nėra visiškai palanki verslui, ir LEZ pranašumai gali neatsverti bendrų šalies politikos krypčių.
Kol kas Lietuva yra viena iš mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų pritraukiančių Europos Sąjungos šalių. Siekiant pritraukti daugiau investuotojų koją pakišti gali Latvijos, Bulgarijos, Rumunijos bei kai kurių kitų šalių pramoniniai parkai, kuriuose investuotojams gali būti sudarytos palankesnės sąlygos.
Išklausę LEZ valdybos bendrovės atstovų ir investuotojų išsakytų problemų Ekonomikos komiteto nariai paragino teikti siūlymus, kaip Klaipėdos LEZ padaryti konkurencingesnę.
Anot Seimo nario Prano Vilko, kai bendrovei "Yazaki Wiring Technologies Lietuva" kylančių problemų ateityje jau turėtų būti pradėtos spręsti, nes vien jo paties vardu yra užregistruota keletas padėtį galinčių palengvinti įstatymų pataisų.
Šiuo metu Klaipėdos LEZ veikia 4 įmonės, o pasirašyta sutarčių yra su devyniomis. Sutartis pasirašant jau pritraukta apie 619 mln. litų investicijų, sukurta šimtai naujų darbo vietų.
Ateityje tikimasi pasirašyti kasmet po 3-4 naujas sutartis, taip pat ketinama sukurti naują infrastruktūrą, o apie 200 ha užimančią teritoriją plėsti iki 410 ha, nors, anot E. Kiudulo, žvelgiant į perspektyvą ir tai yra mažoka.
o cia tai ka as vadinu super-duper-gamykla 
Comment