Pramonės ir LEZ plėtra

[Martis$$$]

Nesenai suzinojau kad kazkoks verslininkas zada statyt padangu perdirbimo ar sunaikinimo gamykla

[Eimantas]

O kažkada buvo galimybė turėti padangų gamyklą, bet nuplaukė projektas per mūsų baisų biurokratinį aparatą...

[stelazecijus]

na as tikrai nenoreciau, kad arti Kauno stovetu padangu perdirbimo gamykla. Tai juk didziausias nuodas.

[Eimantas]

na as tikrai nenoreciau, kad arti Kauno stovetu padangu perdirbimo gamykla. Tai juk didziausias nuodas.

Belenkaip apsirikai...

[Alchemikas]

na as tikrai nenoreciau, kad arti Kauno stovetu padangu perdirbimo gamykla. Tai juk didziausias nuodas.

arba kaupti arba perdirbiti. kas geriau?

[Kilhukas]

kaupti po to vezti pas latvius =)

[Eimantas]

Dūstantiems siūlo sodinti medžius

EGLĖ PETKUTĖ

Gamybinių gigantų kaimynystė išsekino klaipėdiečių kantrybę.

Chemikalų smarve ir dulkėmis dusinami žmonės ne juokais susirūpino savo ir vaikų sveikata.

Naujų gamyklų statybas laiminantys valdininkai tvirtina, kad priežasčių nerimauti nėra.

Tačiau jokie visuomenės sveikatos tyrimai nebuvo atlikti. Jiems esą trūksta lėšų. Apie tikrąjį oro taršos poveikį žmonių sveikatai lieka tik spėlioti.

Šienpjovių gatvėje gyvenančios kaimynės Jūratė Daukšienė ir Nadežda Grigorjeva teigė nenuleisiančios rankų. Moterys ketina kovoti tol, kol kitapus Danės upės veikianti bendrovė „Klaipėdos mediena“ liausis nuodijusi teršalais.

„Būna dienų, kai darosi sunku kvėpuoti. Dulkių ore susikaupia tiek, kad pažvelgus į dangų matyti žalsvai melsvas debesis. Baisiausia būna savaitgaliais. Nuo dulkių ir triukšmo turime uždaryti visus langus“, - pasakojo J.Daukšienė.

Prieš 8 metus čia atsikėlusi gyventi N.Grigorjeva įsitikinusi, kad jos vyro sveikata pablogėjo dėl užteršto oro. Vyrui prieš dvejus metus diagnozuota bronchinė astma.

Bendrovės „Klaipėdos mediena“ generalinis direktorius Viktoras Adomaitis dar praėjusią vasarą dienraščiui tvirtino, kad ruošiamasi investuoti milijonus litų moderniems filtrams įsigyti. Iki šiol tai nebuvo padaryta.

Šių metų gegužę viena pelningiausiai dirbančių medienos apdirbimo bendrovių turėjo sumokėti 260 litų baudą dėl triukšmo.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Beržanskaitė įsitikinusi, kad gyventojai ne visada baiminasi pagrįstai.

„Vos atsiradus naujai pramonės įmonei, kyla panika. Sulaukę skundų ir nuvykę į vietą, mūsų specialistai nustato leistinos ribos neviršijančią oro taršą“, - sakė pašnekovė.

Klaipėdiečių pretenzijų nesuprato ir savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

„Žmonės turėtų atidžiau pasidomėti, kokioje vietoje perka būstą. Nuo triukšmo ir taršos jie galėtų atsiriboti pasisodinę medžių“, - patarė D.Berankienė.

Kol ieškoma kaltųjų, aplink Klaipėdą ir mieste veikiančių pramonės įmonių daugėja.

Vien Laisvojoje ekonominėje zonoje šiuo metu veikia 6 stambios pramonės įmonės, 2 baigiamos statyti. Per kelerius metus iškils dar 11 naujų potencialių aplinkos teršėjų.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Nauja gamykla skleis smarvę?

EGLĖ PETKUTĖ

Daugiabučių kaimynystėje netrukus iškils gamykla, kurioje bus gaminama dar neregėtą smarvę skleidžianti medžiaga.

Pirmąkart Lietuvoje ketinama pradėti gaminti chemikalą indolą.

Eksperimentinę laboratoriją bendrovė „PN Waldis“ ketina įrengti prekybos sandėlių, esančių Šilutės plente 101, teritorijoje. Vos už kelių šimtų metrų - gyvenamųjų namų kvartalai.

