Atsigaunantis Klaipėdos oro uostas ketina prilygti užsienietiškiems
2002 m. Rugpjūčio 08 d.
Dar neseniai Klaipėdos aerouostas priklausė Valstybei, buvo norima jį panaikinti, jis buvo atsidūręs prie bankroto ribos, o teritorijoje įrengta turgavietė.
Tačiau situacija pasikeitė po to, kai šį svarbų objektą įsigijo Lietuvoje registruota tarptautinė, antra pagal dydį Lietuvoje oro gabenimo įmonė.
Kaip pasakojo Klaipėdos aerouosto valdybos pirmininkas Robertas Preikša, iki 2005 metų oro uostą yra ketinama rekonstruoti, investuojant 4-5 milijonus dolerių. R. Preikša tikisi, kad Klaipėdoje oro uostas po 15-20 metų bus ne ką prastesnis už, pavyzdžiui, Ciūricho Šveicarijoje.
Oro uostas - būtinas
Pasak R. Preikšos, aerouostas Klaipėdoje yra reikalingas nuolat. Kadangi Lietuva ruošiasi būti pakviesta į Europos Sąjungą, jūrų uostą turinti Klaipėda bus dar svarbesnis ekonominis, prekybos ir turizmo taškas. Taigi oro uostas bus itin reikalingas.
Ir dabar, vasarą, mokomųjų skraidymu metu orlaiviai pakyla ir nusileidžia apie 300 kartų per dieną. Šiuo metu aerouosto plotas - per 150 ha ir prilygsta Klaipėdos centro ir senamiesčio plotui kartu sudėjus.
R. Preikša sakė, jog gabenant keleivius tarptautiniais reisais nesiruošiama konkuruoti su Palangos aerouostu. Ten rinka - jau užimta. "Tačiau esame kaip partneriai, santykiai draugiški ir matome bendrų sąlyčio taškų versle", - paaiškino valdybos pirmininkas.
Rekonstrukcijos
Aerouostai yra skirstomi į vietinius, tarptautinius ir sportinius. Klaipėdos aerouostas šiandien atitinka sportinio reikalavimus, tačiau jis yra respublikinės reikšmės.
Rekonstrukcijų pirmajame etape Klaipėdos oro uostas bus perdaromas į tarptautinį su iškviečiamomis muitinės ir pasienio tarnybomis. Dabar jis gali veikti kaip vietinis, bet jei yra užsakomas skrydis tarptautiniu maršrutu, kviečiamos atitinkamos tarnybos.
Bus investuojama į tako rekonstrukcijas, apšvietimą, įrangą. Pakilimo takai bus ilginami, pastatai modernizuojami, teritorija aptveriama, taip pat planuojama statyti motelį, viešbutį.
Dabar pakilimo takas yra gana trumpas - 500 metrų, bet ateityje jis bus mažiausiai 1,5 kilometro. Palyginti su kitais nedideliais aerouostais, tai yra daug. Antrajame modernizavimo etape pakilimo taką pailginti ketinama iki 2,3 km - toks takas bus ilgesnis už Palangos ir Vilniaus aerouostų. Taip pat takas bus atitrauktas 5 km toliau nuo miesto, kad pakylantys dideli lėktuvai nekeltų pernelyg didelio triukšmo priemiesčio gyventojams.
Švedai atskrido panelių
Šiuo metu Klaipėdos aerouosto paslaugomis naudojasi keturi AB "Laivitė", 15 "Klaipėdos avialinijų" orlaivių ir kt.
Kaip pasakojo oro uosto darbuotojai, kartais susilaukiama ir ekstravagantiškų svečių. Šią vasarą buvo atskridę švedai... pas paneles. Švedai manė, kad galima atskristi ir išskristi nieko nemokėjus. Nedrausmingus pilotus reikėjo gaudyti ir liepti susimokėti oro uosto mokesčius.
Yra atskridę žmonių iš Anglijos, JAV, tolimosios Rusijos, o išskridę - net į Australiją.
A. Kvasnevskio "Kraisleris"
Paprašytas papasakoti apie "Jūros šventės" metu atvykusių prezidentų orlaivius, R. Preikša pajuokavo, jog lyginant garso ir vibracijos lygį Lietuvos ir Lenkijos vadovų sraigtasparniuose, galima būtų taip pasakyti: "BELL 412" - modernus "Kraisleris", o "MI 8" - sovietinis "Viliukas".
Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio sraigtasparnis "BELL 412" yra pagamintas JAV, 10 metų senumo ir skraidęs per 1500 valandų (per metus skraido apie 150 val.).
R. Preikša pasakojo, jog jam teko bendrauti su sraigtasparnio pilotais. "Tai - aukšto lygio karininkai, dalyvaujantys nekarinėse pratybose. Jie detaliai aprodė sraigtasparnį",- sakė jis.
"BELL 412" - visiškai autopilotinis orlaivis: įsėdus į sraigtasparnį galima užprogramuoti, kad nepilotuojamas žmogaus jis pakiltų ir nusileistų, tarkim, iš Klaipėdos į Lenkiją. Tačiau esant trukdžiams, pilotai perima valdymą.
Sraigtasparnyje yra oro kondicionierius, viduje - komfortabilu, yra net baras.
V. Adamkaus "Viliukas"
Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus sraigtasparnyje "MI 8" autopiloto nėra - yra tik skrydžio stabilizatorius: jei orlaivis gauna oro gūsį, jis automatiškai stabilizuojamas.
"MI 8" tūrio atžvilgiu yra didesnis už "BELL 412", o abiejų sraigtasparnių greičiai - analogiški: apie 250 km per valandą. Kadangi Lietuvos prezidento sraigtasparnyje nėra oro kondicionavimo sistemos, pilotai pakyla į 2,5 km aukštį - ten vasaros metu nei pernelyg šalta, nei karšta. Na, o norint Lietuvos vadovo sraigtasparnyje įrengti kondicionavimo sistemą, reikėtų investuoti apie pusę milijono litų. Autopilotas kainuotų apie pusę milijono dolerių.
Lietuvos vadovo sraigtasparnis "MI 8" yra rusų gamybos, perdarytas Lietuvos įmonių. Tai - konfiskuotas iš kontrabanda apkaltinto lenkų verslininko 15 metų senumo orlaivis.
Abiejų sraigtasparnių kaina yra apie 7-9 milijonus dolerių.
Jaunimo sklandymas
Ateityje Klaipėdos oro uoste ketinama surengti įvairių švenčių. Kitais metais rengiamasi organizuoti pirmąjį Pabaltijo šalyse "Aviasaloną" - komercinį šou renginį. Bus eksponuojami orlaiviai iš įvairių šalių kompanijų, užmezgami verslo kontaktai. Gyventojai galės pasigrožėti lėktuvais, vaikai gaus įvairių dovanų, galės pasimatuoti pilotų aprangą.
Užsienyje tokie renginiai vyksta labai dažnai.
Nuo kitų metų taip pat planuojama atidaryti jaunimo sklandymo mokyklą ir R. Preikša mano, kad šios pramogos bus nemokomos. Paaugliai mokysis sklandyti "Garniais" - vaikiškais sklandytuvais.
Pasak profesionalų, sklandytuvas - aviacijos pagrindas: pilotams itin svarbu įgyti sklandymo patirtį, nes tuomet atsiranda sklandymo pojūtis, įgyjamos aerodinaminės žinios.
Sklandyti jaunuoliai mokosi jau nuo 15 metų.
Pilotų duona
Na, o norintieji išmokti skraidyti motoriniais orlaiviais, mokslus eiti gali nuo 17 metų. Mažojo lėktuvo piloto paruošimas kainuoja apie 14 tūkst. litų. Tuo tarpu ruošiantis gauti "Boingo" ar kitokio didelio lėktuvo piloto licenciją tektų sumokėti apie 220-250 tūkst. JAV dolerių.
Kaip pasakojo R. Preikša, Klaipėdos aerouosto pilotai per 2-3 metus aplanko apie tūkstantį skirtingų pasaulio miestų. Pilotai retai rūko, 8 val. iki skrydžio negali vartoti alkoholio.
Vakaruose orlaivio vadas per metus uždirba iki 250 tūkst JAV dolerių. Na, o Lietuvoje valstybinėse kompanijose pilotai uždirba apie 8-10 tūkst. litų per mėnesį, privačiose įmonėse uždirbama iki 40 tūkst. per mėnesį. Dideli atlyginimai, bet ir rizika taip pat didelė. Be to, pilotai turi labai daug žinoti apie navigacinę, radijo įrangą, fiziką ir kitokius svarbius dalykus bei nuolat žinias atnaujinti - technologijos tobulėja.
