Miesto planai
2010 metų viduryje Klaipėdoje turėtų pradėti veikti pati moderniausia Lietuvoje termofikacinė elektrinė.
Jai statyti Suomijos energetikų korporacijos "Fortum" antrinė bendrovė "Fortum Heat Lietuva" (FHL) ir AB "Klaipėdos energija" (KE) jau sutarė steigti bendrą įmonę. Pernai rudenį FHL įsigijo dalį KE energijos akcijų.
Vakar šios bendrovės specialistai būsimos elektrinės projektą pristatė uostamiesčio vadovams, politikams ir Savivaldybės specialistams.
Termofikacinė elektrinė ypatinga tuo, kad joje vienu metu gaminama tiek šilumos, tiek elektros energija.
Pasak FHL generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, elektrinėje ketinama deginti vietinį biokurą, durpes, pramonines ir iš visos Klaipėdos apskrities surinktas buitines atliekas. Prognozuojama, kad buitinės atliekos sudarys apie 40 proc. elektrinės kuro.
Šis momentas ypač svarbus, nes padės išspręsti atliekų utilizavimo problemą. Ateinančiais metais Dumpiuose pradės veikti modernus regioninis sąvartynas. Į jį atliekos bus gabenamos iš visų septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių. Preliminariai apskaičiuota, kad jų kasmet bus atvežama apie 160 tūkst. tonų. Maždaug pusė šio kiekio galės būti sudeginta naujojoje elektrinėje.
Tikimasi ir kitokios naudos. Pasak KE generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, termofikacinė elektrinė padės ne tik stabilizuoti šilumos kainą, bet ir sumažins ją mažiausiai 10 proc.
Vis dėlto svarbiausia, sakė V. Valutis, tai, kad tokios elektrinės atsiradimas žymiai sumažintų KE priklausomybę nuo dujų tiekėjo. Dabar jos sudaro net 95 proc. KE naudojamo kuro, o pastačius naują elektrinę dujų importą būtų galima sumažinti iki 50 proc.
Teigiama, jog šis projektas bus naudingas ir miesto visuomenei - esą elektrinės statyba pritrauks į Klaipėdos regioną naujų investicijų, vietos ūkininkai ir verslininkai įgis galimybę jai tiekti kurą. Atliekų deginimas padės išspręsti jų saugojimo problemą. Kartu bus taupomi ir mokesčių mokėtojų pinigai.
Pasak V. Žutos, analizuoti du termofikacinės elektrinės variantai: 100 megavatų šiluminio ir 50 megavatų elektrinio galingumo ir atitinkamai 50 ir 25 megavatų galingumo. Pirmuoju atveju jai pastatyti prireiktų apie 100 mln. eurų, antruoju - iki 70 mln. eurų. Prognozuojama, kad dalį lėšų pavyks gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų.
Kur bus statoma elektrinė, dar neapsispręsta. Pasak V. Žutos, geriausiai tam tiktų Lypkių katilinė.
Principinį sprendimą dėl termofikacinės elektrinės statymo dar turi priimti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Jei tai būtų padaryta šių metų balandį, elektrinė pradėtų veikti 2010-ųjų viduryje.
Vilija ŠILINIENĖ
www.ve.lt
2010 metų viduryje Klaipėdoje turėtų pradėti veikti pati moderniausia Lietuvoje termofikacinė elektrinė.
Jai statyti Suomijos energetikų korporacijos "Fortum" antrinė bendrovė "Fortum Heat Lietuva" (FHL) ir AB "Klaipėdos energija" (KE) jau sutarė steigti bendrą įmonę. Pernai rudenį FHL įsigijo dalį KE energijos akcijų.
Vakar šios bendrovės specialistai būsimos elektrinės projektą pristatė uostamiesčio vadovams, politikams ir Savivaldybės specialistams.
Termofikacinė elektrinė ypatinga tuo, kad joje vienu metu gaminama tiek šilumos, tiek elektros energija.
Pasak FHL generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, elektrinėje ketinama deginti vietinį biokurą, durpes, pramonines ir iš visos Klaipėdos apskrities surinktas buitines atliekas. Prognozuojama, kad buitinės atliekos sudarys apie 40 proc. elektrinės kuro.
Šis momentas ypač svarbus, nes padės išspręsti atliekų utilizavimo problemą. Ateinančiais metais Dumpiuose pradės veikti modernus regioninis sąvartynas. Į jį atliekos bus gabenamos iš visų septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių. Preliminariai apskaičiuota, kad jų kasmet bus atvežama apie 160 tūkst. tonų. Maždaug pusė šio kiekio galės būti sudeginta naujojoje elektrinėje.
Tikimasi ir kitokios naudos. Pasak KE generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, termofikacinė elektrinė padės ne tik stabilizuoti šilumos kainą, bet ir sumažins ją mažiausiai 10 proc.
Vis dėlto svarbiausia, sakė V. Valutis, tai, kad tokios elektrinės atsiradimas žymiai sumažintų KE priklausomybę nuo dujų tiekėjo. Dabar jos sudaro net 95 proc. KE naudojamo kuro, o pastačius naują elektrinę dujų importą būtų galima sumažinti iki 50 proc.
Teigiama, jog šis projektas bus naudingas ir miesto visuomenei - esą elektrinės statyba pritrauks į Klaipėdos regioną naujų investicijų, vietos ūkininkai ir verslininkai įgis galimybę jai tiekti kurą. Atliekų deginimas padės išspręsti jų saugojimo problemą. Kartu bus taupomi ir mokesčių mokėtojų pinigai.
Pasak V. Žutos, analizuoti du termofikacinės elektrinės variantai: 100 megavatų šiluminio ir 50 megavatų elektrinio galingumo ir atitinkamai 50 ir 25 megavatų galingumo. Pirmuoju atveju jai pastatyti prireiktų apie 100 mln. eurų, antruoju - iki 70 mln. eurų. Prognozuojama, kad dalį lėšų pavyks gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų.
Kur bus statoma elektrinė, dar neapsispręsta. Pasak V. Žutos, geriausiai tam tiktų Lypkių katilinė.
Principinį sprendimą dėl termofikacinės elektrinės statymo dar turi priimti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Jei tai būtų padaryta šių metų balandį, elektrinė pradėtų veikti 2010-ųjų viduryje.
Vilija ŠILINIENĖ
www.ve.lt
Comment