Šiuo metu vyksta projekto poveikio aplinkai vertinimas.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos ir ekspertizės skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Giedraitis patikino, kad dėl uždaro gamybos ciklo į aplinką cheminių medžiagų neturėtų patekti.

„Tačiau rizikos visada yra. Susirūpinimą kelia projekto rengėjų numatyta vos 40 metrų sanitarinė zona. Ji turėtų būti ne mažesnė kaip 300 metrų. Nėra garantijos, kad aplinkiniai gyventojai nepajus ir baisios indolo smarvės, kuri primena gaišenos tvaiką“, - aiškino specialistas.

Bendrovės „PN Waldis“ direktorius verslo plėtrai Olegas Riapolovas „Klaipėdai“ tvirtino, kad gaminant indolą bus taikomos visos apsaugos priemonės, todėl gyventojams nėra ko nerimauti.

Nors daugiabučių kvartalai yra už 360 metrų nuo būsimos laboratorijos, avarijos atveju įvykus sprogimui pasekmės gali būti skaudžios.

Projektą dar turi įvertinti aplinkosaugos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai.

Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Gintautas Stankevičius teigė su projektu susipažinęs, tačiau oficialias išvadas žadėjo pateikti vėliau.

Indolas yra cheminė medžiaga, gaunama iš acetileno dujų. Indolas plačiai naudojamas kosmetikos, ypač prabangių kvepalų gamyboje.

Pagal projektą eksperimentinė gamyba vyks vienerius metus. Jei per šį laikotarpį bendrovė nuspręs didinti gamybos apimtis, laboratoriją ji privalės iškelti už miesto ribų.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Įmones sergės moderni gaisrinė

EGLĖ PETKUTĖ

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje kitąmet iškils moderni priešgaisrinė gelbėjimo stotis.

Čia dirbs ekstremalioms situacijoms parengta ugniagesių gelbėtojų komanda. Ji aptarnaus ne tik pramonės įmones, bet ir prireikus vyks ir į aplinkinius rajonus.

„Naujojo padalinio paskirtis – užtikrinti operatyvią pagalbą avarijos kurioje nors įmonėje atveju. Šiuo metu artimiausias gaisrinės padalinys yra Šilutės plente. Jei įvyktų avarija, ugniagesiams atvykti per penkiolika minučių nebūtų jokių galimybių“, - „Klaipėdai“ sakė Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės projektų vadovas Raimondas Bakas.

Anot jo, netrukus pramoniniame rajone įsikurs dar mažiausiai 9 įmonės. Tarp jų bus ir tokių, kurios gamins chemines medžiagas, todėl nelaimių tikimybė padidės.

Pusės hektaro plote iškils erdvus stoties pastatas, kuriame budės trys gaisrinės automobiliai.

Vienas automobilis bus pritaikytas avarijoms chemines medžiagas gaminančiose įmonėse likviduoti.

Naujojo gaisrinės padalinio statyboms iš valstybės biudžeto skirta trys su puse milijono litų.

Projektą dar 1999 metais palaimino Klaipėdos apskrities viršininkas bei miesto meras.

2002 metais jis buvo įtrauktas į šalies investicijų programą. Kelerius metus užtruko parengti detalųjį planą, surinkti pinigų.

Projekto rengėjai įkurtuves tikisi atšvęsti kitų metų gegužės 4 – ąją, Šv. Florijono, ugniagesių ir gelbėtojų globėjo dieną.

www.klaipeda.daily.lt

Anot jo, netrukus pramoniniame rajone įsikurs dar mažiausiai 9 įmonės.

?

[Eimantas]

Valdžia netiki pasakomis

EGLĖ PETKUTĖ

Klaipėdos valdžia išdrįso tarti „ne“ smirdančios cheminės medžiagos gamyklai.

Savivaldybės administracija siūlys miesto tarybai nepritarti indolo gamybai uostamiestyje.

Tai vakar pranešė Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

Siūlymui pritarė ir Miesto ūkio komitetas.

Anot D.Berankienės, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje „prirašyta pasakų“.

Esą ataskaita nesuteikia garantijų, kad dvokiančios ir iš itin sprogių acetileno dujų gaminamos medžiagos nepateks į orą.

Niekas negali užtikrinti ir to, kad gamykloje neįvyks avarija. Jos pasekmės greta gyvenantiems žmonėms būtų itin skaudžios.