2002 m. Rugpjūčio 08 d.
Dar neseniai Klaipėdos aerouostas priklausė Valstybei, buvo norima jį panaikinti, jis buvo atsidūręs prie bankroto ribos, o teritorijoje įrengta turgavietė.
Tačiau situacija pasikeitė po to, kai šį svarbų objektą įsigijo Lietuvoje registruota tarptautinė, antra pagal dydį Lietuvoje oro gabenimo įmonė.
Kaip pasakojo Klaipėdos aerouosto valdybos pirmininkas Robertas Preikša, iki 2005 metų oro uostą yra ketinama rekonstruoti, investuojant 4-5 milijonus dolerių. R. Preikša tikisi, kad Klaipėdoje oro uostas po 15-20 metų bus ne ką prastesnis už, pavyzdžiui, Ciūricho Šveicarijoje.
Oro uostas - būtinas
Pasak R. Preikšos, aerouostas Klaipėdoje yra reikalingas nuolat. Kadangi Lietuva ruošiasi būti pakviesta į Europos Sąjungą, jūrų uostą turinti Klaipėda bus dar svarbesnis ekonominis, prekybos ir turizmo taškas. Taigi oro uostas bus itin reikalingas.
Ir dabar, vasarą, mokomųjų skraidymu metu orlaiviai pakyla ir nusileidžia apie 300 kartų per dieną. Šiuo metu aerouosto plotas - per 150 ha ir prilygsta Klaipėdos centro ir senamiesčio plotui kartu sudėjus.
R. Preikša sakė, jog gabenant keleivius tarptautiniais reisais nesiruošiama konkuruoti su Palangos aerouostu. Ten rinka - jau užimta. "Tačiau esame kaip partneriai, santykiai draugiški ir matome bendrų sąlyčio taškų versle", - paaiškino valdybos pirmininkas.
Rekonstrukcijos
Aerouostai yra skirstomi į vietinius, tarptautinius ir sportinius. Klaipėdos aerouostas šiandien atitinka sportinio reikalavimus, tačiau jis yra respublikinės reikšmės.
Rekonstrukcijų pirmajame etape Klaipėdos oro uostas bus perdaromas į tarptautinį su iškviečiamomis muitinės ir pasienio tarnybomis. Dabar jis gali veikti kaip vietinis, bet jei yra užsakomas skrydis tarptautiniu maršrutu, kviečiamos atitinkamos tarnybos.
Bus investuojama į tako rekonstrukcijas, apšvietimą, įrangą. Pakilimo takai bus ilginami, pastatai modernizuojami, teritorija aptveriama, taip pat planuojama statyti motelį, viešbutį.
Dabar pakilimo takas yra gana trumpas - 500 metrų, bet ateityje jis bus mažiausiai 1,5 kilometro. Palyginti su kitais nedideliais aerouostais, tai yra daug. Antrajame modernizavimo etape pakilimo taką pailginti ketinama iki 2,3 km - toks takas bus ilgesnis už Palangos ir Vilniaus aerouostų. Taip pat takas bus atitrauktas 5 km toliau nuo miesto, kad pakylantys dideli lėktuvai nekeltų pernelyg didelio triukšmo priemiesčio gyventojams.
Švedai atskrido panelių
Šiuo metu Klaipėdos aerouosto paslaugomis naudojasi keturi AB "Laivitė", 15 "Klaipėdos avialinijų" orlaivių ir kt.
Kaip pasakojo oro uosto darbuotojai, kartais susilaukiama ir ekstravagantiškų svečių. Šią vasarą buvo atskridę švedai... pas paneles. Švedai manė, kad galima atskristi ir išskristi nieko nemokėjus. Nedrausmingus pilotus reikėjo gaudyti ir liepti susimokėti oro uosto mokesčius.
Yra atskridę žmonių iš Anglijos, JAV, tolimosios Rusijos, o išskridę - net į Australiją.
A. Kvasnevskio "Kraisleris"
Paprašytas papasakoti apie "Jūros šventės" metu atvykusių prezidentų orlaivius, R. Preikša pajuokavo, jog lyginant garso ir vibracijos lygį Lietuvos ir Lenkijos vadovų sraigtasparniuose, galima būtų taip pasakyti: "BELL 412" - modernus "Kraisleris", o "MI 8" - sovietinis "Viliukas".
Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio sraigtasparnis "BELL 412" yra pagamintas JAV, 10 metų senumo ir skraidęs per 1500 valandų (per metus skraido apie 150 val.).
R. Preikša pasakojo, jog jam teko bendrauti su sraigtasparnio pilotais. "Tai - aukšto lygio karininkai, dalyvaujantys nekarinėse pratybose. Jie detaliai aprodė sraigtasparnį",- sakė jis.
"BELL 412" - visiškai autopilotinis orlaivis: įsėdus į sraigtasparnį galima užprogramuoti, kad nepilotuojamas žmogaus jis pakiltų ir nusileistų, tarkim, iš Klaipėdos į Lenkiją. Tačiau esant trukdžiams, pilotai perima valdymą.
Sraigtasparnyje yra oro kondicionierius, viduje - komfortabilu, yra net baras.
V. Adamkaus "Viliukas"
Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus sraigtasparnyje "MI 8" autopiloto nėra - yra tik skrydžio stabilizatorius: jei orlaivis gauna oro gūsį, jis automatiškai stabilizuojamas.
"MI 8" tūrio atžvilgiu yra didesnis už "BELL 412", o abiejų sraigtasparnių greičiai - analogiški: apie 250 km per valandą. Kadangi Lietuvos prezidento sraigtasparnyje nėra oro kondicionavimo sistemos, pilotai pakyla į 2,5 km aukštį - ten vasaros metu nei pernelyg šalta, nei karšta. Na, o norint Lietuvos vadovo sraigtasparnyje įrengti kondicionavimo sistemą, reikėtų investuoti apie pusę milijono litų. Autopilotas kainuotų apie pusę milijono dolerių.
Lietuvos vadovo sraigtasparnis "MI 8" yra rusų gamybos, perdarytas Lietuvos įmonių. Tai - konfiskuotas iš kontrabanda apkaltinto lenkų verslininko 15 metų senumo orlaivis.
Abiejų sraigtasparnių kaina yra apie 7-9 milijonus dolerių.
Jaunimo sklandymas
Ateityje Klaipėdos oro uoste ketinama surengti įvairių švenčių. Kitais metais rengiamasi organizuoti pirmąjį Pabaltijo šalyse "Aviasaloną" - komercinį šou renginį. Bus eksponuojami orlaiviai iš įvairių šalių kompanijų, užmezgami verslo kontaktai. Gyventojai galės pasigrožėti lėktuvais, vaikai gaus įvairių dovanų, galės pasimatuoti pilotų aprangą.
Užsienyje tokie renginiai vyksta labai dažnai.
Nuo kitų metų taip pat planuojama atidaryti jaunimo sklandymo mokyklą ir R. Preikša mano, kad šios pramogos bus nemokomos. Paaugliai mokysis sklandyti "Garniais" - vaikiškais sklandytuvais.
Pasak profesionalų, sklandytuvas - aviacijos pagrindas: pilotams itin svarbu įgyti sklandymo patirtį, nes tuomet atsiranda sklandymo pojūtis, įgyjamos aerodinaminės žinios.
Sklandyti jaunuoliai mokosi jau nuo 15 metų.
Pilotų duona
Na, o norintieji išmokti skraidyti motoriniais orlaiviais, mokslus eiti gali nuo 17 metų. Mažojo lėktuvo piloto paruošimas kainuoja apie 14 tūkst. litų. Tuo tarpu ruošiantis gauti "Boingo" ar kitokio didelio lėktuvo piloto licenciją tektų sumokėti apie 220-250 tūkst. JAV dolerių.
Kaip pasakojo R. Preikša, Klaipėdos aerouosto pilotai per 2-3 metus aplanko apie tūkstantį skirtingų pasaulio miestų. Pilotai retai rūko, 8 val. iki skrydžio negali vartoti alkoholio.
Vakaruose orlaivio vadas per metus uždirba iki 250 tūkst JAV dolerių. Na, o Lietuvoje valstybinėse kompanijose pilotai uždirba apie 8-10 tūkst. litų per mėnesį, privačiose įmonėse uždirbama iki 40 tūkst. per mėnesį. Dideli atlyginimai, bet ir rizika taip pat didelė. Be to, pilotai turi labai daug žinoti apie navigacinę, radijo įrangą, fiziką ir kitokius svarbius dalykus bei nuolat žinias atnaujinti - technologijos tobulėja.
ir tada Klaipedai nebereikes atskiro airporto
Comment