„Gyventojai gali būti ramūs. Mes siūlysime neleisti šitos veiklos Klaipėdoje. Tokios pramonės atėjimui nesame pasiruošę. Neturime patikimų laboratorijų ir ekspertų atlikti tyrimams. Drąsos ištarti „ne“ suteikė ir didelis visuomenės nepasitenkinimas“, - sakė D.Berankienė.

Tačiau Klaipėdos žalieji ragino neskubėti džiaugtis pergale. Jie neketina atsisakyti sumanytos viešos akcijos.

„Džiūgauti dar anksti. Kol miesto taryba neištarė lemiamo „ne“, gyventojai neturėtų nurimti. Ketiname rinkti parašus ir įrodyti valdžiai, kad klaipėdiečiai nepritaria cheminės gamyklos statyboms“, - vakar dienraščiui teigė Klaipėdos ekologinio klubo „Žvejonė“ pirmininkė Eglė Baltrūnaitė.

Lemiamą sprendimą taryba turi priimti kitą mėnesį. Europoje indolą gaminti draudžiama. Tokios gamyklos veikia Azijos šalyse.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

"Klaipėdos baldai" vykdo ambicingus planus
http://www.ve.lt/?rub=1078895039&dat...&id=1185905570

[Alchemikas]

Indolas ir jo išvestiniai yra plačiai pritaikomi kosmetikije ir parfumerijoje. Daugelio populiarių kvepalų, dezodorantų, kremų receptūrose yra indolas ir kvapai, pagaminti indolo pagrindu.

mmmmm....... smirdalais kiekviena diena kvepinames

RETORINIS KLAUSIMAS: Kiek TU tersi ?

[Alchemikas]

gal kas girdeti apie etanolio gamykla?

[Eimantas]

gal kas girdeti apie etanolio gamykla?

Šita:


ar dar kita turi kilti?

[Alchemikas]

Tai mestilla. biodizelino gamykla.

[Gintautas]

Sveiki,

tik dabar atradau sita foruma ir prisiskaiciau labai daug neteisybes apie musu gamykla - NEO Group. Kaip ten dirbantis, galiu pasakyti kelis svarbiausius dalykus, o jei kam kils dar klausimu - uzduokite cia arba tiesiogiai.

Pirma, imone leistinos tarsos nevirsija ir net nesiekia leistinu normu.
Antra, negali buti jokios kalbos apie nakti padidejancia tarsa, nes imones gamybos procesas yra nenutrukstamas 24/7.
Trecia, mineta laida buvo paskutinis kartas, kai bendrove nesikreipe i teisma del smeizto.

Gintautas

gintautas.dirgela@neopet.lt

[Andrew]

aš taip ir galvojau, kad visą tą šurmulį išpūtė. Baimės visada pilnos akys, ypač jei žmonės išgirsta žodį "chemija", tada iš karto vaidenasi avarijos, katastrofos, teršimai, mutantai. Nu čia filmų įtaka.
Bet per tokius paranojikus mes jau praradom 1 milijardo litų investicijas.


Gintautai, kaip dėl plėtros. Kaip suprantu dabar gamina plastiko granules, ar ruošiasi gaminti tą rūgštį, reikalingą pačioms granulėms gaminti?. Girdėjau atmetė poveikio vertinimo ataskaitą. Ar aišku, kas bus daroma toliau?

[DeSadas]

Kaip chemikas pritariu Gintautui

[URBANISTAS]

bet gal galit man paaiskint kodel daugelis issivysciusiu valstybiu neleido isteigt veiklos sitam petui. Nes prisiziurejo filmu?

[Gintautas]

Del pletros

Del teraftalio rugsties gamybos jokiu planu nera.

Kas spaudoje kai kuriu politiku ivardijama kaip pletra yra atlieku saugojimo ir perdirbimo pastatas.
PET gamybos metu neisvengiamai susidaro siek tiek broko (musu atveju - iki 0,5 proc.), kuri norima perdirbti i polioli, t.y., statybiniu putu sudedamaja dali. Tai reiskia, kad is vienos nekenksmingos (nors ir brokuotos) medziagos darys kita nekenksminga medziaga laibai mazais kiekiais.

To (atlieku perdirbimo) reikalauja ES direktyva - norintiems galiu tiksliai nurodyti numeri ir paragrafa, todel tai ir planuojama daryti.